Draugas. [volume], June 13, 1921, COUNTRY EDITION, Page 2, Image 2

About Draugas. [volume] (Chicago, Ill.) 1917-current

Image provided by: University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

                
mmmsmmmsBmmmmmmmm
LEETCYIŲ KATALIKŲ DIENRAŠTIS
"DRAUGAS"
Eina kasdieną išskyras nedėUĮieniiM.
PRENUMERATOS KAUTA:
OHICAGOJ IR UŽSIENYJE:
Metams $8.00
Pusei Met|
fiUV. VALST.
Metama .-. $6.00
Pusei Metą .j S.OO
Prenumerata mokasl iSkalno. Lai
kas skaitosi nuo uisi rašymo dienos
ne nuo Naujų Metų. Norint permai
nyti adresą visada reikia prisiųsti ir
senas adresas. Pinigai geriausia sių
sti išperkant krasoje ar expreee "Mo
ney Order" arba }dedant pinigus 1
registruotą laišką.
"DRAUGAS" PUBL. 00.
2334 S. Oakley Ave., Chicago.
TeL Roosevelt 7791
Nuo rytojaus dienos "Drau
gas" pradės skelbti įdomų
laišką musų veikėjo Romo
je. : . - s vąm\
iiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiimiiiiiiJuiiiiiiiiiiN
—
KOMUNISTAS APIE
KOMUNISTUS.
Ligi 1919 meti} Brooklyne,
N. Y., gyveno amerikoniškas
(komunistas. Jis yra Dr. Morris
Zucker. Tais metais už prieš
valstybinį veikimą Xew Yorko
teismas jį nubaudė 60 meti]
kalėjimo. Vėliaus ta bausmė
pamainyta ištrėmimu Rusijon,
nes M. Zueker buvo kilęs iš
Rusijos.
• Tremtinys Morris Zucker
džiaugėsi vykstąs komunistų
rojun. Tečiaus trumpai jis ten
laisve džiaugėsi. Pakol sukan
dęs dantis tylėjo — buvo ge
ra, prašneko ir pakliuvo kalė
jimam
Metus laiko važinėjo po
Rusiją norėdamas nuodugniai
pažinti bolševikų valdžios dar
belius. Visur apvažiavo, vis
ką matė. Patyrė daug nesma
gumų, susidūrė su didžiausia
netvarka ir skriauda. Išgirdo
gyventojų aimanavimus ir nu
siskundimus.
Sugrįžęs Maskvon neiškentė
(tylėjęs. Bėrė jis bolševistinės
valdžios akvyna kritikos ir
Į *
tiesos žodžių. Už tai buvo su
imtas ir uždarytas' Maskvos
kalėjimam ■ N
Nelaimingas amerikoniškas
komunistas kalėjime ištupėjo
keturis mėnesius. Ir vos-ne-vos
pasiliuosavo. - Iš ten jis kuo
greičiausiai išvažiavo ir laiki
nai apsistojo Estijoj. Tenai
jis dabar į Rusijos bolševikus
1T Ž j1? valdžią perkūnais svai
do. Ir keikia Leninę ir jo vi
sus pakalikus taip, kaip tik
moka keikti-to rųšies socialis
tas radikalas.
Apie savo vargus Maskvos
kalėjime Zucker taip atpasa
koja:
"Kiekvienas kalinys kas
momentas turi laukti mirties
ištarmės. Nuo ryto ligi vakaro
visi politiniai kaliniai kanki
nami tardymais. Norima nuo
jų patirti ką-nors naują apie
kitus asmenis. Vedąs tardy
mus komisaras atremia į kali
nio kaktą revolverį ir šaukia:
"Sakyk tiesą, nes kitaip tuo
jaus krisi negyvas!'!
"Kalinys, suprantamas daik
tas, negali žinoti, ar tas baisus
grūmojimas įvyks, ar ne. Bet
kas momentas tikisi mirties.
Tai neapsakomai baisus mora
lis kentėjimas kaliniui. Po ke
Ietos tokiu išmėginimų kali
nys viską išpažįsta. Po išpa
žinimo dažniausia nugalabina
mas".
Zucker Maskvos kalėjime
matėsi su daugeliu iš Ameri
kos deportuotų radikalų. Jie
uždaryti kalėjiman už atsisa
kymą pripažinti bolševikų val
džią, kuri, anot paties Zuc
kerio, yra autokratingiausia
visame pasauly.
Politiniai kaliniai kasdien
šaudomi kalėjimų kiemuose. Ir
visoj Rusijoj raudonasis tero
1 ras nepaliauja veikęs.
Komunistas Zucker sako,
kad tegu prasmenga Rusijos
komunistai su savo tvarka ir
i valdžia.
DAROMA PRADŽIA.
[/ Paskelbta, kad viena Cbica
gos namų statymo amatninkų
unija prašalino vieną savo
augštesnį viršaitį iš užimamos
vietos. Tas viršaitis yra pa
duotas teisman už blogus dar
bus, surištus su namų statymu.
Tai pradžia. Susipratę dar
bininkai išvaikys visus papir
kimų ėmėjus. Tą uniją pa
seks kitos darbininkų organi
zacijos. Ir tokiu budu išsi
vaduos iš po jų autokratinio
jungo.
Tas jungas tai didžiausias
vargas darbininkams. Kai-ku
rių unijų viršaičiai kaip ko
kie kaizeriai dar ir šiandie
turi suspaudę darbininkus ne
girdėta drausme. Negavg iky
šių, skelbia nedarbą. Darbi
ninkai turi klausyti. Neteisin
gai pasilieka be darbo ir turi
laukti, kada tie autokratai su
simylės.
Kalbant apie darbininkų Ti
ni jų autokratus, neprošalį bu
tų paminėti ir kai-kurių Lie-1
tuvių pasalpinių draugijų '* ca
rus." Čia daugely musų drau
giją įsigyvenę tokie "carai",
kad draugijų nariai verčiami
prieš juos be kepurių vaikš
čioti.
Tie draugijų viršaičiai ka
talikiškas draugijas pakeičia
becUeviškomis. Jie laužo drau
gijų įstatus, * kelia triukšmą Į
parapijose.
Daug tokių nelaimingi? drau
gijų yra Chicagoje ir kitur.
Tai-gi tų draugijų nariams
metas susiprasti ir nusimesti
tą bjaurų jungą. Išguiti savo
engėjus kur pipirai auga.
NELAIMINGAS ŽMOGUS.
Buvusios Austrijos-Ungarfjos
imperatorius Karolis formaliai
pranešė Šveicarijos vyriausy
bei, jog ateinantį Rugpjutį jis!
apleisiąs Šveicariją. Pasimsląs
su savimi šeimyną ir visus sa
vo žmones. Tečiau nenurodo
kur jis keliausiąs.
Imperatorius pasižada prieš
išvažiuosiant neįsileisti į jo
kias politines propagandas ir
nedaryti nesmagumų Šveicari
jai.
Pranešta, kad visaip spėlio
jama apie jo žygius. Nieks
nežino, kur jis galės išvažiuo
ti.
Vieni kalba apie Olandiją.
Tenai gyvena buvęs Vokietijos
kaizeris. Ilodos, ta kaiminys
tė abiem valdovam butų di
džiai paranki.
Kiti spėja apie Ispaniją. Ke
lis kartus Karolis j ten buvo
kviečiamas. Jį kvietė patsai
Ispanijos karalius.
Kiti kalba apie Angliją ir a
pie Ameriką.
Tečiau kai-kas įtarinėja,
kad Karolis vlar kartą mėgins
atgauti sostą Ungarijoje arba
Austrijoje. Tai busiąs pasku
tinis jo y.ygis atsiekti savo
troškimus. Jei šiuo kartu ne
pavyktų, tuomet dauginsis
kuo toliausiai nuo buvusios
imperijos.
Nelaimingas žmogus. Nelai
mingas jis tuomi, kad negali
atsiekti savo troškimų. Beto
rūpesniai ir susikrimtimas jo
gyvenimą lydi.
TĖVYNĖS MEILE JONU KMFJLO
EILESE.
-ą
..: (Pabaiga)
y ^ V . ? v i. ' •' v
Patrijotizmo Mokylda.
Kmito eilės yra sveika,
gryna patrijotizmo mokykla.
Reikėtų, kad jos butų visuose
Lietuvių knygynėliuose, kad
iš jų vaikeliai mokintųsi dek
lamuoti eiles. Jei tėvai nori,
kad Amerikoje gimusieji jų
vaikai vienaip su gimdytojais
mylėtų Lietuvę, tai tegu laiko
Kimito eiles namuose ir tepap
rašai kartais vaikelius^ kad
jie iš mokyklos parėję garsiai
paskaitytų tų eilių senesniems
namiškiams.
Dvejoki Veikėjai.
< »
Kmito meilė tėvynei yra
veikli. Jis žiuri, kg? kas daro
Lietuvai: vienų darbais jis
džiaugiasi, ant- kitų jis pyksta,
nes tie tiktai ardo.
• ;
Kada tėvynėj siaučia badas
Jus lėbaujat turtus sukrovę.
Jus šokat, užiat lyg pašėlę.
Kas jus užmiršti išmokina
Tėvynę tokiam sopuly j?
Kas jus sąžinę išplėšė? (p.
16).
Negana to, kad jie tėvynės
nepripažįsta, jįai naudos neda
ro, bet jie dar gadina kitus
ir dirbančių pastangas ardo,,
drįsta girti blogumu peikti
kas gera, puvimo diegus soja
visur, ardo ir naikina. Tokiems
poetas šaukia "Šelauk".
Tu atsikraustei, — svetim
tautis,
Iš ten kur meilės nebėra,
Tavo gilintis pjudyt ir pjau
tis
Ir tavo veislė nedora.
Ko ieškai, svetimtaučių tar
ne,
Musų derlinguose kraštuos?
Ko lukuriuoji. Žydų berne,
Nuo mųs geros ramios tau
tos?
Bet tu dildai švenčiausiu ugnį
Žmonių sukurt# širdyse
Nebvilties palieki bedugnę
Ten kur tikybos yr dvasia.
Statyti nori pats sugriuvęs,
Taisyt—pagedęs būdamas
Gaivinti nori pats supuvęs,
Kas gal tavęs klausyti, kas?
Užtat nedoras svetimtauti
Nuo musų pelno jau nelauk
Daugiau nestengsi mus pri
gauti
Selauk iš Lietuvos, šelaukt (p
p. 160, 161). , -
Bet yra veikėju kitokio* ru
šiete. Ir Kinitas juos matą ir
džiaugiasi jų mokėjimu ir litini j
paskatinti žmonos prie* gero j
natidingo veikimo. Vienam to- j
kiam veikėjui poetas rašo. : •!
Kame yra ta paslaptis, >
Kad tu matai Ico kits. nema
to?
Kad net kieeiausioji girdįs
Prie darbo rimtojo suskato.
Tartum žavėto užžavėta?
. • ' *
Jug nieko nauja neskelbi
Tik žinomą parodai taką
Ir juo vesti sugebi.
Bet jį taip moki padabinti
Papuošti spindančiais ruo
žais
Senovėn naują kvėpti miiitj,
Kad žmogus trokšti idealo'
Ir šu kitais už jį varžais!
Munjs linksma ir smagu be
galo,
Kad dovana gau^i Jau duo
ta: • .■... „
Mintis gili neišmatuota., (p.
29, 25).
Kitur apie tą patį arba kita
tokį veikėją Kmitas rašo:
-Tai tvirtas vyras,' geležinis.
Ir kaip jis dirba dėl tėvynės!
Visur stipri ranka jo matos,
Kaip nepritrūksta jam svei
katos?
Visur paragina, pribūva,
O vis kad gelbėtu Lietuvą!
(p. 68).
Poetas džiaugiasi, kad į vie
šą tėvynės darbą stojo ir mo
terys.
Sukilo mus tauta! Ir mote
rys jau kruta
Ar kas girdėjo tokius ste
buklus?
Tos kurios tik dainavo apie
. . žalią rūtą,
Jau gamtą nagrinėja, leidžia,
žurnalus!
Tautos yądžias į rąnkas pa
ėmė jau sesės.
Ir vyrams rodo kelią musu
geltonkasės.
Garbė jums užtatai! Ištver
kit iki galo. (p. 52).
Dar galima butu daugiau
rašyti apie tėvynės meile Kmi
to eilėse, bet straipsnis dien
raščio turi Imti neperilgas, to
dėl ir baigiu ne viską išdėstęs*
Gegužės 14 <1 naktį Lenku
partizanai užpuolė musijr sar
gybą ties Maravile, bet, Paviš
taičių kaimo sargybai pade
dant, šautuvų ugnimi atmuš
ti.
nMmĮmmiiMiu»ni»"T"""< -r
Gspital ir Surplus
250,000.00
Dolterių.
! Perkelk - Padek šendie !
GAUSI PILNA NUOŠIMTI. n f
S Prisuokite savo Bankyne Knygutė blle kurio Cliicagos arlm S
E kito.miesto. įkinko, kuris jus neužganedina arba nėra Joms para n- s
E luis — mos patys sukoloktuosim ir jferkėlsiin vi&us pinigus su vi- S
SL sais nuošimčiais } 5ią. , £
t UNIVERSAL STATE BANK g
(Under State Government Supervision)
1 Didžiausia ir Stipriausia Lietuvių Finansine Institucija |
, • ; Amerikoje - |
(Sio Banko turtas siekia $3,000,000.00 Į
g Suv. Valst. Valdžia ir Chieagos miestas laiko Savo pinigus ši;j S
5 me Banke. Ar gali bot geresnis užtikrinimą**?
| Siųskite Pinigus per Universal State Bank: |
Pristato Lietuvon į 25 dienas su pilna garantija.
Parduodate laivakortės ir draftus pigiausiai. * |
TIESI KELIONE Į KLAIPĖDA $107.10
5 Klauskite informacijos ypatiškai 'arba laiSku. s
mm , .mm
£ NonWlami pirliti a r Iki parduoti uama pirmiausiai atsilankykiti J ~
mūsų Kcal Ęstate Depturtnicnta. S
2 Banko Valandos: Kasdiena nuo 9 v. iš ryto iki i v. po pietij ir E
TTf »rninkais nuo C iki 8;S0. Subatomis visa d. iki 8:30 vak. 5
■- n a m/ f
j Į LIETUVĄ j
Siunčiame pinigus, parduodame laivakortes, paru- |
! pinrfm pasportus ir pagelbstam atsiteisti su teksais. I
Padarome visus legališkus dokumentus. Mušu offi- j
I sc yra praktiškas ir labai gabus Lietuvis Advokatas j
| J. P. V/aitches, Praktikuoja visuose Amerikos Teis- j
3 muosc. Perkam ir parduodame namus, lotus ir farmas.
■*
[ A. M. Barčus E. D. Witkowskas ' J.c P. Waitches S
j Atlas Realty Company j
i 4601 South Hermitage Avenue, Chicago, Illinois. J
Telefonas Boulevard 6080 I
r
ierniua5
Telefonas Boulevord 6080
• - nat šv Kryžiaus Bažnyčia)
(Ant kampo pnes pat SV.
I
I
I
Jeigu Nusidegi
"Tb> . Tai aprišk žaizda ir uždėk
Lilth Nunę ' r
f orbita* IIW - /<AJ*AUm c*ouT) t
9 TnenthoFalūm «
^ Nušaldo t* greitai nžgydo. $
Prieš Puotą ir po Puotos
— Tėveli! — sušuko darbš
čioji šeimininkė, kuri ilgai
tarnaudama pas kunigu Dobi
lą jautėsi savarankė taukė —'
Tikrai nemanyk eiti į iškilmin
gu puotą parengtą Preziden
tui Hardingni su tuo baisiu
pažaliavusiu apsiaustu!
— Kodėl, Joana? — iržklau
sė Kunigas Dobilas gailestin
gai žiūrėdamas j savo seną
apsiaustą, kuris buvo jo išti
kimas ir senus kaulus šildąs
draugas kelioliką vasary, tik
rai, nemanau kad žalios spal
vos reikia gėdytis?
Į šitokį atsakymą Joaną nė
žodžio neatsakė, tik pakėlusi
galvą aukštai, kario žingsniu
išmaršavo iš kambario atnešti
naują plonos gelumbės Prince
Albertą, kurią švento Aloizaus
| . draugija buvo tik užvakar jam
padovanojusi. Kunigas Dobi
las atsidūsėjo persiskirdamas
su senuoju apsiaustu ir apsi
vilkęs naują išėjo iš naimj.
Puota labai sekėsi. Net. ren
\. giamoji komisija negalėjo atsi*
džiaugti savo darbu. Sale ku
nigo Dobilo sėdėjo vienas iš
įžymiausių AVashingtone gydy
tojų, ^Daktaras • Busenobis.
Nors jis nebuvo katalikas, bet
gi jis turėjo artinu} pažintį su
kunigu Dobilu. Tai-gi, šį va
karu, skaniai užkandęs norėjo
pasiginčyti. Ilgai savo norų ne
atidėliodamas kreipėsi į šalia
sėdintį kunigą, Dobilu. Drau
giškai patraukęs savo kėdę ar
čiau kunigo, užkalbino jį:
— Tamista ir aš nekartu su
sidurėva įvairioje vietose per
šiuos kelis metus. Be jokio pa
taikavimo aš giliai esu įsitikri
nęs, kad. Tamsta esi augštos iš
minties ir tvirtos valios žmo
gus. Bet aš negaliu įsivaizdin
ti kaip Tamista gali tikėti kad
žmogaus žodis ir ranka moste
lėjimas atleidžia nuodėmes!"
—,Ištikro. — Tai buvo ku
nigo trumpas atsakymas. *
Galima buvo spėti, kad jeigu
tiktai toki įdomus atsakymai
bus duodami į jo paklausimus,
diskusijos nelabai seksis. Tat
gi, Gydytojas vis-gi mėgino to
liau:
— Nesidrovėk pataisyti ma
ne jeigu atkakliai Tamistų
klausinėju, bet teisingai, man
labai įdomu žinoti kaip tokio
aukšto mokslo žmogus, kaip
Tamista, gali pasitenkinti ti-(
kėlimu į dalykus taip nesutin
kančius su sveiko proto ir -da
bartinio mokslo reikalavimais.
*
Reikia pastebėti kad-Kuni
gas Dobilas laikėsi kelių tvirtų
principų. Vienas iš jų buvo
niekados nesitaikinti su ta
klaidinga nuomone sulyg ku
rios katalikui belieka "vien nu
žemintai pasiklausyti ir atsa
kinėti savo nekatalikui prie
šininkui. Kun. Dobilas tikėjo,
kad t6kį reikia nnsivyti ant jo
paties grindų, ir jam pačiam
statyti klausimų ir priekaištų;
— Gerai, gydytojau, įsivaiz
dinkime sau žmogiį, kurs vi
sai nieko nežino apie automo
biliaus motorių.Įsivaizdinkime,
kad jis klausia Tamistos kaip
galima juo įsivažiuoti vientik
stovint priešais ir sukant jo a
šį. Tamista pradėtum jam aiš
kinti mašinerijos dėsnius ir
parodytum jam, kad tai leng
viausis būdas, kuriuo galima
išjudinti tokią mažina. Tasai
žmogus netikėtų Tamistai ir
dar pasijuoktų iš Ta misters.
Ką-gi tuomet jam atsakytu
mei f
— Neduočiau jokio atsaky
mo, bet patarčiau eiti ir pasi
mokinti gasolinU varomų ma
šinų dėsnių aplamai!
.— Gydytojau, Katalikų Baž
nyčią galime dabar prilyginti
prie didžios gasolino mašinos.
Eik, ir išmok jos pamatinius
dėsnius. Tuomet sugrįžk prie
manęs, ir aš linksmai išaiškin
siu jums užduotą klausimą a
pie išpažintį. Bet ma-no mėgi
nimas duoti jums išaiškinimą
dabartiniame stovyje, butų
^eltui darbas.
Tėveli, atsakė gydytojas, at
sitiesdamas kėdėje, — aš jau
senai išn;okau katalikų bažny
čios pagrindinius principus.
— Sveikinu! sušuko kuni
gas: Aš niekad nesapnavau,
kad Tamista butUmei taip ap
siskaitęs. Geraij dabar įsigi
linsime į temą.,* kurią abti su
prantava. Pažtoėsiu. Svar
biausi dirksniai kurino.se kata
liku ir proteStonų • bažnyčios
nesutinka, yra šie: mokslas a
pie malonę, liuosą valią ir aių
žino likimo Popežiaus neklai
dingumą, skaistyklą, atlaidas
ir Šventųjų.. ir jų paveikslų
gerbimą. Dabar pasakyk man,
ką-gi moki apie malonę, liuo
są Valią ir predestinaciją.
— Na, na, Tėveli, žinai kad
aš nesu ištyręs tokiij smulk
menų jusų tikėjimo!
"Smulkmenos! — žmogau, ar
nežinai kad del šių smulkme
nų reformatoriai atsiskyrė nuo
katalikų bažnyčios ir įsteigė
protestantizmą. Na, gerai. Ka
dangi nežinai daug apie tas
smulkmenas išaiškink Inan Šv.
Tėvo neklaidingumą.
A, tai nesunku.: Švento Tė
7 i
vo 4 neklaidingumas reiškia
kad jis niekuomet negali su
klysti.
— Išeiti be lietsargio ir su
šlapti yra klaida. Aj;-Šventas
Ievas negalėtų taip padaryti?
— G ne, tas- nesiriša šn
klausimu. Aš noriu pasakyti
kad neklaidingumas reiškia
kad jis negali padaryti klaidos
k
t
tikėjimo ir doros dalykuose."
— Gerai. Mano dora ir tikė
jimas yra noatajoti — įsivaiz
vl.ink'ime bent kad jie tokie yra
j mums besiginčijant.. Ar riek Jai
įdinguinas reiškia kad Popežius
galėtų neklysti spręsdamas a7
pie mane, kaipo klaidatikį ir.,.
— Žinoma, taip! Tai yra ge
ras pavyzd is k?} jusų bažnyčia
mokina apie Popežiaus neklai
dingumai '
— Ne taip greitai, gydyto
jau.' Tamistos toks išsireiškė
mas yra Tamistos- neišmanymo
pavyzdys. Kataliku Bažnyčia
visai to nemokina. Na, da vie
n$ kartą. Kas yra skaistykla?
-p Skaistyklai Tai yra vie
,ta kur katalikai eina po mir
ties.
— Visi katnlįkai?
— Ne, ne visi tik negerie
ji ten eina — paskui jųs už
pejįkate mišias ir' palitiosoja
te iš tų kančių.
— Klysti. Bažnyčia mokina
kad visi katalikai? kiltie Ttoitš
ta neatgailoję sunkioje nuode
mėje eina į pragaru Kttomet
jau jie ten pakliūva, Ąiėįs jų
negali išgelbėti. ' V
.. Gydytojau, Tainista neturi
mažiausio supratimo apie ka
talikų mokslu. Mažiausias mo
kyklos vaikutis katekizmo' be
simokinus galėtų išrodyt i
Tamistos klaidas.
■ • VTt • v J* .,
— Na, gerai, Tėveli, gal aš
toriu pripažinti prie Tamistos
papeikimo — išsitarė gydyto
jas širdingai besijuokdamas.
Gali man duoti blogą pažymį
už katekizmo kvotimus, bet
gi'turiu mažjj, pasiteisinimą . .
dėl savo nežinojimo. Aš niekad
savo gyvenime riėsu ėjęs ka
talikų tikybos kursp. ,
4^ Tamistos pasiteisinimas
yrą tiek tevertas kiekTamistos
nežinojimas. Ar nežinai kad
apsileidimas- šiuo atveju yra
prasikaltimas?
— Prasikaltimas!sUšuko
gydytojas, — Aš, protečtonas, .
dėlto kad neišmokau iusų rė
Uįfįjq§ ęsnri kaltas! Kaip <tai
išciina, Tėveli?
>Tamistai teigiant, aš
pauškinsiu šiuo palyginimu:
įk Gerai, klausau.
([Pabaiga bus)
Sulietuvino Margarėta.
''-v 'V-' ;
ira- ,\