Draugas. [volume] (Chicago, Ill.) 1917-current, June 14, 1921, COUNTRY EDITION, Image 1

Search America's historic newspaper pages from 1770-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more

{
                  title: 'Draugas. [volume] (Chicago, Ill.) 1917-current, June 14, 1921, COUNTRY EDITION, Image 1',
                  download_links: [
                  {
                   link: 'https://www.loc.gov/rss/ndnp/ndnp.xml',
                   label: 'application/rss+xml',
                   meta: 'News about Chronicling America - RSS Feed',
                  },
                  
{
    link: '/lccn/sn83045087/1921-06-14/ed-1/seq-1.jp2',
    label: 'image/jp2',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83045087/1921-06-14/ed-1/seq-1.pdf',
    label: 'application/pdf',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83045087/1921-06-14/ed-1/seq-1/ocr.xml',
    label: 'application/xml',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83045087/1921-06-14/ed-1/seq-1/ocr.txt',
    label: 'text/plain',
    meta: '',
},

                  ]
                }

Draugas. [volume], June 14, 1921, COUNTRY EDITION, Image 1
About Draugas. [volume] (Chicago, Ill.) 1917-current

Image provided by: University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

Image: of 4. Page

All Pages

Issues

All Issues Text | PDF | JP2 (7.6 MB)

Draugas. [volume] (Chicago, Ill.), 14 June 1921. Chronicling America: Historic American Newspapers. Lib. of Congress. <https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83045087/1921-06-14/ed-1/seq-1/>

Newspaper Page Text

SIŲSKITE PINIGUS
I LIETUVA
PER "DRAUGĄ"
)
Bj the order of the President, A. S. Bnrleaon, Postmaater General.
\J lUIOi'U) —m..
i "DRAUGAS" 1
KAINA o centai CHICAGO, ILLINOIS, ANTRADIENIS, BIRŽELIS (JUNE) 14 D., 1921 M. COUNTRY EDITION METAI-VOL. VI. No. 139
PRICE U CENTS ENTERED AS SECOND-CLASS 3IATTKR MARCH SI, 1910, AT CHICAGO, ILLINOIS UNDER THE AOI OP MARCH S, 187». ^
fabllshed Daily £xcept bauda?*
j! One Year *8.00 j Į
bix Months >4.00
AT NEWS-STANDS 3c. A COPY
DRAUGAS PIBLISHING COM Inc.,
2S34 S. Oakley Ave. Chlcago, UI. ]
TeL Roosevelt 7791
1 '■■■' '"K
Publlshed and dlstributed
Sprendžiamoji nova Turkų su
Graikais
Bolševikai su Kemalistais Norėjo
Užgrobti Konstantinopolį
TURKAI SU GRAIKAIS IŠ
TROŠKĘ KRAUJO.
Vieni ir kiti pasitiki laimėti.
Konstantinopolis. P.irž. 13.—
šitas istorinis miestas ir vėl
pilnas utilitarinio judėjmo.
Tai prieš sprendžiamąją Tur
ku nacionalistu su draikais
kovą. X110 tos kovos" prigulės,
kam teks dominuoti Mažojoj
Azijoj.
Miestas yra kupinas Sąjun
gininkų kareiviu. Iš Maltos at
vyko Anglijos karuomenė. ša
liniais miesto ir atokiau sto
vi Anglu ir Prancūzą karo lai
vai.
Atsigers kraujo.
Nuo Armėnijos pasienių iš
vienos pusės ir nuo Jonian ju
ros — iš kitos Turkų ir drai
kų koliumnos kitos prieš ki
tas su paskuba maršuoja.
Kaip tie, taip kiti baisiai iš
troško kraujo. Ir galės jo dar
šilto atsigerti tiek, kiek jų
širdis norės.
• Turkai nacionalistai gins
savo tėviškes. (Jraikai los už
puoliku rolę. Kraujas liesis
latakais sugraudžius armo-j
toms ir sužvangėjus ginklams.1
i
Abieji pasitiki savimi.
Nežiūrint to, kad eia jau ;
septyneri metai liejasi krau-i
jas, šiandie abi pusi kaip nie
ko nebuvus išnaujo kas mo
mentas turi pradėti naują j
kraujo sėją.
Ir abi pusi stipriai pasitiki
savimi. Ir tie ir kiti turi pa
ruoštas skaitlingus karuome
nes.
Artimiausios dienos paro-|
dys, kasgi pagaliau turės vie
špatauti Mažojoj Azijoj. i
SUOKALBIS UŽGROBTI
KONSTANTINOPOLĮ.
Kemalistai su bolševikais vis
sėbraujasi.
Londonas, Birž. 1!>. — Ang
lijos slaptosios tarnybos agen
tams pavyko susekti Rusijos
bolševiku su Turkais nacio
nalistais suokalbį u/grobti
Konstantinopolį.
Tani tisklui bolševikai ilgas
laikas koncentravo savo ka
ruomenę Bessarabijos fronte.
Xuolat buvo sakoma, jog ta
karuonieno gaminama pulti
Rumunija.
Be šito, Turkijos sultano
ministeriai buvo darbavęsi iš-j
reikalauti Sąjungininku at
šaukti savo karo laivus iš Au
ksinio Ka^o.
Savo keliu Keiual paša su
Trotzky'u pienavo sudaryti
nuosavą karo laivyną, pasik
vietus talkon Bulgaru karo
laivus, ir užimti Bosforą su!
Marmora juromis. Danlaneliai
turėjo but prisėti minu, kad
sutrukdyti Įplaukimą Sąjunui-!
ninku laivyno.
Bolševiku karuomenė iš Be-|
ssarabijos pasienin turėjo luit
laivais perkelta i abu Bosforo'
šonu. < I ra i k u armija Mažojoj
Azijoj turėjo but sunaikinta.
Trakijon l>e bolševiku ir Tur
ky turėjo įsiveržti dar Bulga
rai. Pačiame Konstantinopoly.
turėjo įvykti skeivlimas krikš
čioni u.
Susekus tai visa, supranta
ma, subirėjo visi to suokalbio
pienai.
Berlynas. Birž. 13. — Ba
varijos sostinėje Municlie gat
vėje nužudytas neprii»ulinin
«2Ti i j 11 socialistų vadas Kari CJa
reis.
I
Iš Augšiosios Silezijos j
LENKAI PRALOŠĖ ŽYGIUS!
SILEZIJOJE.
Baigiamos truškinti Korfanty!
spėkos.
Oppeln, Augs. Silezija, Birž. i
13. — Anglai baigia truškin
ti visas Lenku "maištininkų" i
tvirtumas, kokias jie <v-ia pa
sigamino ilgesniems laikams.
l*ž keliu dienų Augštoji Sile
zija, kur įvyko palankus Vo
kiečiams plebiscitas, 11* vėl bus
Sąjungininkų militarės komi
sijos žinyboje.
Angįiį karuomenė veikia
pagal išanksto padarytų pie
nu. Teeiau tie pienai niekam
nežinomi. Klausiami Anglų ka
rininkai nesako. Kai-knrie pa
reiškia, jog neturima defini
tiviu pienu. Ivol-kas neleng
va susitaikinti su Prancūzais,
kuriems vis dar gaila "mais
tininkų."
Lenkai atskirti nuo Vokiečių.
Aną dieną vienas batalio
nas Anglų be pasipriešinimo
užėmė miestų Rosenl>ergą,
svarbią Lenkų poziciją ir tvir
tumą.
Penki tūkstančiai "maišti
ninkų" su 30 kulkosvaidžių ir
keliomis anuotomis tuo jaus
apleido Kosenbergą, kuomet
Anglai to pareikalavo.
]š ten Anglai pasileido mar
šuoti i industrijines Silezijos
dalis, kurias turi Lenkai už
grobę.
Tarpe miesto Cilehvitz ir 0
der upės Prancūzai pu Ang
lais pratiesė liniją, atskirda
mi Lenkus nuo Vokiečių. Te
nai tiems su kitais nebus pro-l
gos susiremti.
Prancūzai duoda pagelbos.
Prancūzai ilgas laikas tvir
tino, jog jiems negalima pat
varkyti Lenkų. Jie buvo nu
sistatę verčiau jiems gelbėti,
negu su jais pakelti kovą.
Bet šiandie Prancūzai at
mainė savo nusistatymą ir nu
sprendė bendrai veikti su An
I
girtis. Nors jų veikimas, sup-!
rantoma, negali but širdin
gas, bet jie veikia. Neturi ki
tokio išėjimo.
Lenkams i' maištininkams''
šiandie belikę nedideli Silezi
jos plotai. Ir tie kasdien eina
mažyn.
Sąjungininkams beliks sun
kiausias darbas atlikti — tai
atimti visus ginklus nuo "mai
štininkų," kuomet jie bus su
varyti kokian-nors provincijos
kampan. Tas būtinai turės
but padaryta.
Sąjungininkų komisija, be
to, įsakė visoms Vokiečių sa
vanorių organizacijoms atsi
mesti atgal skersai upės Oder.,
KONGRESAS APIE ADMI
ROLĄ SIMS.
Vadinamas negeistinu svetim
šaliu.
Washington, Birž. 13. — A
ną dieną kongrese buvo disku
tuojama admirolo Sims pa- |
sakyta kalba Londone. Tasai
a l ini volas kalbėdamas apio
Airius didžiai įžeidė Ameri
konus.
Atstovas Gallivan iš Massa-Į
rhusetts valstijos, demokra
tas, indavė rezoliuciją .parei
kšdamas, kad admirolas Sims
psąs negeistinas svetimšalis ir
turį but jam uždrausta gryž
ti Amerikon. |
Atstovas (Jallivan sako, jo^
tidmirolas įžeidė 18 milionų
šios didžiosios respublikos pį-.
liečiu.
Kitas atstovas indavė rezo
liuciją paskirti komitetą ir
padaryti tardymus apei tą
kalbą.
Senate senatorius Harri
son, demokratas, admirolą
Sims ir ambasadorių Uarvev
pavadino "aukso vlulkiu dvv
I * v *
nais."
Senatorius ITarrison pata
ria admirolą prašalinti iš ka
ro laivyno, gi ambasadorių at
šaukti iš Anglijos.
GAUTA PRIELANKIŲ AT
SAKYMŲ.
V/ashington, Birž. 13. —
Valstybės departamentas i pa
klausimą nusiginklavimo rei
kale gavo nuo keleto vyriau
sybių prielankų atsakymą.
Prielankiaujama nusiginklavi
mo konferencijos sušaukimui.
AREŠTUOTA "SPEAKE
R'IO" SESUO.
Springfield, Mass., Birž. 13.
—Suareštuota žemesniųjų kon
greso rumų "speaker'io"
(pirmininko) Oillet sesuo,
]\Iiss Lucy I). Gillet. Automo
biliu jinai suvažinėjo 12 metų
mergaitę.
OLANDIJA BIJOSI BELGI
JOS.
Amsterdam, Birž. 13. — 0
landijos parlamentan paduotas
sumanymas sumažinti regule
rę Olandų armiją.
Tam sumanymui prielan
kiau ja socialistai. Jie sako,
Olandija maža ir kaipo to
kia turi duoti pavyzdį ki
toms viešpatijoms.
Bet kitos partijos priešingos.
Jos nurodo, kad Belgija turi
skaitlingą karuomenę ir nema
no jos sumažinti.
PERANKSTI PRIE NEPRI
KLAUSOMYBĖS.
Gyventojai prie to dar ne
priaugę.
Manila, Birž. 13. — Pliili
pinų salos neveikiai gaus nuo
Dėdės Šamo nepriklausomybę,
jei prezidento Hardįngo ad
ministracijos nusistatymas
tuo klausimu prigulės nuo
Wood-Forbes misijos raporto.
Apie tai iškalno yra žinoma.
Tuo tikslu išreiškė aiškią min
tį sugryžęs čia po apvažinė
jimo salų gen. Wood. Jis kal
bėjo čia Coluinbian kliube. Tas
kliubas sudarytas iš Philipi
nų, baigusių amerikoniškus u
niversitetus.
Pliilipinų salų gyventojai
"neturi išsidirbę pastovios val
džios. Dauguma gyventojų pa
skui savo vadus, seka kaip
pabaid}rtos avys.
Toksai yra pilietinis padė
jimas.
Militariniu žvilgsniu sunku
kas šiandie pasakyti. Tas
klausimas d.ar neišrištas.
Pasirodo, jog salos dar ne
pribrendusios prie nepriklau
somybės.
BOLŠEVIKAI TURI KONG
RESĄ MASKVOJE.
Ryga, Birž. 13. — Iš Mas
kvos pranešta, kad tenai bol
ševikai atidarę trečiąjį iš ei
lės trečiojo internacionalo
kongresą.
STREIKUOJA VYRIAUSY
BĖS DARBININKAI.
Roma, Birž. 13.— Jau visa
savaitė kaip čia, taip kitur,
streikuoja vyriausybės darbi
ninkai, kuomet vyriausybė at
sisako padidinti užmokesnį.
Jų streikas yra 4 4 baltasis
streikas". Kasdien jie eina pa
prastomis valandomis į ofisus
ir j kitas darbavietes. Bet nu
ėję nieko nedirba.
Del to vyriausybės veiki
mas visur suparaližuotas.
MIRĖ ŽMOGUS NORĖJĘS
NUŠAUTI KARALIENĘ.
Londonas, Birž. 11. — Broa
dmoor bepročių įstaigoje mi
rė Roderick McLean. Jis Kovo
2, 1882, Windsore norėjo nu
šauti tuometinę karalienę Vik
toriją".
KRASSINO NĖRA KANADO
JE.
Toronto, Ont., Kanada, Birž.
13. — Čia užginta žinia, kad
buk turėjęs Ivanadon atke
liauti Rusijos prekybos komi
saras Krassin.
REGISTRUOS AUTOMOBI
LIUS.
Kad susiaurinti vogimą au
tomobilių Chicagoje, parėdyta
visose automobilių stotyse re
gistruoti visus užlaikomus au
tomobilius.
NEPRAMATOMI NESUTI
KIMAI PRANCŪZŲ SU
ANGLAIS.
Prancūzai dideli tuščiakalbiai.
Londonas, Birž. 12. (Rašo
angį. lai k r. korespondentas).—
Paryžiuje daug kalbama, jog
trumpoj ateity turėsią suirti
gražieji Anglijos su Prancija
santikiai. Tam tikslui esama
visokių priežasčių.
Bet eia tokioms kalboms ne
tikima. Valdiškose sferose pa
reiškiama, jog santikiai ne tik
negali blogėti, bet visuomet
gali pasigerinti.
Suprantamas daiktas, kad
Prancūzai su Anglais turi nuo
monių skirtumą klausime Len
kų, Graikų, Turkų ir kt. Bet
tos skirtingos nuomonės nei
kiek negali pakenkti gero
sioms abiejų tautų santikiams
Anglai stovi ui Lenkus.
Prancūzų nuomonė klaidin
ga apie Anglijos nusistatymų.
Prancūzai visas laikas įsivai
zdina, jog Anglija priešgyniau
ja Lenkijai.
Bet yra neužginčijamas fak
tas, kad Anglija nemažiau rū
pinasi Lenkijos ateitimi, kaip
pati Prancija. Anglija visuo
met stovi už stiprią, Lenkų
viešpatijų. Anglija juk visas
laikas duoda reikalingos pa
gelbos Lenkams.
Anglijos vyriausybė, ypač
karo žygiuose, pati iš savęs
negali nieko atlikti be gyven
tojų sutikimo. Premjeras Llo
yd George žino gerai, kad
Anglijos gyventojai priešgi
niaus, jei jis prieš Vokietijų
pavartos kokias-nors neteisy
bes. Ir todėl Prancūzų ofici
alė opinija čia neras sau pri
tarimo, jei toji opinija prieš
giniaus teisybei.
Graikų klausime.
Kas link ginčų Graikų su
Turkais nacionalistais, tai An
glija yra palanki Graikams.
Palanki todėl, nes Angoros
Turkai vra ne vien Graikų,
|bet ir Anglų priešininkai Ma
žojoj Azijoj.
Prancija, tuotarpu, remia
Turkus, nes tie yra pažadėję
apdrausti jos reikalus Mažo
joj Azijoj.
Tečiau Prancija įsitikina,
kad tie Turkų pažadėjimai
gali neišsipildyti. Nacionalis
tais negalima pasitikėti. Pran
cūzai su jais jau padarė vie
ną taikos sutartį. Tą sutartį
nacionalistai sudraikė ir sut
rypė. Ir pasiuntė Paryžiun di
džiai įžeidžiantį atsakymu.
Po to, suprantama, Prancū
zų atsinešimas į Turkus turės j
žymiai atšalti.
Stiprės santikiai.
Savo keliu, Anglija šiandie
jau ne taip karštai stovi Grai
kų pusėje, kaip senovėje bu
tą. Ji pastaraisiais metais įsi
tikino, kad Graikų tauta užsi
tarnauja mažiau pasitikėjimo,
negu pirmiau. Tą padarė įvai
rios politinės atmainos pačio
je Graikijoje.
Taigi kuomet Prancūzai pa
lengva atšąla prie Turkų na
cionalistų, gi Anglų pasitikė
jimas Graikais laipsniškai ei
na mažyn, yra gera proga
Prancūzams su Anglais ir Ma
žosios Azijos klausime suvie
nodinti savo nuomones ir gra
I V
žinti geruosius santikius.
Taip gali buti ir Mesopo
tanjijos klausime.
Nors šiuo kartu stiprus ry
šys* abiejų šalių yra negali
mas, nes Anglai nenori atski
rioš sąjungos su Prancūzais,
bet galimas bendras darbas vi
sais 'kitais žvilgsniais.
ŽINIOS IS LIETUVOS
LENKŲ SUMANYMAI.
Kuomet kokia valstija turi
imperialistines tendencijas ir
perdaug aikvoja visuomenės
pinigus kiti} šalių pavergimui,
tenai tvarkos viduje negali
buti, o jei yra, tai karuome
nės jėgomis palaikoma. Kas
kart labjaus auga piliečių ne
pasitenkinimas, streikai, sumi
šimai ir tt. Ne kitaip yra ir
Lenkijoje, kuri, norėdama už
grobti Lietuvos, Gudų, Ukrai
nos ir net Vokietijos žemes,
į šimtus miliardų "markių
skolos yra įlindusi. Nors aš
trių streikų dabar nėra, bet
nepasitenkinimų, įvairių rei
kalavimų ir lengvesnės for
mos streikų esama. Jie ne ko
kio bolševistinio pobūdžio,
bet ekonominio ir laisvės iš
kovojimo.
Lenkai — darbininkai, gal po
Rusijos darbininkų daugiau
sia kenčia maisto nepriteklių
ir laisvės stokos.
Lenkai—darbininkai, gal po
bolševikais ir pagal sutarties,
gauna didelius plotus Gudų ir
Ukrainos žemių. Ten Lenkų
esama ne daugiau 15 žmonių
iš 100. Visi kiti esą Gudai,
Ukrainai ir Žydai.
Lenkijos valdžia, nenorėda
ma dalyti ponų žemių pas sa
ve, iš kitos pusės bijodama,
kad bežemiai ir mažažemiai,
nesukiltų ir neatimtų iš jų
valdžios, sugalvojo įstatymą,
sulig kurio visos 'žemės Gudi
joj ir Ukrainoj, kur savinin
kai dar negryžę, konfiskuoja
mos ir dalinamos Lenkų ka
reiviams ir bežemiams. Tokiu
budu Gudų valstiečių, kruvi
nu prakaitu sukurti ūkiai teks
Lenkų valdžiai, o per jg. tik
riems Lenkams. Gudai-gi tu
rės eiti pas naujus ponus Len
kus bernauti, arba krausty
ties į Ameriką.
Sumanymas Lenkų dvarinin
kams labai pelningas, nes vie
na, apsaugoja jų dvarus nuo
dalinimo, antra, padidina ma
žą. Lenkų skaičių Gudijoje ir
Ukrainoje. Toks likimas lau
kia ir Lietuvos bežemius ir
mažažemius, jei Zeligowskis
pajėgtų užimti Kauną!
Pabaigus su bolševikais ko
vą, Lenkai pradėjo mažinti
savo karuomenę. Kadangi ir
prieš tai buvo jau Lenkijoj
keli šimtai tūkstančių bedar
bių, tai karuomenės demobili
zacija žymiai prisidėjo prie
bedarbių padėjimo. Dvarpo
niai džiaugiasi, kad išbadėję
darbininkai pusdykiai sutiksią
apdirbti jiems dvarus.
Ryga. Derybos su Latviais,
tebesitęsia. D-rai Purickiui pa
gerbti rengė vakarienę Latvių
užsienių reikalų ministeris Me
jerovičius ir Suomių atstovas.
Geg. 6 d. D-rui Purickiui pa
gerbti buvo surengta opera.
Latvių ir- Estų laikraštinin
kai rengiasi aplankyti Kauną.
Laikraštininkų kongresas
Kaune turi įvykti dar Gegu
žės mėn. Atvažiuos apie 20
žmonių.
BIZNIERIAI GARSINKITE
"DRAUGE."
APIE BRIUKSELIO DERY
BAS.
Belgų laikraščiai praneša,
derybos vyksta geru keliu ir
Lietuviai reiškia didelį norą
galutinai ginčą užbaigti. Bel
gų laikr. "Soir" sveikina Lie
tuvių rašytoją Liubičą Milašą,
Liefhvos atstovą Prancijoje.
Briukselis. V—5. (Elta).
Musų tam tikro korespondento
pranešimu, Geg. 5 d. Lietuvių
delegacijos pirm. Galvanaus
kas turėjo privatinį pasima
tymą su Lenkų delegacijos
pirm. Askenazy. Pasimatymas
įvyko pas konferencijos pir
mininką Ilymansą.
CHIGAGOJE.
NUŽUDĖ VAISTININKĄ;
SUIMTI.
šeštadienį trys plėšikai in
ėjo vaistinėn po num. 1259
West 79 gat. ir vaistininkui
liepė pakelti rankas. Vaisti
ninkas Lawrence vieną -plėši
ką pasveikino su buteliu gal
von. Kiti plėšikai vaistininką
sušaudė ir be nieko pabėgo
automobiliu.
Detektivai atrado pamestą
automobilių. Ir pagal ano su
sekė ir suėmė visus tris gal- i
važuvižius. Jie yra: Joseph
'JaMon&ki, 19 m., 4334 So.
Knox ave.; Frank Rychlewski,
2850 Keeley gat.; Charles Mc
Donald, 4852 Archer ave. Be
jų areštuota dar keli kiti.
Vaistininkas mirė Auburu
Park ligoninėje.
SUSPENDUOTA 55 POLIC
MONAI.
Chicagos policijos viršinin
kas suspendavo 55 policmonus,
.kurie tinginiauja ir kurie ne
pildo savo priedermių.
Be to, tris leitenantus, uo
lius policijoje darbininkus, pa
augštino kapitonais.
Suspendavimas reiškia but
pašauktiems civilės tarnybos
teisman ir pasekmėje but pa
varytiems iš tarnybos.
Kituomet viršininkas pas
kelbė, kad apie 700 policmo
nų turės eiti laukan iš tarny
bos. Nes tiek jų yra apsilei
dusii].
Šiandie jis pradeda vykin
ti tą savo programą.
TEISMAN ADVOKATAS IR
ARCHITEKTAS.
Praeitu penktadienį "grand
jury" atidavė teisman vieną
advokatą, vieną architektą ir
14 unijų viršaičių. Jie visi į
velti į papirkimus statant na
mus.
PINIGŲ KURSAS.
Svetimų šalių pinigų verti, mai
nant nemažiau $25,000, Birželio 11
buvo tokia pagal Mercbanto Lo
an and Trust Co.:
Anglijos sterlingų svarui 3.74
Prancūzijos šimtui frankų 7.95
Italijos šimtui lirų 4.85
Vokietijos šimtui markių 1.48
Lietuvos šimtui auksinų 1.48
Lenkijos šimtui markių .09
\

Draugas. [volume], June 14, 1921, COUNTRY EDITION, Image 1
About Draugas. [volume] (Chicago, Ill.) 1917-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Draugas. [volume], June 14, 1921, COUNTRY EDITION, Image 1 About Draugas. [volume] (Chicago, Ill.) 1917-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Draugas. [volume], June 14, 1921, COUNTRY EDITION, Image 1
About Draugas. [volume] (Chicago, Ill.) 1917-current