Newspaper Page Text
itcri v H KA lAUK^i DIENBASTIS UfUS' isKkyni» uedėkileolui eit£$t MERATOS &AUIA : Uit'AGOJ Ui l/MOYJE Sietam* .... fS.OO Pusei Metu 4.00 SUV. V AUST. Metams 9t>.00 Pusei Metų S.00 Prenumerata m o kasi IžkaJno. Lai kas skaitosi nuo uisirašymo dienos •e nuo Naujų Metų. Norint permai ayti adresą visada reikia prisiųsti ir •enas adresas. Pinigai geriausia sių sti išperkant krasoje ar expre^e "Mo nsy Order" arba Jdedant pinigus 1 registruotą laišką. "DRAUGAS" PUBL. C0. 2334 S. Oakley Ave., Chicago. TeL Roosevelt 7791 NAUJAS FRONTAS. Anot žinių iš Europos, Pran ei jos vyriausybė taisosi užim ti naują frontą pasaulio poli tikoje. Ji ketina atmainyti sa vo politinį frontą. Pranciją verčia Amerikos vyriausybės sumanymas susiaurinti gink lavimąsi. Praneija gerai nusimano,, ką gali šluoti rengiama Wa sliingtone konfereneija.Ta kon ferencija gali įkūnyti pasau lio valstybių sąjungą. Tuomet garsioji Versailleso taikos su tarties Tautų Sąjunga gali ka puose atsidurti. Kad taip, tad oficialė Pran eija jau pakėlė smarkias ata ka: prieš Tautų Sąjungą, A tah^oja prancūzai tą Sąjunga, kurion jie nesenai įdėjo savo sielą. Paryžiuje turi sesijas Tautą Sąjungos nusiginklavimo ko misija. Sesijos sušauktos ant greitųjų, kaip tik buvo pasi rodęs Amerikos vyriausybės sumanymas šaukti Wasliing tonan konferenciją. Taigi tos komisijos sesijas prancūzai ir atakuoja. Paeię Tautų Sąjungą išvardina be jėge, neturinčia niekur auto riteto, Įtakos. Kaipo tokiai Pranei ja nekuomet negalinti pavesti savo likimo. Buvo numai:ii, kad Pranei ja atmainys savo frontą Tautu Sąjungos žvilgsniu. Nes ta Są junga pastaraisiais laikais ma žai kreipė domės į Prancijo? reikalus. Pranei jos reikalai la bai platus Europoje. Ir Pran cūzai savo reikalus beginda mi nori užimti stipresne po ziciją. Vienas iŠ svarbiausių Pran cijos reikalų, tai Lenkijos pa dėtis. Prancija su Lenkija su sigiminiavo. Tad nori, kad Lenkija butų stipri, galinga ir grobuonė. Xes su grobimais galima dar ir praturtėti. iuo tarpu pastaraisiais lai kais Tautu Sąjunga Lenkijos klausimu užėmė neprielankią poziciją. Nes lenku begėdiški darbai visuose Lenkijos pa sieniuose pravėrė spangas T. Sąjungos akis. Kas neprielankus Lenkijai, tas skaitosi Prane i jos priešas. Taigi Pranei ja senai jau ren gėsi atakuoti Tautų Sąjungą. Šiandie pasitaikė tinkama pro ga Ir Prancija atakuoja Sąjun gą. Smerkia savąjį kūdiki. Rengiasi išeiti iš Sąjungos. Bet jos užimamas naujas fron tas gali pasirodyti tikras mo lio puolias, kuomet Anglija ringai pasipriešins- tokiam bus Matymui. > -s kaip Prancija, taip jos sąjungininkė Lenkija gyvena pavojingą finansinį krizį. Londonas, liepos 21. — Čia paskelbta, kad Anglijos pre mjeras Lloyd George dalyvaus nusiginklavimo konferencijoje Wasliingtone. Steigiamas Seimas ir Moterį} Teisiu Klausimas. Seimo Atstovės — Moterys Drąsiai ir Rimtai Gina Savo Teises. Krikščionys demokratai jas palaiko. Socialistai balsuoja prieš jų teisių lygybę. Jauna Lietuvos respublika, s Daug išorinių ir išvidinių kliu ! čių jai tenka sutikti. Vokiečių okupacija, bolševi kų puolimas, bermontininkų įsiveržimas, plėšriųjų, vylingų lenkų skriaudos, neleidžia jau nam Lietuvos organizmui nor maliai augti, vystytis. Be šių priešų, nemažiaus pa vojingi ir tautos pažangą Į tramdą. — išvidiniai priešai! stato musų valstybei kilpas. Tai bolševikuojantieji lietu viai, Maskvos — Lenino ir Trockio bernai. Jie įkibę į bolševikų skvernus, jų pini gais apmokami varo plačią agitaciją Lietuvoje. Gegužio 1-mos dienos mani festacijos, sukilimai, kratos, Steigiamo Seimo skandalai, iš kėlė aikštėn musų socialistų juodus darbelius, jų pražūtin gą tautos gyvybei žygius, vi suomenei parodė. Socialistai sakosi kovoją už laisvę, lygybę. Gražiomis plunksnomis jie moka pasi puošti, bet tikrumoje jie tar-! naudami savo siauriems parti jos tikslams, tiek laisvės ir ly gybės pripažįsta, kiek jų in teresai to reikalauja. Veltui jie burną aušina, i kuomet šimtai faktų apmeluo ja jų klastingus žodžius. Į Šiuo kart duodame ištrauką iŠ Steigiamojo Seimo darbų ! birželio 15 d., kur buvo palies | ta moterų teisių lygybė. Kaip mūsų moterys atstoves jas rimtai ir drąsiai gynė, kaip krikščionys demokratai jas pa laikė, social-demokratai jas pajuokė ir balsavo prieš, patys skaitytojai dar kart$ galės spręsti kas yra laisvės, lygy bės vykintojai, o ne deklama toriai. Išvadas paliekame patiems )a.laryti. Laikas demaskuoti jolševikų agentėlius. Smulkesniuosius Įstatymus priėmus, prieita svarstyti kon 'titueijinės reikšmės įstatyimj Pakeitimo ir papildymo suma avinai. — būtent: panaikini mas tų įstatymų, kuriais mo ;erų teisių lygybė buvo varžo ma. Abu sumanymu referuoja Tumėnas (k. d.)Referentui pa siulius, abu sum. svarstomi I ju skaitymu bendrai. Referentas, plačiai aiškin damas šių įstatymų visuome nės, ypač šeimynos gyvenime reikšmę ir jų pakeitimo pa sekmes, aiškiai nušviečia mo terų teisių lygybės svarbu ir kaip tai atsilieps ne tiktai šeimynos ir visuomenės, bet ir į valstybės gyvenimą. Račiukaitienė. (mot. fr.) Mo terų teisių nelygybę skaito se nųjų amžių karų ir plėšimų j pasekme, kur moteris buvo i mama kaipo karo grobis ir kaipo verge buvo naudojama. Žiaurioms gyvenimo apysto voms kiek sušvelnėjus ir kul tu ra i, kįlant ir moterų tarpe radosi noro iš vergijos pasi liuosuoti. Aiškiaus tas ėmė reikštis XVIII šimtmety Pran- j cuzijoj, Anglijoj. Moteris gcj-1 rai suprato kad savo žmoniškų ; teisių pripažinimu tiktai darbu 1 iškovoti tegalima. Tai liudija j visa eilė moterų organizacijų, Į draugi jų. Matome moteris dir I v« ... v 1 1 bančias įvairiose mokslo šako se, ir nebe pasekmių. Moteris j socialiu ir ekonominiu atžvil-j giu v ištik yra skriaudžiama, j nes vyras gali žmonos turtą be jos žinios ir sutikimo aik-; voti. o įstatymai moteries ne apgina. Kam rupi visuomenė, jos dora ir išauklėjimas, tas' negali neužjausti moterų judė jimui, negali nepadėti jai įgy vendinti jos idealų. Tauta, kaip matome istorijoj, tik tuomet tvirta ir galinga, kol ji dora, kol nėra pavergėjų ir pavergtųjų. Galdikienė (mot. fr.) prime-! na Laikinosios Lietuvos Kons-. titucijos paragrafu, kuriuo ei-! nant moterų teisių su vyraisį lygybe pripažįstama, bet kitu | ios pačios Konstitucijos para-, grafti palikta galioje Civilinis j Kodeksas. Jame yra įstaty mai, kurie šių laikų dvasiai ir ahelnai gyvenimui yra priešin gi; kurie netiktai moterų tei sių negina, bet jas ir jų turtą pilnon vyrų globon atiduoda. Šitokį padėtis toliau pasilikti ATSTOVAS RALYS IS FRANCU KALBOS SULIETUVINO (MEMUMAS Draugo Romanas. JURGIS RALYS. (Tęsinys). Pasirėmęs ant rąžomojo stalo, galvą rankosna susiėmęs, jo apsiniaukęs žvelgesys tarsi įstrigo j atsiminimų pasaulį. Jis atrodė Rožei ne kaipo paprastas vėjavaikis kurs lengva širdi mi atmetė varžančius tikybos dėsnius, bet kaipo kentėjusi ir tebekenčianti siela, kuri jaučia visą skepticizmo tuštybę. Ir užuojautos pagauta Rožės širdis dar stipriaus drąsinančia pa guoda atsiliepė: — O, kaip butų kilnu grąžinti tikėjimo geradarybę tam kurs man grąžino mano mažąjį Jonelį. Nors tai buvo netikėtas Jurgiui išsireiškimas, jis jį at spėjo: — Tamista gailies manęs ir nori mane atversti. Iš t ikrų jų. Ji atėjo padėkoti savo geradariui ir užuot ne įdomios, tiesiog įkyrios padėkos formulos, jų kalba taip krypo, kad pasidarė labai širdinga, intymi. Rožė bijojo pertoli įsileisti ®avo pašnekėsiu. Ji pakilo. — Žinoma, aš tikrai tamistos gailiuos ir linkiu, kaip kiekviena krikščionė tai padarytų, kad tamistos sielas tam sybėse šviesa sužibėtų, aš pasižadu ta intencija pasimelsti. Xet neiš tiesusi jam rankos, tik atsisveikinimo žodžius negali ir del to Lietuvos St Seimo narės moterys siūlo ir reikalauja tuos pasenusius x ir nebetinkamus įstatymus pa keisti ir panaikinti. Šiuo su manymu nėra įnešama jokia ypatinga reforma ar naujiena, nes kas čia siūloma, gyveni mas pats jau yra padaręs ir. tiktai norima įstatymus su gyvenimu sutaikyti, kad ir moralę teisių nelygybės jauti-; irio priežastį pašalinus. Moterys supranta, kad, nėra teisių be pareigų ir del to siū lo įdėti naują, kur žmonai yra uždedama pareiga, jeigu vyras negali tinkamai savo darbu ar turtu prie šeimynos išlaikymo prisidėti, — savo turtu šeimyng, laikyti. Pripažinus moterims lygių politinių teisių, kurios yra svarbiausios, tai nuoseklumu einant civylinės, ekonominės teisės priimtinos, tuo labiau, kad jos išteka iš naturalės žmogaus teisės. Baigdama kalbėtoja reiškia vilties, kad St. Seimas teisin gus moterų reikalavimus pri pažins ir parems. (Dešinėje pritarimas ir plojimas). Negalima nepastebėti, kad tiek referento, tiek moterų kalbos socialistu eilėse suke v lia dviprasmio juoko, pik an tinių mirkščiojimų ir net pa tėmijimų parlamentui nevisai tinkamų. * Zubauskas (soc.) Primena • • • N moterims, kad jos yra pamir šusios dar vieną d.alyką, bū tent, bažnytiniu šliubų panai kinimą, nes ši^ blogumas esąs kenksmingiausiu dalyku. Čapinskis (s. d.) sako, kad moterys nežinančios į ką savo teisių gynimo reikalu kreip ti es ir labai blogai darančios St. Serme dešinėje pusėje, o ne kairėje sėdėdamos, nes kr. dem-ai kaipo Kataliku Bažny čios vergai negalį nieko teisių žvilgsniu moterims gelbėti. Katalikų Bažnyčia jokiu budu negalinti moterims lygių tei sių pripažinti, nes niekuomet nesutiksianti, kad moterys bu tų kunigais, norints vienas popiežius ir buvęs moteris; tiktai socialistų proletariatas galįs moterims tikrąją lygybę užtikrinti. (Vietose juokas). Krupavičius (k. d.) istori jos ir Bažnyčios mokslo davi niais priparodo, kad Bažny čios dogmose visai nėra vietos kur moteris butų statoma že miaus vyro; atskirų žmonių nuomonės tai nėra dogmos ir juomis remdamos negalima, rimtai kalbant, Bažnyčios mo tariusį, ji išėjo. Jis j5 palydėjo ligi laiptu. Ten jie vel atsisvei kino. Ji dar tarė jam aciu. Jiedu atsiskyrė nebežinodami ar kuomet nors teks pasimatyti. JUODSNUKIS. O vienok jų trumpais pasikalbėjimas paliko abiems gilaus įspūdžio. Rbžė gerbdama savo jaunos našlės metus, urnai nutrau kusi kalbą, grįžo į namus gaivinama Laimėjimo jausmų. Ji visiškai ir nenusimanė, kaip sunku sutraukyti klaidingomis idėjomis išaustą skepticizmo tinklą. Netiek ji pati skaitė lai mėjusi, kiek Tas kurio vardan ji d.rįso aplankyti Jurgį. Taigi ir šiuo kart, vėl užbėgo į Dievo namus, meldėsi su'lyg pasiža dėjimo. Ji meldesi su tokia viltimi, t/irsi ji butų buvusi iš klausyta. Jurgis Ralys iš prieškambario grįžo į savo dirbamu; kambarį susimąstęs. — Ji nuostabiai graži, kalbėjo sau, ji tikrai rūpinasi ma nimi. % i Paskui sustojęs: — Kodėl galutinai ne?... Užtenka to tyrų taip kvailo gy venimo... Tribūna, politika mane interesuoja, bet to neužten ka... Kiekvienas žmogus reikalingas židinio.... Ir ta jauna mo teris... V Jis atsi&ėdo prie stalo, visai užsimiršęs kad jo laukia barzdyli. Gilus fotelis kuriame sėdėjo Božė, jos simpatinga fjzionojjjįja, supuolė jo vaizduotėn ir gyvai užgavo įo siej^. Jurgis prisipažino niekad nematęs panašios moteriškės. Arba genaus, jeigu jis turėjo panašų atsiminimą, labai tolimą atsi minimą, beveik nublankusį, geltonplaukės ir mėlynakes, jau nos ir liūdnos, kuklios ir dievotos. Tai buvo jo motinos paveikslas, kurios Jurgis Ralys nu stojo senai, vos atsiminti ir mylėti galėjęs, tos, kuri kas va karas jį; supo ant savo kelių, jo rankeles sudėjusi kalbėjo jau užmirštą maldą. — Va kaip, atstove, ar tamista juokies iš manęs? Kaip. perkūno trenktas, atsiliepė užmiršto rinkiko balsas, kurs įpy kęs atidarė jo kabineto duris. -- Ko tamista nori? šaltai užklausą Jurgis Ralys. Anasai atsakė: ( — Kad tamista manęs išklausytum. Ilgai lankiu. Taip kalbėdamas ir nekviečiamas atsisėdo į tą pat fotelį, kuriame prieš valandėlę sėdėjo Rožė/ Paskui toliaus reikšdamas savo nepasitenkinimą pridu — Aš si/prantu kad tarp manęs ir jaunos ponios kuri čia pat sėdėjo yta didelis skirtumas. Bet k$ padarysi, braagusai atstove, politika turi savo reikalavimus. Kuomet aš išeisiu, tamista galėsi vėl svajoti apie meilę. — Prašau tamistos nesirūpinti tais Mausimais ir kitokiu tonu kalbėti, įsikišo Balys. Sakyk, ko nori. Mano valandos suskaitytos. — Aš tamistos prašau patarnavime. \ — Aš abejoju ar... Kokio? — Į tą Mausimą aš atsakysiu kitu klausimu: ar p* pažįsti? Bus daugiau. kshri priekaištą daryti. N Kas d-el to kad moteris butų buvu si popiežium, tai yra tiek ne pamatuotas Ir netiktai tikin čiųjų, bet ir rimtų mokslo žmonių netikėlių atmestas prasimanymas, kad keista jį iš | profesoriaus lupų girdėti. (Iš v: "Tai Amerikos Mockus taip mokina"). Istorijos faktais priveda, kad moterų emancipacija (teisių lygybės ieškojimas) kaip tiktai katalikių moterų tarpe yra kilusi, o ne socialis tinio proletariato padaras. Belgijos ir k.itiį šalių social demokratai, moterų teisių klausimus svarstant, balsavo prieš moterų reikalavimus. Tai gi, moterys, savo tobulesniu negu vyrų jausmų intuicija, geriaus jaučia ir supranta kur jų reikalavimams pritarimo jos rasti gali ir visai neap sirinka laikydamos dešinės, o ne Su soc.-tais kairėje sėdė damos; ir jos gerai žino, kad Katalikų Bažnyčia yra tik riausia visų teisingu roikalavi n.u rėmėja ir skriaudžiamų.jii gklėja ir užtarytoja; jos z. io >nr galima tikros stiprybės n doros pajėgų pasisemti, ir del to, ne j socialistų, viliojančio bet nieko neduodančio, moks lo pasekėjų prieglobstį puola, bet Kat. Bažnyčioje savo rei kalų paramos ieško ir neapsi rinka. Čapinskis (s. d.) sakosi kad ir pats jau dabar nebetikįs kad moteris butų kuomet popie žium buvusi, (Iš v.: 4'Kam gi niekus pasakoti?") bet, kad moterims popiežiais buti Kat. Bažn. neleidžianti, tai esą nio teh] teisių varžymas ir Bažny čia tą teisę moterims turinti pripažinti. (Vietose: "Ne jūsų dalykas' \ " Bet prezidentu bu ti gali". Juokas ir plojimai). Kalbėtojas karščiuojasi ir nie ko rinito savo teorijoms pa remti neturėdamas, juokingais pasakymais kalbą baigia. Mackevičaitė (d. fed.) Ger biamieji! Ką męs čia girdi me? kad Kataliku Bažnyčia ~ 4. ► mųs moteris skriaudžia. So cialdemokratai ir jų sėbrai mums sako, kad Kat. Bažny čia j moteris su pasibjaurė jimu žiūrinti, nes moterų į jo kias aukštas vietas: Popie žiais, vyskupais ir kunigais ne j skiria. Čia kįla /klausimas apie ką čia kairysis Seimo sparnas rūpinasi? ar apie moterų bū vio pagerinimą, ar kad jas iš aukštinus ir popiežiais pada rius? Ne, — gerbiamieji, čia jiems visai kas kita rupi. — Jeigu soc. djem-ai sako, mote^ ris yra skriaudžiama, tai aš tų poaų'p&klausiu: O jųs, po nai, ar galėsite tai padaryti, ar galite moteris į tas aukštas vietas iškelti f Aš drąsiai ta riu, kad jųs to niekuomet-pa - daryti neįstengsite, nes jųs to nepripažįstate. O jeigu ir norė tumėte, tai vistiek negalėsite, nes ta valdžia ne nuo žmonių bet nuo Dievo, į\kurį jųs ne tikite, paeina. Socialistai labai apsirinka manydami kad ta veidmaininga užuojauta ir iš aukštinimo pažadais' moteris savo pusėn patrauks. Bet mo terys jau tiek yra susipratę, kad jų apgaulingiems žadėji mams, suteikti tai ko patys neturi, visai nebetiki. O, ger biamieji! moterys ląbai gerai žino kame jusų tas moterų iš aukštinimas apsireiškia ir tai žinodama, dora moteris nuo to išaukštinimo kaip nuo maro šalinasi; nes kame moteris di džiausį pažeminimu mato, tai jųs jai už garbę skiriate. Jums baisios atrodo Katali kų Bažnyčios jungtuvės ir tą valdžią, jųs norėtumėte į savo rankas .paimti ir tokiu budu moteris savo žvė riškų geidulių vergėmis padaryti. Ne, ponai, jums tai pasiekti nepavyks; — mes katalikės — darbininkės ir vi sos Katalikų Bažnyčios moks li} gerbiančios moterys, to nie kuomet neleisime! Tą garbę siūlome jums sau pasilaikyti! Sociaidem-ai ir jų sėbrai ir net atst. Čapinskis,- nors ir profesorius sakydami, kad, Kat. Bažnyčia į moterį su pa sibjaurėjimu žiūrinti, užmiršo ar visai nežino ir nesupranta ar suprasti nenori, kad Kat. Bažnyčia, Dievo Motinos Ma-' rijos asmenyje, yra moterį tiek ankštai iškėlusi, kurios aukštybės nei vienam vyrui nepripažysta. Marijos vardas mumis išaukštino, nes 'Kat. Bažnyčia Dievo Motina po Dievo pirmoje vietoje garbi na. Taigi, Marija — musų už tarytoja, aukštybė ir garbė! Atstovas Čapinskis stebisi, kod,el moterys taip prie Baž nyčios prisirišusios? Labai gaila, kad atst. Oap. nežino kas Kat. Bažnyčioje yra, kad jis tai žinotų, esu tikra, kad ir jia prisirištu k atsitraukti ne benorėtų. Rymo Kat. Bažnyčioje yra tikras Dievas ir tikras Žmo gus, kurs mus sustiprina, mu sų gyvenimo audrų viesulais nuvargintu dvasią gaivina, su spaustą širdį ramina, gydo žai zdas; ten ramybė ir atilsis, ten išminties ir mokslo tur tai; čia mes išmokstami branginti dorą, tikėjimą lai kyti ir su priešu kovoti!" (Deš. pk^imai ir ''Bravo!'1). Pirmuoju skaitymu suma nymą pri&mis, referentas siū lo ir antruoju skaitymu tuoj priimti. Referento pasiūlymą priėmus, įstatymų pakeitimų, sumanymai svarstomi Il-ju skaitymu papunkčiui. Atskirais straipsniais su manymą svarstant, didesnių ginčų nebekįla, tiktai atst. Galdikieniai naują paragrafą, kuriuo našlių teisės praplečia mos tokiu budu, kad., vyrui mirus moteris gauna ne 1-7 bet 1-4 nejud. turto dalį ir, 3-4 vi so turto iki gyvos galvoj, jei gu vaikų nėra, pasiulius, Šle ževičius (s, 1. <L) siūlo Galdi kienės pasiūlymą atmestį nes, tokią naujieną įstatyman įne šus, butų daug nepatogumų Teismams bylos sprendžiant. Tumėnas (k. d.) kaipo re ferentas sakosi nieko del Gal dikienės pasiūlymo nei prieš nei už jį pasakyti negalįs, nes Uis klausimas B. T. Kom-jos nebuvo svarstytas; kaipo ats kiras St. Seimo narys,, jis galįs pasakyti kad siūlomasis nau-4 jas paragrafas yra priimtinas; naujiena čia esanti neperdide lė, bet, gyvenimo reikalan at sižiūrint, kada gi 1-7 dalis daž nai yra tiek menka, kad ir by los keltį neapsimoka, kad naš lių medžiaginę padėti paleng vinus,'; reikia šią normą iki 1-4? padidinti; Teismų darbij eigoje ši pataisa ypatingų ke bLumu neinešianti. Zubauskis (soc.) siūlo net visą eilę sumanymo straipsnių išmesti. , Galdikienės pasiūlymas — priimtas. II ju skaitymu Civ. įstat. pakeitimą priėmus, posė dis baigiamas 3 vai po piet. Akis. Bendra pastaba. Pažymėti na, kad tiek I-ju skaitymu balsuojant ar simianymas yra svarstytinas, ar ne, tiek Il-įu sk., kiekvieną sumanymo straipsnį atskirai svarstant, socialdemokratai balsavo prieš; soc. liaucl. dem. ir valst. sąjungos atstovai, ar nuo bal savimo visai susilaikė, arba dalinai balsavo ir gi prieš. Vi sas moterų teises varžančio į statymo panaikinimas ir pa keitimas praėjo vien KrLkšč, dem. bloko balsais. Moterims įjsidėiaėtina, kas butų jeigu Seime butų socialistų daugu ma.