Newspaper Page Text
DRAUGAS" PnbUAed Daily £xcept Soodiyi Om Yern* $8.0# 81x Months $4.00 AT NEWS-STANDS Sc. A COPY DRAUGAS PUBLISHDiG CO., Inc^ 28S4 S. Oakley Ave. Chk-ago, DL rel. Roo^velt 7791 SIŲSKITE PINIGUS l LIETUVA PER "DRAUGI" PnMi.<h«d and distributed onder pcrinlt (No. 408), anthortzed by the Act of A. 8. Burleaon, Postmaster General. KAINA PRICE 3 CENTAI CENTS CHICAGO, ILLINOIS, KETVIRTADIENIS, RUGP. (AUGUST), 25 D., 1921 M. ENTERED AS SECOND-CLASS MATTER MARCEI 31, 1010, AT CHICAGO, ILLINOIS UNDER THE ACT OP MARCH 0, 1870. METAI-V0L. VI No. 200 Ekspliodavo Pirktas Anglijoje Suv. V. Orlaivis Gal Karoliui Teks Ungarijos Sostas VIS NORISI JAM VALDYTI UNGARIJA. Bus veikiama per Tautu Sąjungą. PARYŽIUS, rugp. 25. — Gauta žinių, jos: buv^s im peratorius Karolis vis dar darbuojasi atgauti Vngarijos sostą. Šiuo kartu jis jau se nai turi susinėsimu su Un ga rijos regentu Horthy. Ir sostą atgauti sudaryti jau pienai. Ateinanti mėnesį Oenevon susirenka Tautu Sąjunga. lTn garija jau perniai buvo is reiškusi norą, kad ji Imtu pri imta Sąjnngon. Šįmet jos priėmimas, sakoma, kaip tik užtikrintas. Kuomet Vngarija bus pri imta Sąjnngon, tuojaus bus paleistas jos parlamentas ir bus pėduota gyventojams pa sirinkti sostui dinastiją. Tuomet, be al>ejonės, gy ventojai dauguma balsų nu balsuos priimti sostan Habs burgų dinastiją ir buvusis imperatorius Karolis galės gryžti sostan. Kadangi Karoliaus gryži mui yra priešingos (Vko-Slo vakija, Jugoslavija ir Rumu nija, todėl tuo klausimu pir miausia ir bus kreiptasi į Tautų Sąjungą, kad ji sudrau stų tų respublikų priešginia vjmą ir patenkintų paeių Un garijos gyventojų troškimus. Tuo tarpu iš Šveicarijos pranešta, jog Karolis visai nemanąs apleisti tos šalies. Xes Šveicarija yra patogiau sia vieta visokiems politi niams žygiams vykinti. Tuo tarpu orlaivy gauta perspėjimas, jog aukštumoje PUSIAU PLYŠĘS ORLAI i VIS ĮDRIBO UPĖN. Jį ore pagavo baisi vėtra. LONDONAS, rugp. 2~>. — (Milžiniškas styrinis orlaivis iZK-2, kuri Suv. Valstijos pir iko nuo Anglijos, vakar ant 'miesto Hull skrizdainas eks Ipliodavo. Aiškiai matyta, kaip tas •milžiniškas orlaivis, pagautas 'augštai ore elektros vėsulos, ! plyšo pusiau ir liepsnodamas įkrito upėn llumber. Orlaivis buvo 700 pėdu il gas. šio mėnesio pabaigoje jis j turėjo skristi per Atlantiką Amerikon. Tam tikslui buvo i išlavinta amerikoniška Įgula, j Teėiau pirm skridimo nus pręsta dar kartą jį išmėginti. Su 40 vyrų įgulos, anglu ira merikonų, orlaivis pasileido išmėginimo kelionėn. Gražiai f . . . ,oru jis nueiuoze ant Siauriniu juru. 1 Taip dailiai jis skraidžiojo per dieną, paskui per naktį. Ant rytojaus, t.y. vakar, tu rėjo nusileisti paskirton vie ton. Lengvai jis bevieliu teleg ra fu susisiekė su žemės pa viršiumi, susikalbėjo su be vielio telegrafo stotimis. Buvo pasukęs reikiamon vie ton, kad po ilgos kelionės nu sileisti, staiga pakilo tirštos miglos. Tas ir užkenkė jam leistis žemyn. Taigi nuspręsta ilgiau paskrajoti oro erdvėse. pakilusi elektros vėtra, kad jis saugotusi. Saugojosi kiek galėdamas. l>et, matyt, visgi | pakliuvo vėtros srovėn. Apie žmonių aukas kol-kas dar neturime žinių. Baigiasi Lenino Autokratija Rusijoje SOCIALISTŲ ROJUS — PASIRODĖ TIK SAPNAS. Pats Leninas apie tai pasisako. PARYŽIUS, rugp. 25. — Laikraščiui "Matin" teko į gyti Rusijos autokrato Leni no laiški}, rašytą savo drau gui Šveicarijoje. Tai indomus bolševistinis dokumentas. Nes Leninas lai ške aiškiai pasisako, jog jo svajonės apie bolševistinį ro jų visame pasauly, ypač Ru sijoj, pasirodė visai tuščios ir socialistu bolševikų revoliu t c cija pačioje Rusijoje visai nepavyko. Komunistinė viešpatija, ko kni jis mėgiiio įsteigti, pasi rodė tik lyg koksai sapnas, kurs jau pranyko. Leninas sako, kad jis so cialistinės viešpatijos proble mas filosofiškai rišo. Bet taip elgdamasis skaudžiai ap siriko. Leninas tečiau dar nepasi duoda desperacijai, bet prisi j pažįsta savo draugui, su ko I kilto jis būdamas ištrėmime I dėstė visokius teorinius pienus, kad tie pienai prakti koje pasirodė perdideliu iš mėginimu, ko negali atlikti [kiekvienas gyvas žmogus. Taigi šiandie Leninui jau ! norėtųsi išgalvoti ka-tokio j naujesnio, stipresnio. Nes kas buvo pirmiau suplenuota, pasirodė netinkama. Nes tie visi pienai jau subirėjo. Trejų metų sunkus darbas, j sako Leninas, atėmė jam svei kati}. Jis taip šiandie pa ; vargęs, kad jam po to sun kaus darbo norėtųsi kur ra miai be joki.ų rūpesčių atsil I sėti. Už nepavyki mus Įsteigti Rusijoje socialistinį rojų Le ninas daugiausia kaltina pa | čius rusus valstiečius ir dar bininkus. Sako, rusai .pasiro dė toki dideli ignorantai, kad su jais negalima nei svajoti apie socialistų* valstybę. Bū damas užsieniuose jis kito įkias pažiūras turėjo apie ru KONFERENCIJA BUSIAN TI SLAPTA, AVASHINGTON, rugp. 25. — Senato pakeltas klausimas, idant busimoji nusiginklavi mo konferencija butų atvira, idant ji publikai butų priei nam;!. idant Amerikos dele gatai stovėtu už atvirą konfe renciją. Teeiau prezidentas Har di ngas pranešė laikraštinin kams, jog jis griežtai priešin gas atvirai konferencijai. TURKAI PAGAVO DU AN GLU LAKUNU. Konstantinopolis, rug. 25.— Du Anglijos lakunu išskrido iš čia ir pataikė ant turkų nacio nalistų karo fronto linijų ties Geiveli. Turkai privertė lakū nus nusileisti žemyn ir paėmė nelaisvėn. Intaria juos žvalgy me graiku naiulai. Kadangi turkai lakūnų neno ri paliuosuoti, Anglija Juodo jon jūron pasiuntė karo laivą. PASIRAŠYTA SUTARTIS S, V. SU VOKIETIJA. \VASHIXGTOX, rugp. 25. — Taikos sutartis Suy. Val stijų su Vokietija vakar pa-, si rašyta Berlyne. AIRIAI ATSAKO ANGLI JOS PREMJERUI, j I i( >X I)()XAS, rugp. 25. — Čia iš Dublino atvyko airių sinn-feinerių parlamento ku rieras su atsakymu Anglijos premjerui Lloyd George. MIRĖ GEN. SIR SAM HUGHES. LONDSAY, Ont., Kanada, rugp. 2.").— ('ia savo namuose ])o ilgos ligos mirė buvęs Ka nados milicijos ininisteris, gen. Si r Sam Hughes. HAWAII SALOSE DAUG JAPONŲ. HONOLULU, rugp. 25 — Hawaii salose yra viso 275,884 gyventojai. Iš tų 114,879 yra japonai. anglijoš"gyventojai. LONDONAS, rugp. 25. —| Šįmet Anglijoje, Škotijoje ir Valijoje įvyko gyventojų sura šymas. Pasirodė, jog tose tri jose Britanijos dalyse yra 42, 767,530 gyventojų, vyrųir mo terų. i i .] Vyrų yra 20,430,623, gi mo terų — 22,336,907. Taigi mote rų 1,906,284 yra daugiau kaip vyrų. ; | sų supratimų. Tečiau tos pa žiūros buvo klaidingos. Ru sų tauta, anot Lenino, vis dar yra tamsi ir neišmokusi soci alistiškai protauti. Leninas baigia laišką pra šydamas savo draugo, kad jis socialistus menševikus mėgin tų suartinti su jo, Lenino, valdžia. Rasi, dar pavyktų išgelbėti socializmą. RUSŲ ŠELPIMAS JAU PRADEDAMAS. Žmonės maitinasi gilėmis. «; LONDONAS, rugp. 24. — Badaujančių rusų šelpimas jau pradedamas. Keli dideli motoriniai trokai iš čia pa siųsti Rusijon. Su tais tro kais hado apimtuose plotuose bus išvežiojamas maistas, vai stai ir drabužiai. Šį ketvirtadienį iš 'Petro grado Maskvon bus nuvežta didelis išteklius maisto. To mis dienomis Rygon su mais tu atplauks didelis garlaivis. Pavolgy daugelis žmonių jau senai nematę jokios duo nos. Kiti maitinasi iš gilių pagaminta duona. Apie 100, 000 valstiečių apleido Pavol gio plotus. Dauguma iš jų iškeliavo į Siberiją. Bado paliesti! plotų gyven tojai taip jiusilpę, kad jie ne gali dirbti jokio darbo. RUSIJOJE UŽDRAUSTA SUV. VALSTIJŲ VĖLIAVA. } RYGA, rugp. 24. — Ame rikos šelpimo administraci jos vyriausiojo ofiso įsakymu šelpimo administracijos dar buotojai Rusijoje nepavartos Suv. Valstijų j vėliavos jo kiems tikslams. To neleidžia daryti politinė padėtis. Kitose šalyse, kur tik Ame rikos šelpimo administracija darbavosi*,,- visur naudojo S. Valstijų vėliavą. Vėliavos buvo išskleistos ant šelpimo administracijos sandelių, ant virtuvių ir net ant darbuoto jų vartojamų automobilių. Šiandie Rusijoje taip ne bus. ANGLIJOS KARALAITĖ — BUGARIJOS KARALIENĖ? PARYŽIUS, rugp. 25. — Iš Sofijos praneša, jog trum poj ateity Bulgarijos kara lius Boris vesiąs Aifglijos karaliaus vienturtę dukterį princesę Mariją. Diplomatinėse sferose ta žinia nedaro jokio įspūdžio. Nurodoma, jog tokia kombi nacija Anglijai butų paranki, nes Anglija tuomet pilnai ga lėtų kontroliuoti Balkanus. Pati Rumunija šiandie jau yra Anglijos intakoje, kad tuo tarpu Anglija dominuoja taipat Graikijoj ir Konstan tinopoly. Kalbama, kad su tokia kom binacija sutinka Anglijos ka ralius. JURININKAI SAUGOJA S. V. KONSULĮ. WASHINGTON, rugp. 25— Suv. Valstijų jurininkai su ku lkasvaidžiais išsodinta iš karo laivo Cliangaha, Yangtse upė je, Kinijoj, apsaugoti S. V. vi ce-konsulį Adams, kuriam ki nai grūmoja. Konsulio įsaky mu buvo -konfiskuotas opiumo siuntinys. WASHINGTON, rugp. 25. — Panamos valdžia čia vals tybės departamentui pranešė, jog ji nepakels karo Costa Ricai, kuri užima jai pripa žintą žemės juostą. ATSTOVO LAUKIAMA, Rugp. 22 d. &v. Jurgio pa rapijos saloje įvyko Apskri ties Paskolos Valdybos sus inąs visų centralinių Chicagos organizacijų. Kaip galima įbu vo iš kalno pramatyti, Soci alistų D. P. neprisiuntė 'savo atstovų. Sprendžiant iš skaitlingai susirinkusių atstovų ir svečių, lipas labai geras ir rengiama si netik Atstovą iškilmingai sutikti, bet ir paskolą smar kiai varyti. Sus-mas p. J. Mickeliuno la bai gražiai vedamas, nutarė: 1. Iškilmingai sutikti Lie tuvos Atstovą stoty ir su visa iškilme palydėti viešbutin; 2. Vakare tą pačią dieną surengti didelę puotą, kur tai pat bus pardavinėjama pas kolos bonai; 3. Išrinkta komisija nuo vi sų ten esančių centraiinių or ganizacijų po tris atstovus. I ją įėjo — nuo L. Federa cijos: P. Žaldokas, kun. I. Al ba vičius, J. Brenza; nuo Cli. Tarybos: A. Graičiunas, N. Krukonis ir St. Grisius; nuo L. L. Paskolos Cli. Apskričio: J. A. Mickeliunas, E. Statkie nė ir S. Junokienė. 4. Nutarta dar kartą ofi cialiai — raštu pakviesti Ch. L. Darbininkų Tarybą. Komisija Valdvbon išrink ta: pirm. J. A. Mickeliunas, rast. ir išdininkė E. Statkienė. MORGANAS SKRAIDO PO EUROPĄ. PARYŽIUS, rugpr 25. — Iš Londono čia atvyko ži nomas Amerikos milionierius Morgan ir tuojaus automobi liu nuvažiavo į Le Bourget, kur jo laukė lėktuvas. Morgan čia nebuvo kuone dvi savaiti. Jis lėktuvu ap lankė kuone visas Europos valstybių sostines, kur, ma tyt, pardavinėjo V okietijos bondsus. HIGHTOWER NEPRISIPA ŽĮSTA. REDVVOOD CITY, C AL. rugp. 25. — Ii įtariamas kunigo Heslin nužudyme Hightower čia stipriai laikomas kalėjime. Mėginta jis paliuosuoti po pa ranka. Tečiau augštesniojo tei smo teisėjas Puek uždraudė paliuosuoti. Iiightovver vis dar ginasi, kad jis butų turėjęs nužudyti kunigą. Jis sakosi esąs poetas ir filosofas ir kaipo toksai ne galįs but linkęs prie tokių bru talių darbų. ORAS. —Šiandie prftma tomas gražus oras; maža at maina temperatūroje. PINIGU KURSAS, _____________ I Svetimų šalių pinigų vertė, mainant nemažiau 25,000 dol., rugp. 24 buvo tokia pagal Mer chants Loan & Trust Co.: Anglijos sterl. svarui 3.58 Pranei jos šimtui frankų 7.71 Italijos šimtui lirų 4.25 Vokiečių šimtui mark. - 1.17 Lietuvos šimtui auksinų 1.17 Lenkijos šimtui mark. .05 L.R.K. Moksleivių Sus-mo X Seimas Trečioji sesija. Trečioji Seimo sesija pra dėta rugpiučio 24 d., 9:20 rytą. Pirmiausia peršaukti dele gatai. Daugumas pasivėlino. Įnešimų (sumanymų) komisi jos narys M. F. Daumantas perskaitė dienotvarkę. Pripa žinta. Skaitomi pasveikini mai. Naujosios Anglijos Moks leivių Apskritis su laišku pri siuntė 50 dolerių. Priimta su padėka delegatams paki lus ir karštai plojant. Spaudos komisijos narys P r. J. Paliulis paskaitė tele gramas, siunčiamas Chicagos Arkivyskupui, Suv. Valstijų prezidentui, Chicagos majorui ir Lietuvos Atstovui AVasli ingtone. Atsilanko Sus. L. R. I\. A. pirmininkas Vasiliauskas. Pa sveikina moksleivius nuo Su sivienijimo ir nuo savęs in duoda auką 10 dol. Priimta su rankų plojimu. Skaitomas iždininko V. K. Bačio raportas, kurį jis pri-j siuntė. Priimtas. Seka nepabaigtų reikalų; svarstymai. a) Kadangi buvęs knygius kun. Južkaitis atsisako užirti ti tą vietą ateinantiems me lams, ir kadangi knygos ran dasi pas kun. Petraitį, Athol, Mass., ir kun. Petraitis atsi sako jas palaikyti, seimas nu tarė laikinai knygas perkelti į Šv. Bedo kolegiją, iki neat siras tinkama vieta. Poškos pasiūlymas, kad kiekvienas delegatas kalbėtų tik 3 kartus po 5-minutas. Priimtas. Gryžtama vėl prie s nepabaigtų reikalų. b) Specialj Moksleivio lei dinį pašvęsti paminėjimui a. a. kun. A. Kaupo, 50 metų nuo jo gimimo sukaktuvėms. Pasilieka taip kaip buvo. Iš leidimo laikas pavesta redak toriui. Jis tuomet išleis, kuomet surinks medžiagos. c) Padaryti normalius ry šius su Ateitininkais Lietuvo je. Seimas išnešė pageidavi mą, kad ryšius laikyti, ir da ryti mainus, t. y. kad jie sa vo organą Ateitį siųstų mū sų kuopoms, o mes " Moks leivį' siųstume jųjų kuo poms. Priimta ir darbas pa pešta centrui. d) liinkti skelbimus—gar sinimus į Moksleivį. Seimas nutarė, kad kuapų atstovai praneštų savo kuopų valdy boms pasistengti gauti moka mų skelbimų. Nutarta ketvirtąją sesiją pradėti 1:00 p. p. Taip-gi pranešta, kad paveikslai bus traukiami 4:30 po pietų. Sesija uždaryta .11:15 prieš pietus. Ketvirtoji sesija. Sesija pradėta 1:10 po pie tų. Įnešimų kom. patiekia dienotvarkę. Priimta. Skaitomi pasveikinimai. Kun. Gudaitis su telegrama prisiuntė $5.00. Visi pasvei kinimai primti su plojimu. e) Vajus Katalikų Federa cijai sukėlimui $5000.00, pa vesta rezoliucijų komisijai pa gaminti rezoliuciją. Nauji reikalai sustiprinti moksleivių organizacijų. 1) Garbės narys į susivie nijimų mokės $100, į geležinį iždų lai eina $50, į stipendi jų $50. Atmesta. 2) Pageidaujama butų, kad Šv. Kazimiero Akademija bu tų garsinama organe Moks leivyje. Priimta ir pavesta redaktoriui ir administrato riui. 3) Kad centro raštininkas, paragintų narius su laišku čiais, kurie yra užsilikę 3 mė nesių. Priimta. 4. Kad 'ženkleliai butų pada ryti ir nariams duodami to kia kaina, kiek jie kainuoja. Bet apsvarsčius palikta taip kaip yra. 5. Naujos Anglijos Apskri tis pageidauja, kad moks leivyje daryti konkursus. Ra šyti iš visų mokslo šakų, te mų ir laikų patieks redakto rius. Dovanas duoti tiems, ku rie gražiausia parašys. Paves ta redaktoriui. Antrų premi jų pats redaktorius apsima duoti. Skaitoma rezoliucija kas link vajaus su Federacija, krrri skamba taip: L. R. K. M. A. S. 10 Ju bilėjinis Seimas pasižada pri sidėti prie ruošiamojo L. R. K. Federacijos vajaus kultu ros reikalams visa širdimi, tikėdamiesi, kad Federacija skirs dalį aukų iš minėto va jaus sušelpi mui Moksleivių Susivienijimo. Rezoliucija priimta vienbal-. siai. G. Reikalauta atskaitos nuo kun. J. Navicko. Jis į Lietu vą siuntė pinigų Ateitinin-. kams. Poška už jį kalba ir praneša jo darbuotę. Priimta. 7. 6 kp. iš Detroit, Mich., ir Naujosios Anglijos Apskr. į neša gaivinti Moksleivių Šel pimo Fondą. Palikta ant to li aus. Atsilankė "Vyčio" redakto rius Ignas Sakalas. Jis i?rei5 kia linkėjimus vardu "Vyčio" redakcijos. Seka pertrauka 15 min. Referatas kun. A. Baltučio patiekia kelias mintis geres nei moksleivių ateičiai. Poška skaito referatą "Be žengiant pirmyn." Iš pastarojo referato: mai nymas vardo organizacijos. Įnešta mainyti vardą, kadan gi dabar yra perilgas. Leista per balsus. Didžiuma nubal suoja mainyti. Vardui va dinti įnešta per daugumą, kad organizacija butų "Gied rininkai," organas ' 4 Gied ra." Giedamas Lietuvos himnas. Konstituciją mainyti, komisi jon ineina; A. Linkus, S. "Ra kauskas, kun. H. J. Vaičunas. ' Nutarta penktąją sesiją rytoj pradėti 9:00 rytą. Aš. Pastaba: Vakar Seimo se siją aprašyme buvo pasaky ta, kad kun. Dexnio dovana 5 dol. Turi but 10 doleri#.