Newspaper Page Text
LIETUVIŲ KATALIKŲ DIENRAŠTIS "DRAUGAS" Etna kasdieną Išskyros nedėldienlus. * PRENUMERATOS KAINA: CHICAGOJ m UŽSIENYJE: Metams $8.00 Pusei Metq . ,tv.^ .. 4.00 uty. V AUST. Metam f**) Pusei MeHj S.00 Prenumerata m o kasi lškalno. Lai kas skaitosi nuo užsirašymo dienos M nuo Nauji) Metų. Norint permai nyti adresą visada reikia prisiųsti Ir senas adresas. Pinigai geriausia sių sti iSperkant krasoje ar esprese "Mo ney Order" arba Jdedant pinigu* 1 registruotą laiSką. 4'DRAUGAS " PIJBL. C0. 2334 S. Oakley A ve., Chicago. TeL Roosevelt 7791 ••■■■■•■MtiiiiiiaiiiiiiniiiiiiiiuiiiiitfiiiHiUU LENKU MARKĖS. Iki šiolei mes neturėjome tikrų žinių apie tikrų lenkų finansų padėtį. Lenkų laikraš čiai daug rašo ir daug aima nuoja apie savo markių bever tę. Bet ta pati spauda saugo jasi paduoti skaitlinių apie lenkų valstybės iždą. Šiandie mes sužinome' visa padėti ir be lenkų malonės. Finansinė Lenkijos padėtis mums didžiai svarbi. Lenkai yra aitriausi Lietuvos nepri klausomybės priesai.Tas mums reikia žinoti, kaip tie priešai stiprus. Sužinome iš Cliicagos laik raščio "Herald-Examiner'\ A pie tai paduoda žinių finansų ir ekonomijos žinovas p. lliu nian. Šiandie Lenkija turi 14 (ke turiolika) miliardų ameriko niškų dol. skolų. Kadangi vie nas šimtas lenkiškų markių y ra vertas nedaugiau 5 centų, tai, sveiki, patys galite aps kaityti, kiek lenkai turi skoljj skaitant jų markėmis. Tai ne viskas. Šiandie jie apyvartoje turi savo poperi nių markiu lti miliardų. Ka C W i dangi tu miliardų trūksta, tad nutarta dar daugiau 1S mi liardų atspalizdinti. Ir kas mielas mėnuo Varša vos ižde darosi po du miliar du markiu deficito. To defici to jie negali nieku kitu pa dengti, kaip tik naujai spaus dintomis markėmis. Taigi jas ir spauzdina. Ir kuo daugiau spauzdina. tuo labiau lenkiška markė netenka vertės. Ir kas bus toliau su lenku finansais! Kai-kurie lenkai džiugina save Varsa vos seimo nutarimu, kad trumpoj ateity lenkai sa vo markes užvardinsi*} auksi nais (zloty), lygiai kaip lif tu vrai. Bet tik tuomet tai pa darysią, kuomet iš kur-nors gausią pradžiai nors vieną - kitą plytą aukso. Tas auksas tai busianti jų auksinams at sarga. Po to, sako jie, vei kiai jų finansai pasitaisysią. Bet kur žmonės dės tuos mi liardus poperinių markių? Ar valstybės iždas jas išpirks .'Tas jiems nerupi. Kad tų miliar dų poperinių markių nepakeis gvarantuotais atsargos auksu pinigais, tai faktas. Taigi val stybė ir turės bankmtyti. Yi si nacionaliai turtai už sko *las galės tekti svetimų šalių kapitalistams. Iš to ir vergija visai lenkų tautai ilgus šimt mečius. Tai lenkų ponų darbų pa sekmės. Xėra geresnio 'ženklo tautos doros puolimo kaip stokavi mas geisti gero savo kraštui. Lenkų ponai įstatymais ver čia savo chlopus pirkti lenkiš kus bonus. Niekas mus never čia to daryti, pirkime Lietu vos bonus iŠ s^vo valios. MUSŲ DIENŲ JAUNIMO PASIUNTINYBE. - - > m (Tąsa). Etiudų ratelių naudos nieks negali užginčyti. Pirmoji nau da kurią pažymi visi. ratelių dalyviai, tai protui suteikta šviesa, įsitikinimų sustiprini mas, jų gyvenime panaudoji mas. Yra ir daugiaus. 1. Apsaugoti jaunimą nuo susidėvėjimo, delei ko mes šiandien vaitojame. Etiudų rateliai pratina juos pamylėti idėjas, mokslą, kilnius veikalus Jaunuolis kurs svajoja apie geresnių ateitį, teisingesnę vi suomenę, broliškesnę, krikščio niškesnę tautą, ir kurs pasirįž ta iiutis darl>o, bendromis pa jėgomis siekti idealo, tas jau nuolis netik apsaugotas, bet ir ugterėjęs. 2. Etiudų rateliai moicma dirbti, liet atsikratyti senobi nio nusidėvėjimo kurs be. žo džių turinio nežinojo. Tai vie nintelė praktinė priemonė, kur mes išmokstame naudotis lai kraščiais, knygomis, mokslo į taisais, mokslo metodais pasi naudojant išmintingo ir paty rusio draugo vadovavimu, sekdami idėjų sąryšį, protavi mo bilda, duodami sau atskaitą iš klausinio painumo. S. Jis mokina jaunimą, taip nepratusius taisyklingai savo sakinius i i reikšti, jausmų k minčių sumegzti, vengiant tuščių žodžių grojimo. Taigi Etiudų rateliai mums prirengs populerius kalbėtojus, Čia ra sime praktiškus kursus kaip reikia gerai mąstyti ir gerai kalbėti. Ar-gi Etiudų rateliai nega li mums daugiaus suteikti ne su Vokietijos .'"WindtIiors bunde" jaunų vyrukų grupė kiekvieną savaitę iškalbos la vindama.' Jų nauda tokia, kad vokiečių katalikų kongresas Kelne priėmė šią rezoliuciją: "50-as vokiečiu kataliku kon gresas mato "Windthorsbun de'' geriausią priemonę kovo je su religiniu ir politiniu ka talikiškos jaunuomenės indi ferentizmu". 4. Lygiai naudinga kad jau nimas įpranta gerbti nuomonę kitu. Juk tiek yra atvirę klau sinių! Xuomonių skirtumas ne privalo ardyti draugiškų san tykių. 5. Galop, nevienu atveju, E tiudų rateliai suartins klasių skirtumus. Draugiškas nuomo nėmis pasidalinimas, išmintin gam vedėjui tarpininkaujant, neleis moksleiviui pajuokti darbininką, o darbininkas ne-J 'raus delei savo mokslo stokos. ETIUDŲ KARAKTERIS. Pirmiausiai, jie sulyg savo tikslo privalo vesti prie tiesos ieškojimo. "Jos jų s ieškote tarp istorijos šešėlių, kad ją iškėlus ant revoliucinės mo kyklos surazgvtų melų. Jai jus nusilenkiate, kuomet, tarp , praeities šuntakių, jus atran idate garbingus tautos kelius. Jai jus norite tarnauti, norė i dami teisingą nuomonę įgyti 'apie'tam tikros epokos žmo nos ar raštus... Jai ypatingai j norite palikti Ištikimi, kuo jniet, nagrinėdami rimtus tikė 'jimo klausimus, jųs drąsiai •pasisakote einą .prieš klaidą, 'nukreipdami akis nuo pagun jdos ir darydami visiško nuo i Jaukumo aktą Bažnyčios ap tariniams. | Istorinė tiesa, Jiteratinė tie sa, i'ilozol'inė tiesa, visa re , iniasi katalikiška tiesa, kuri 'apima kitas, kuri joms yra regula ir pagrindas, ir kurios nepalyginama šviesa skleisda mos, i kitus mokslus, meną, li teratūrą suspindėjus! nublu kina visas naujos gadynės pa ganizmo žymes'', sako de | Mun. Musu etiudai privalo buti progresyvus, tai yra pritaikin ti nariu išsilavinimui. Taigi neišmintinga butu, rately ku rio nariai išimtinai darbinin kai, taikinti moksleiviu pro gramą. Besirenkant klausimus reikia prisilaikyti laipsniavi ruo. Prieš svarstant didžiąsias soeiales problemas, reikia įgy ti elementarių politinės eko nomijos žinįij. Jeigu e i a bus klaidu, net ir geriausios valios nariai neturės noro jų lanky ti. s . Galop musų etiudai privalą buti teoretiniai praktiški. Jeigu Europos veikėjai gali šaukti: mes žūvame, nes pas mųs teoretikų perdaug, čia Amerikoje galime kitaip nu siskųsti: mes doleriu vilkta me! Tečiaus vieną, su kitu iš mintingai jungdami, mes pa gaminsime rinitų inteligentin gų visuomenės veikėjų. Teori ja turi eiti j praktikos pa grindus, j$ tegaivina. Reikia taipat stengtis kad įgytos idėjos igyvai užgautų narius. Tik tokia kaina, niusų etiudai paliks socia-lio atgimi mo elementai, o ne barškan čių žodžių akademija. Etiudų ratelis neprivalo perdaug rūpintis programos nustatymu. Tuomet turėsime daugiausiai, pasisekimo, kada gvildenami klausimai bus die nos atnešti. (Kalbant ypatin gai apie apologetikos, socialių mokslų ratelius). RATELIO SUDĖTIS. Vedėjas. — Jo pasirinkimas pareina nuo tos mokslo šakos .kuri.*) pasirenka nariai. Vedė jo rolė reikalauja beribio pa sišventimo. Juo viskas remiasi. Jis vra ratelio siela. -U, ' Jo pareiga, beabejo, lanky tis į susirinkimus, vadovauti diskusijoms, jas užbaigti ar ba pratęsti, nušviesti silpnai gi n am;) dalyką, labai taktin gai visus derinti. Jis visuoftiėt tūri atsiminti kad ratelis yra asmeninio for nmv. darbas. Vadovaudamas jų darbams, privalo palikti na riams daug inieiativos. Lais vai ginčijamuose klausimuose, kiekvienas tepasirenka san pa tinkamu nuomonę. Nariai. — Nariai mokslei vių tarpe esti tie patys moki niai kurie norėdami papildv |ti savo žinias susiburia į ra telius. Viena ir ta pati kuopa, sakysime Giedrininkų, gali tu rėti kelis etiudų ratelius. Kiek vienas sulvg skonies pasiren ka tą ar kit# ratelį. Pavyzdin: apologetikos, socialių ar gam tos mokslu, filozofijos ar lite ratūros, dramos ar sporto ir tt. Darbo metodai. * 1 Jie gali buti begalo įvai rus; žymia dalimi jij pasirin kimas pareina nuo narių sąs tato ir nuo svarstomojo daly ko. Kartais galima tiesioginį mokymą vartoti, kaip kad pro fesorius pamokos inetu, lei džiant klausytojams daryti paklausimus, priekaištus. Tai vėl aiškinamas ir ko mentnojamas skaitymas, ar tai vedėjo, ar iš kalno nuskirto nario. Parinkti aktualį klausimą religinės ar socialės srities apie kurį spauda nevienodai atsiliepia. Beto tokis nagrinėjimas pratina prie inteligentiško skaitymo ir svarstymo, saugo ja nuo formalų vergijos, labai moksliškų kaltais, bet kurios nieko rimta savyje netalpina. . Labiaus prasilavinusių tar pe rengti paskaitas, mokyti pačius narius kompozicijos, te sistengia patys protinį darbą dirbti. " . Nemaž naudos bus anali zuojant laikraščių straipsniirs, brošiūrai, knygas. Tas lavi nys reikalauja mažiaus inte lektualio prisirengimo, bet naudingas, duodant sau ,ats t ' \ i, • kaitą iš skaitomo dalyko! Vėl, neprošalį kartais pa naudoti pašnekesį vedėjui o riei1tuojant.;-.Jvlansiiuai x seka* nuo vieno .prie kito, gyvi ir aiškus. Ką jie skaitė, girdėjo, konstatavo šią sąvaitę? Ar neturėjo ginčų, priekaištų' Kaip atsakė? Ir vedėjas pa sistengs kitų atsakymus pa pildyti, preizuoti. Lygiai labai gera bus jauni mą pratinti prie refleksijos ir i observacijos. Sunku įsivaizdin ti kiek išradimų galima pas tebėti net paprasčiausiuose, kasdien matomose dalykuosp. • (Bus daugiau) "NAUJIENŲ" REDAKTORIAUS BLUFF'AS. ' Tųs$. Pagalios, ne P. Grigaičio reikalas, kaip ir su kokiais ad vokatais aš vedu .bylą. Geriaus jis padarys, ■ jei pasirūpins, kaip išbristi iš tos balos, ku rioje jis ir jo sėbrai įpuolė. Ir tegul jis "Naujienų" ,skaity tojams nemeluoja, kad aš at stačiau advokatą Northup'ų. Jisai mano advokatu buvo pirma ir šiandie dar yra. Delei pačios bylos turiu pasakyti tiek: niekada aš nesigyriau, kad sufaituosiu "Naujienas". Juk tai butų nesųmonė: milži nišką, didžiuma '' Naujienų'' bendrovės šėrininkų yra griež tai nusistatę prieš P. Grigaitį ir jo sėbrus. Tegul jis atsime na du neoficioliniu šėrininkų susirinkimu ir patį "Naujie nų" piknikų. Piknike P. Grigaitis gavo nušvilpti nuo pagrindų! Įsi vaizdinkite, į tų piknikų juk susirinko visi "Naujienų" rė mėjai ir šėrininkai, ir jie P. Grigaitį nušvilpė. Tai kas da bar yra ta "Naujienų" ben drovė: P. Grigaitis su menku čiu savo sėbrų bureliu ar tie šimtai žmonių, kurie eina prieš juos? Tiktai dėlto, kad jis ir jo sėbrai žino, jogei šėrininkų i susirinkime jie turės pralai mėti, jie suskubo prašyti "ko misini]" ir pirkinėti senuosius jšėrus. Reiškia, jie bijo žmonių. O jų bijoti gali tik tas, kurio sąžinė yra negryna. Ir tiktai toks žmogus, kurio sųžinė yra' negryna, gafi šfriėižti kitus. Juk P. Grigaitis puikiai žino,' kad mums vietos "Naujieno-j se" nėra. i . Pirma, negu ąš kreipiausi į kitus laikraščius, aš norėjau, • kad tie raistai butų išspauzdii£~ ti "Naujienose". Bet P. Gri gaitis dėtį juos į dienraštį - atsisakė. Maža ir to. r* Kada septynių direktorių pareiškimas buvo išspauzdiri tas kituose laikraščiuose, tai Grigaitis ėmė kelti triukšmą.' Girdi, jam įbuvo įteiktas visai kitoks raštas: daug trumpes nis ir nesvaresnis. Jisai tuo- " met melavo. Jokio kito ralšto • jam nebuvome įteikę, kaip tik tą, kuris buvo išspauzdintas' " Laisvėjeir "Vilny".' Meluoja P. Grigaitis ir šian die. Ir tais melais jis nori su- ' klaidinti ir šėrininkus ir pa- " čius 'Naujienų" skaitytojus. Bet tai begėdingiausias bluf--' f'as. Toks, kokį tik kada nors yra sugalvojęs Amerikos lie- • tuvių laikraščio redaktorius. Laikraštininkų profesijai toks žmogus garbės nedaro. Jisai ~ netik savo redaguojamąjį lai kraštį pavertė į mazgotę, bet kartu su savo sėbrais buvo nulindęs į teismą, kur padavė .. melagingą skundą, tokį, bū tent, kad aš rengiuosi važiuoti į bolševikų Rusiją, ir stoti į Raudonąją Armiją. Mane šios ; šalies pilietį ir tos pačios parr... tijos, kuriai jis (Grigaitis) pri klauso, jis skundė valdžiai, kad tuo savo tikslą atsiekti— pasigrobti "Naujienų" Ben drovę. Tais savo purvina j s darbais Grigaitis tečiaus nieko neatsie- , kė. Neatsieks ir dabar. Jo var£ nėjamos intrygos kartą turės . pasibaigti. Bendrovė nuo tų in trigantų atsigins — kadir. teisme. "N-nų" B-vės bord-direkt. Kaz. Jamontas. NEDARBO KLAUSIMU, j Kongreso atstovas King iš Illinois valstijos indavė kon- j gresui rezoliuciją. Reikalau- j ja kuoveikiau iš abiejų kon greso runuj sudaryti komisi ją ir jai pavesti ištirti nedar bo priežastis Suv. Valstijose ir rasti priemonių, kaip tą nedarbą panaikinti. Tokia pat rezoliucija ini.!:.. duota ir-senatui senatoriaus * Ladd. Apskaitoma, jog nedarbas . T Suv. Valstijoms kasdien duo^ - da apie 615 milionus dol nuosr.... tolię. -< - Kas motinos nemyli-tas yra išgama. Lietuva yra musų mo tina. Išpirkime jai laisvę. •• LIETUVIU KATALIKŲ KONGRESAS. Šiandien subruzdo organi zuotis viso pasaulio katalikai. Organizuojasi ir Lietuvos ka talikai, kad savo tautai už tikrinus skaistesne ateitį. A nierikos lietuviai katalikai tik keli metai atgal tepradėjo kreipti daugiau domesio į.su siorganizavimo svarbą. (Jai but dėlto ir turėjo progos į lietuviu tarpą įsigyventi žmo nės, kurie veda karštą agita ciją prieš tikėjimą ir tėvynę Lietuvą. Už tai ne juokais tu rime susirūpinti su tuo, kaip sėkmingiau atrėmus tėvynės ir tikėjimo priešų užsipul dinėjimus. Tam tikslui reikia susiorganizuoti, kad sudarius tokią jėgą, kurios jokia .galy-, bė negalėtų pergalėti. Iki šiol tik lietuviai kata likai tedavė rimtą paramą Lietuvos Respublikai. Jie dau giausia Paskolos išpirko/ dau giausia aukų sudėjo ir dau giausia viešuose tautos reika luose pasidarbavo. Tai pada rėme negeriausia susiorgani zavę. Dar daugiau nuveiksi me, jei stipriai susiorganizuo sime į A. L. R. K. Federaciją. Lietuva dar daug ko iš musų laukia. Jos širdis — Vilnius dar neprietelių raAkose te bėra, Klaipėdos kraštą irgi j svetimi tebevaldo. Todėl, mu-( Įių priešakyje stovi didžiausi kalnai darbų, kurių nenuveik sime būdami pakrikę. Dabar iiiusų obalsis turi buti: susior ganizuoti ir dirbti. Turi ne likti nė vienos lietuvių para pijos -bei kolionijos, kurioj ne si rastų Federacijos skyriaus. Šių metų Federacijos kon greso begalo didelis progra mas. Yra tokių klausinių, ku riuos sėkmingai išrišus ir gy veniman įkunijus, ir Lietuvai ir katalikų visuomenei butų daug padaiyta. Svarbu, kad visi Federacijos skyriai, visos organizacijų kuopos ir drau gijos, priderančios prie Fede racijos, prisiųstų savo atsto vus. Kuo skaitlingesnis Iras 'kongresas, tuo jis vaisingesnis bus nutarimais. Nėra abejonės, kad prie kongreso pasisekimo prisidės iš Lietuvos atvykę sve čiai: kun.. Bronislovas Bumša ir Steigiamojo Seimo narys, gimnazijos mokytojas M. Bag donas. Kongreso Dienotvarkė. A. L. R. K. Federacijos Cen tro Valdyba yra padavusi se kam ą Kongrestii dienotvarkę: 1) Kongreso atidarymas. 2) Atstovų priėmimas. 3) Prezidiumo rinkimas: a) Pirmininko, b) Pavaduotojo c) 2 sekretorius, d) Tvarkdario. 4) Komisijos: a) Rezoliucijų, b) Presos ir pasveikinimų, c) Mandatų, prašymų, etc. 5) Sveikinimai: a) Šv. Tėvo,' b) Lietuvos Seimo etc. • C) Prezidento Hardingo, 6) Referatas: Lietuvos poli tinė padėtis. 7) Pasveikinimų skaitymas. 8) Vardošaukis; VaklyJbos raportai. 9) Referatas: "Naturalizlci ja." 10) Referatas: "Skautai'*. 11) Referatas: "Katalikų su siorganizavimas". 12) Nauji inešimai.; 13) Išklausymas kitų orga: nizacijų seimų raportų. 14) Katalikų universiteto ir Am. Liettttių Kolegijos reika lai. 15) Katalikų Spaudos Sa vaitė. 10) Skyrių raperTtai. 17) Federacijos Bitidžeias. . 18) Valdybos rinkimas, 19) Ntiskyrimas vietos ki tam Kongresui ir kiti dalykai. Be Federacijos, dar stos or ganizacijos laikys, savo sei mus: L. D. S.^ Tautos Fondas, L, R. fc. Rėmėjų Draugija, Kunigų Vienybė, Katalikų laikraštininkai, Blaivininkų Sąjunga, Vargonininkų Są junga, "Motinėlė", berods ir Spaudos Draugija sykiu sei muos. Kongresą pradžia. Kongresas prasidės rugpju eio 30 d. Karalienės Aniuolų par. Bažnyčioje, prie South 4-tli ir Roebling gatvių, su iškilmingomis šv. Mišiomis. Kun. S. Remeika, tos para pijos klebonas, kurioj įvyksta kongresas, deda visas pastan-' gas, kad bažnytinės apeigos batu kuoiškilmingiausios. Mi šios prasidės 10 vai. ryte. Kongreso Pramogos. Iš priežasties Katalikų Kon greso, Brooklyno lietuvių vi suomenė turės keletu tokių pramogą, kokių šioj apylinkėj nėra buvę. Jau visiems yra žinoma, kad rtigpjučio 30 d., New Plaza Hali, L. D. S. 12 kp.. rengia prakalbas. Kalbės žymus vy rai, dar šioj apylinkėj nekal bėję. Svarbu, kad visi iš tos nepaprastos ir retos progos pasinaudotų. Rtigpjučio 31 d. irgi toj pa čioj salėj Moterų Sąjungos 24 ir 29 kuopos rengia nepaprastą vakarienę. Musų moterys vi suomet moka gražiai pramo gas surengti, bet šį sykį, su jungtam jėgom, pralenks visas kitas pramogas, kokias jos yra surengę. ' Utigsėjo 1 & MėCaddin sa lėj įvyksta koncertas, kuriame dalyvaus netik šios apylinkės žymiausios pajėgos, bet ir iš kitur, k. t. iš Baltimore, Md. pp. M. ir J. Čižauskai, iš Springfiekl, III. komp. A. Alek sis ir kiti. Taipgi dalyvaus žymiausi Amerikos lietuvių Vargonininkai, kurie laikys savo seimą, sykiu su Fed. Kongresu. Dainuos du .su jungti geriausi šios apylinkės eliorai, p. J. Jankui vadovau jant. žodžiu, koncerte bus dai nų — solo, duetų, kvartetų; choras, smuiką ir piano solo ir t. t- Ivas į šį koncertą neat silankys, tikrai gailėsis. Kur sustoti. Kadangi arti tos vietos, kur Federacijos Kongresas įvyks, nėra viešbučių, todėl delega tai turės sustoti New Yorko viešbučiuose. Patogiausia bus sustoti Navarre Hotel, prie 38 gatvės ir 7-th Ave., New Yor ke. Šis viešbutis yra pigesnis. Kas norės brangesnio, galės sustoti McAlpin Htttel, prie 34 ir Broadtfay, New Yorke, arba kur kitur. Yra stengia mosi, ant kiek bus galima, pa rūpinti vietų pas lietuvių šei mynas. Tam reikalui yra iš rinkta komisija, kuri ir rūpi nasi surasti kuodaugiausia šeimyntj, kurios galėtų priimti atstovus nakvynėn. Kaip važiuoti. 1) Delegatai atvykę į Grand Central stotį, imkite Subway (požeminis traukinys) '''down town espresą." iki Brookl-yn Bridge (antra stotis nuo G. V C.); ten reikia išlipti ir pa klausti, kur gauti: "Broachvay Brooklyn train", kuriuo va«~ žiuoti iki Marcy Ave., pirmo ji stotis; pervažiavus tiltą. — Bažnyčia prie tilto. 2) Nuo Pennsylvania stoties reikia paeiti vieną bloką J ry- - tus iki Broadway ir 32-nd Št,, ten paimti Subway ir važiuoti iki Canal ir Broadway; ten išlipus persėsti j Brooklyn Broadway tfatikinį, kuriuo važiuoti iki Marcy Ave. stoties. 3) Nuo Jersey Central B. and O., Erie A. R., persikė lus per upę, reikia paeiti į ry- • tus iki Broadway ir Post Of fice, teji paimti Post Office karą į Brooklyną, via Wii liamsburg Bridge, kuris atveš prie Bažnyčios. 4.) Nuo Lehigh Valley, imti Desbrosses St. Ferry ir karą tuo vardu, kuris veža per Williamburg Bridge. 5) Nuo D. L. and W. imti Barclay St. Ferry toliau, kaip No. 3. 6) Visi klauskite Williams- - burg Btidge, lies Bažnyčia ir salė randas prie pat tilto pla-, zos. Kur rašyti. Kongresai laiškus ir pasveį-_ kinimtls siuskite šiuo adresu: A. L. R. C. Federation, 222 So, 9-th Street, Brooklyn, N. Y.