Newspaper Page Text
LIETUVIŲ KATALIKŲ DIENRAŠTIS DRAUGAS" Enia kasdieną išskyrus nedėldienius PRENUMERATOS KAINA: CHICAGOJE m UŽSIENYJE: Prenumevata mokasi iškalno. Lai kas skaitosi nuo užsirašymo dienos ne nuo Naujų .Metų. Norint permai nyti adresą visada reikia prisiųsti ir senas adresas. Pinigai geriausia sių sti išperkant krasoje ar exprese "UIo ney Order" arba įdedant pinigus i registruotą laišką. "DRAUGAS" PUBL. CO. 2334 S. Oakley Ave., Chicago. Tel. Roosevelt 7791 3Ietams ... Pusei Metų $8.00 4.00 SU V. VALST. Metams .. Pusei Metų $6.00 3.00 AMERIKA IR PABALTIJA. Laikraštis "The Xortli A merican" rugsėjo 29, š. m., pa dėjo ilgą. editorialį straipsnį vardu "Amerika ir Pabaltijos valstybės''. Keliamas klausi mas delko Amerika iki Šiol at sisako pripažinti Lietuva, Lat viją ir Estiją. Duoda tokį at sakymą: Dėlto, kad tuo žvilg sniu prezidento Hardingo ad ministracija stipriai laikosi Įnirusio prezidento AVilsono administracijos nusistatymo. Prezidentas AVilsonas anuo met tvirtino, kad jis stovį už nepašalinamą Rusijos imperi ją. Šiandieninė administracija taipat sako, kad nepripažini mo reikalauja Rusijos imperi jos interesai. Buvusioji AVilsono valdžia kelis kartus buvo prašoma pri pažinti Pabaltijos valstybėms nepriklausomybę. Ta valdžia atrado reikalingu daiktu at kirsti nuo Rusijos imperijos Suomiją, Lenkiją ir net Armė niją. Bet apie Pabaltijos vals tybes pareiškė, kad esančios neatidalinamos Rusijos dalys. Tą keistą nuomonę buvęs prezidentas \Vilsonas parsive žė iŠ Paryžiaus po taikos kon ferencijos. Kaip žinoma. Pa ryžiuje yra susispietę visokio plauko rusai imperialistai. Jiems pataikauja prancūzai. Kadangi buvęs prezidentas daugumoje dalyku vadovavosi prancūzą pažiūromis, tad ne-i sunku buvo jį ten įtikinti, kad j Pa balt i ja turi pasilikti prie Rusijos. Rusai imperialistai su sa-j vo pasekėjais tvirtina, kad j bolševiku valdžia Rusijoje nė ra pastovi. Kad ji greitai bu< i nuversta. Kad sekanti po bol ševiku " demokratinė rusui valdžia greit susitvarkys. Tuo met ji išnaujo pulsianti atsi metusiij nuo Rusijos Pabalti jy. Nes Rusija negalinti gy venti, be lango išeinančio Baltijos jūron. Tais keistais tvirtinimais besi remiant, "\Vilsono valdžia griežtai ir atsisakė pripažinti Pabalti jos valstybes. Šiandie t<i nusistatymu seka dabartinė Amerikos valdžia. "Tlie North American" pažymi, kad tokia nusistaty mo doktrina yra klaidinga ir neteisinga. Nes daugiau negu dešimts milionų žmonių nori ma varu priskaityti prie bu vusios carų imperijos, nežiū rint tų žmonių aiškaus apsi sprendimo ir pasiliuosavimo iš carų jungo. Visos Europos valstybės ir pati Rusijos bolševikų valdžia I ^ pripažino tas valstybes. Vie nos tai padarė de facto, kitos — de iure. Tik viena Amerika iki šiolei neteisingai stovi už ["Rusijos imperijos nepalie leiamybę ir jos interesus". Cituojamas laikraštis sako, kad toks Amerikos valdžios nusistatymas griauna pačias žymiausias amerikiečiu tradi cijas. Juk pati Amerika se iliaus kariavo už savo laisvę ir nepriklausomybę. Šiandie to visa nenori pripažinti kitoms pasiliuosavusioms nuo reakci jos tautoms. "The Nortli Americany , patingą domę atkreipia Į Lie tuvą. (iražiai vaizduoja Lietu | vos apsisprendimo rekordą. Pažymi, kad Lietuvos nepri klausom vbė ima pradžia 1918 T metais, taigi dar anksčiau bu vusios taikos konferencijos. Turime but didžiai dėkingi šitam laikraščiui, kad jis Lie tuvos klausim^ kelia tikroje šviesoje, kad jis niusii tautai ir šaliai reiškia daug prielan kumo. 1 Kuomet tokiu raštu daugiau imtų rodytis anglu spaudoj, be abejonės, Amerikos val džia atmainytų savo pažiūras link 4 4 nepadalina mos" Rusijos imperijos. Xes laukti imperia listų gryžimo Rusijon, kol kas yra bergždžias darbas. NEGI PASIDUOSIME? Nesenai Lietuvos sostinėje Vilniuje lenkai turėjo iškilmy bes. ,Jų ten suvažiavo iš Var šuvos. Krakavo, Poznaniaus ir iš kitų kraštų. Jie paminėjo Mėtos metų Vilniaus atgavi mo sukaktuves. Turėjo viešąsias pamaldas susirinkus skaitlingai Zeligow skio kariuomenei. Lenkas pa mokslininkas pagerbė Želi govskį. Nes šis, anot pamoks lininko, su savo kariuomene pirmiau Vilnių atėmė nuo bol ševikų, paskui nuo lenkų. Jis ragino kareivius ver čiau mirti, bet nepaduoti mie sto Vilniaus nei lietuviams, nei kam kitam. Nes, anot jo, nors Vilnius yra Lietuvos mie stas, bet jis yra "lenkiškas". "Niecli žyje Vilnius." atsi liepė tūkstantinės lenkų ir su lenkėjusių miniofe. "Nie poda my!'' atkartojo Zeligowskio kareiviai. Nereikia didesnės paniekos musų tautai. Pagrobė Lietuvos sostinę ko ki ten mozūrai ir jų savinasi. Sako, kad "lenkiškas" mies tas, "lenkiškos" apylinkės. Ivai-kurie Varšavos ponai dar priduria, kad visa Lietuva y ra "lenkiška". Kas turi savyje nors mažiau siu Tėvynės Lietuvos meilės kibirkštėlę, to širdyje turi už virti kraujas. Tik pagalvokite! Musų žemėse, musų miestuose ir sodžiuose lenkai valdosi nei savo namuose. Jų tikslas vie nas — lietuvius pavergti, į vesti baudžiavą. Xegi turime pasiduoti? Tėvynė šaukiasi pagelbos lietuviu amerikiečių. Kas girdi, tegu klausosi. Tė vynė nekviečia niusų, kad i mes tenai eitumėiu kautis su priešais lenkais. Lietuva turi užtektinai jaunų narsiu vyrų. Taigi tik šaukiasi piniginės pagelbos. , Šaukia, idant mes Lietuvai paskolint u mėni pinigų, kas kiek tik išgali, pirkdami Lie tuvos Laisvės Paskolos bonus. Toji paskola yra neilgam ter minui, neša gražų nuošimtį. Tie pinigai Lietuvai būtinai reikalingi ypač šiuo momentu, kuomet jos garbingai armijai, rasi, neužilgo prisieis susi remti su piktuoju mūsų Tėvy nės priešu už Vilnių ir kitas žemes. Neužmirškime, kad Vilnius v / i ra Lietuvos širdis. Be Vilniaus Lietuva negali but pilnai ne priklausoma. Lenkai iš ten tū li but išvyti. Gelbėkime juos / išvyti pirkdami L. L. Paskolos bonus. /~ t - DRAUGO KORESPONDENTAS VILNIOJE, ] Prieglaudos. • \ Kadangi vyskupo kapelio nas atsisakė kalbėti apie lie tuvių prieglaudas pasiteisin damas politikos priežastimis, tai tos prieglaudos man la biausiai pampo. Vilniuje aš nuo seniaus turėjau pažįsta mų lenkų, rusų ir žydų. Tat pasiketinau iš jų patirti man rūpintį dalyką, kad neįtrauk čiau nelaimėn lietuvius, ant kurių galėjo kristi atsakomybė aprašius lenkų nedorybes lie tuvių spaudoje. Bet man nela bai reikėjo naudotis žmonė mis. Lietuvių prieglaudos daly kas smarkiai pagarsėjo Vil niuje 1 rugpjūčio. Sekmadie ny nakčia iš 31 liepos į 1 rug pjučio apie 200 lenkų kareivių apstojo lietuvių vaikų prie glaudą, ir ėmė daryti revizijų. Jie neprašo raktų, tik radę du ris užrakytas daužė jas. Taip jie sudaužė visu prieglaudos sandelių duris. Pabudę vaikai ėmė baisiausiai klykti. Tų iš miego pakilusių vaikų per galėtojai, pabaigę revizijų ir nieko i tarti na neradę, išsive * 7 dė prieglaudos vedėjų ir vi sus aštuonis asmenis, kurių globoje buvo prieglauda. Vai kai liko vienui vieni su išlau žytomis sandėlių durimis. Už poros dienų penkis suimtuosius paleido, o tris dar pasiliko. Kita lietuvių prieglauda bu vo vyskupo vasarnamije Tri uopolije. Kol vyskupas ten gy veno, tol jos nejudino. Kaip tik jis išvažiavo, tuojaus at ėjo valdžia pasakyti, kad jo kambariuose apsigyvęs karei viai. Šituos atsitikimus imu is vietinės Vilnims spaudos, ži noma ne ondekiškos. Spauda mažiau rasė, negu žmonės šne kėjo. Mieste girdėjau, kad Že ligovskio valdžia pastatvsiant kareivius ir mieste vyskupo kambariuose, kol jis vizituos vyskupiją. Tų patyręs supra tau, kodėl kun. Krišoiukaitis nenorėjo šnekėti su manim a pie prieglaudas. Aišku, kad Želigovskio valdžia yra pasi rengusi sistematingai sumynio ti Vilniuje tų visa kas lietu viška. Ar pasiseks, tai kitas klausimas. Želigowskis. Stebėtina kaip mažai žinių Vilniuje galima patirti apie generolą, Želigowskj, nors jis valdo visą tą miestą ir apy gardę, viešpataudamas be par lamento ir be šiaip jau atsto vybės. yilniuje lenkiškų kny gynų languose visur matyti 40 puslapių brošiūra: "Historya IV-ej divizyi strzelcow gene rala Želigowskiego", bet toje istorijoje nėra paminėta, kur Želigowskis yra gimęs ir au gęs, neminėtas nei jo vardas, tiktai aprašyta, kaip lenkai kareiviai 1918 m. susiburė krūvon Kaukaze pas upę Ku banių, kaip nuvyko Odeson ir iš ten per Besarabiją par keliavę į Galiciją kariavo su Ukrainai s. Apie karę su lie tuviais neminėta nei žodžio. Iš šiaip šaltinių teko pa tirti, kad Žėligowskis nebu vęs turtingas ir neišėjęs augš tų mokslų. Tapęs Rusijos afi cieru jis tarnavo kazokuose apie lvubanių. Rusijos armijai griūvant, besidarant įvairių tautų kariuomenėms, susida rė ir lenkų kareivių būrys. Že ligovskis Jekaterino mie ste pasigarsino Lenkų Kariuo menės Vadovybės Rytuose vir šininku. Jis yra rusę vedę^. Jo dvasia yra tipiško Rusijos generolo dvasia be gabumų ir be Širdies. Besiformuojant lenkų karei viams Rusijos pietuose Želi govskis buvo išdavęs įsaky mą panaikinti Ketvirtąją Šau lių (strzelcow) diviziją, jos vietoje sudaryti atskirą tos pačios divizijos brigadą. Tas betikslis įsakymas sukčlė kari ninku streiką, bet jauniesnieji irf gabesnieji valdybos nariai šiaip taip generolo klaidų pa taisė. , I Dabar Varšayos valdžia taip gi neleidžia Želigowsk'iui val dyti Vilnių vienam. Prie jo v ra pristatytas p. Pristoj. P-nas Pristoj yra socia listas, Pilsudskio vienmintis, jojo įtikimas žmogus. Želi go\v£kis nei su Vizitą pas nie ką neina be Pristojaus.1 Jei kas su reikalu ar vizitą ateina pas Želigowskį, tai p. Pristoj vis buva ten pat. Todėl patys lenkai neiškenčia nejuokavę ir Želigovskio valdomą žemę va dina Pristoja. Želigowskis turi septynis pagelbininkus, kuriuos gali ma vadinti jo ministeriais. Tų TAUTOS FONDO SEIMO PMflMUS. (Tąsa). 3. Tautos Fondo pirmininkas, sekretorius ir iždininkas esti Fe deracijos darybos nariais. Rezoliucija perskaityta ir po diskusijų eita prie balsavimo. Už rezoliuciją balsavo — 19, prieš 10. Kįla klausimas apie mokesčių nustatymą. 1. Kad prigulėdamas prie T. Fondo mokėtų po 25c. į mėnesį. 2. Kad mokėtų tik po 10c.1 į mėnesį. Leista balsavimui. Už 25c. mokestį — didžiuma balsų už 10c. mokestį — 6. Tokių budu, kiekvienas narys prigulėdamas prie T. Fondo mokės po 25c. į mė nesį ar $3.00 į metus, arba tik į vieną kurį Tautos Fondo skyrių, kaip tai: politikos, šelpimo ar kulturos mokant po $1.00 į metus, įnešimai. 1. Parkviesti gerą kalbėtoją iš Lietuvos ir padaryti gerą agitaciją. Užgirta ir palikta tai padaryti Centro valdybai. 2. Kad Centro valdyba varytų smarkesnę agitaciją per spaudą ir gyvu žodžiu. 3. Kad visi pinigai skiriami šel pimui moksleivių Lietuvoje butų siunčiami Lietuvos Katalikų Vei kimo Centro valdybai. 4. Kun. F. Kemėšis inešė pa remti Krikščionių Demokratų par tiją Lietuvoje. įnešimas priimtas ir sutarta leisti jų atstovui M. Bagdonui paaiškinti reikalą. M. Bagdonas trumpai paaiškino, ką jie (Krikš. Don^okratai) yra nu veikę ir k;j yra pasirengę veikti. Išklausę ' prašymų ir nurodymų reikalingumą nutarta juos parem ti. 5. Kun: Dr. Česaitis išneša "Li thuanios" moksleivių atsišaukiu mą ir išsireiškia, kad reikia juos šelpti. Vėliau pasirodė ir daugiau atsišaukimų. Nutarta, kiek Išga lint gabius moksleivius šelpti, pa likta busimos Centro valdybos nuožiūrai. (Federacijos kongresas užgyrė kulturos vajų 50,000 dol.). Seimo išrinktieji knygų peržiū rėtojai: B. Ajauskas, J. Mančiu nas ir J. Vaitkus pranešė, kad knygas rado geroje tvarkoje ve damas. Jų pranešimą bei raportą dele gatai vienbalsiai priėmė. Eita prie rinkimo Centro val dybos. Pasiūlymas, kad: pirm., rast. ir ižd. butų tie patys, iš Fe deracijos Tarybos, o išrinkti tik tai : viče-pirm., ir du iždo globėju. Su tuo visi sutiko. Sekantiems metams valdybon pateko: Vice-pirm. kun. Dr. Ig. Cesaitis, iždo globėjais: kun. F. Kemėšis ir B. Ajauskas. - Seimas tapo uždarytas vedėjo A. Staknio su malda, kurią atkal bėjo kun. J. Ambotąs, 7:45 vakare. Seimo vedėjas Antanas J. Staknys. Seimo raštininkas Jonas S. Glineckis. Tautos Fondo Valdybos Antrašai. Kun. Joans Švagždys, Pieninin kas, 20 "VVebster St. BrJckton, Mass. Kun. Dr. Ignas Cesaitis, Vice Pirmin. 2334 So. Oakley Ave., Chicago, 111. Kazys J. Krušinskas, Sekretorius 222 So. 9-th St., Brooklyn, N. Y. Juozas B. Šaliunas, Iždininkas, 145 Congress Ave., "VVaterbury, Conn. Kun. Fabijonas Kemėšis, Iždo Glo bėjas, 1313 Westmin8tcr Ave., Detroit, Mich. Baltramiejus Ajauskas, Iždo i Globėjas, 58 Lincoln St., Brigh ton, Mass. (Pabaiga.) ■ ■'■■ i i i i j pirmininkas yra Majcherke wicz. Nežinau kiek teisingai yra šnekama, kad taikiniu kams arba Tautų Sąjungai liepus lenkams atiduoti Vil nių Lietuvai Želigowskis pa-! klausysiąs ir vyksiąs Varša von, bet jo vieton esąs pareng tas generolas Kucliarzewski. Tas apsigarsįsiąs sukilsiu, pulsiąs ant Kauno ir Mariam polės, panaikįsiąs tuodu lietu vybės lizdu ir tokiu budu ne beliksią lietuviško klausimo visai. Pažiūrėsim ar taip bus. Prancūzai sako: "Qui vivera verra'' (kas gyvęs tas nia tys). Partijos. < Vilnijoje yra dvi viešpatau jančios partijos ir viena opozi cija. Opoziciją sudaro žydai, baltgudžiai ir lietuviai. Jie su daro gyventojų - dauguomenę, bet lenkai turi armiją ir ge nerolą, o neturi nei kokios at stovybės. Gyventojams valia sudaryti seimelį, jei išaugšto žinia, kad jame bus nubalsuo ta prijungti Vilnių prie Len kijos. Viešpataujantieji lenkai da linasi į narodovens (parodo wa — demokracija arba ende kai) ir jpilsudzkinius. Vienos partijos šalininkai/pjaujasi su kitos partijos šalininkais. Nesant politinės laisvės ta pjūtis eina kasdieninio gyve ninio intrygomis. Kunigai lenkai taipgi pasi dalinę į pilsudzkinius ir naro dovcus. Kartais jie neiškenčia ir per pamokslą, neprikirtę sa vo partijos priešininkams. Už kabintieji bėga pas vyskupu skųstis. Vilniuje girdėjau šne kant gana akyvų apsakymėlių. Kadangi juose paliečiamas ir Vilniaus vyskupas, o negalė jau jo paklausti ar tai tiesa, tai nei negarsįsiu ką girdėjau. Iš tų apsakymėlių matytis ne paprastas vyskupo protingu mas, sumaningumas ir teisin gumas. (Bus daugiau) ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMAS. į Il-uoju skaitymu Steigiamojo Seimo pri imtas 1921 m. Liepos mėn. 8 dieną, žemės reformos tikslas. (Tęsinys). 28 §. Kaimu skirstymas vienasėdžiais priva lomas visam kaimui, jei skirstytis nutaria nemažiau, kaip vienas trečdalis to kaimo ūkininkų, pradedant skirstymą, kur dau guma to reikalauja. 29 §. .Jei gretimųjų žemiu skaldymui einant, kaimo ūkininkai nepadaro nutarimo, rei kalingo privalomam kaimo skirstymui (JS §), o kaiiue randasi mažažetaių, kurie uori ir turi teisės žemės gauti ir jų že mės nėra gretimos su skaldomomis žemė mis arba yra šiaip žemės tvarkymo dar bams nepatogiose vietose, tai einama šiuo X. * keliu: iš kaimo žemiu, gretimųjų su skal domomis žemėmis, mažažemiu reikalams priverčiamuoju keliu imamas žemės plotas į tolygus sulig kokio ir kiekio mažažemiu žemių plotui, o šios, tai yra buvusios mažažemių žemės, parduodamos atatinka mieius ūkininkams. ■ Pastaba. Jeigu mažažemio ūkis randasi saly kaimo, arba jei jo sody ba yra tokioj vietoj, kurioj trobų ne griovus galima sudaryt patogus vien sėdis, tuomet paimtoji eisant šio (29) § kaimo žemė pridedama maža žemiui, o kaimo ūkininkam atiduoda ma iš gretimosios skaldomos dvaro žemės atatinkamas plotas; kitokie'li kę nelygumai ar prorėžiai išlyginami einant šio įstatymo 30 §. 30 §. < Skirstant kaimus vienasėdžiais ir skal dant ukius, naikinami priverčiamuoju keliu vadinamieji prorėžiai ir įterptosios žemės ir kiekvienam viensėdžiui žemė duodama prie daikto. Tik pievos, miš kai ir durpynai gali buti duodami ir ne prie daikto. Pastaba. Prorėžiai ir įterptosios že mės likviduojamos, vaduojantis, kei kiant vienas žemes kitomis, žemės ver tės lygybės sulig kiekių ir kokių prin cipu. VI. SKYRIUS. Servitutų ir bendrų ganyklų likvidavimas. 31 §. Servitutų ir bendrų ganyklų likvidavi mas atliekamas einant tam tikru "įstaty mu servitutams ir bendroms ganykloms likviduoti' % šiuo įstatymu gautosios žemės ar miško plotai imami domėn skiriant že mės einant šio įstatymo 9 §. VII. SKYRIUS. Miestų ir žemės tam tikrose srityse klausi mas. 32 §. Miestų sričių rajonai nustatomi radiju sais nuo miestų lovų (gyvenamojo ploto sienos). Miestas turįs I zona II zona 1) 3,000 — 10,000 gyv. 0—1 kl. 1—3 ld. 2) 10,000 — 50,000 gyv. 0—2 kl. 2—5 kl. 3 ) 50,000 — 100,000 gyv. 0—3 kl. 3—7 1d. 4) virš — 100,000 gyv. -0-4 kl. 4—10 kl. Aprūpinimas žeme miestų ir miestelių gyventojų aukščiau nurodytose zonose ri šamas atskiru įstatymu. 33 §. Nustatomas 11 § punktuose a ir b žemės ūkio didumas, miestų srityse II zonoje mažinamas ligi 60 nuošimčių to didumo, o 1 zonoje ligi 30 iiuoš. Atatinkamai mažes niu* žemės sklypus tose zonose gauna ir kariškiai. 34 §. Miesto darbininkams ir kitiems pažymė tiems 11 § punkto c žmonėms žemė duo dama tomis pat teisėmis ir sąlygomis, kaip ir kitiems bežemiams ik mažažemiams (§§ 13, li, 15, 22) bet nesuteikiant jiems valstybės rupesniu inventoriaus ir sėklos, būtent: j a) nuo lia ligi 1 ha II zonoje ir b) nuo % lia ligi % lia I zonoje ; Pastaba I. Miestų sričių I-oje zo-x noje, tik patenkinus reikalus, pažy mėtus 11 § punkto c ir 12 § punkte e, • žemės reformos reikalams skiriama žemė naudojama suderintai įvairiems šio įstatymo nustatytiems reikalams tenkinti. Pastaba H. Nurodytoms 11 § punk te c žemių kategorijoms, žemė, reika ' lui esant, gali buti duodama ir ne miestų srities vietose, būtent arti ge ležinkelio stočių, pramonės įstaigų ir kituose atatinkamuose punktuose. Pastaba III. Miestų srityse jjialie Kanu atsargoje tani iiKn neisparce 1 iuoti žemės plotai negavusiems žemės miesto gyventojams (§ 11, punktas c) daržovių sodinimui nuomoti. PATAISYMAS. Žiur. "Draugo 238 num. 1) § 12 punktas f turi toks buti: "Nau jai kuriamoms .parapijoms ir kapiny nams'\ 2) § 19 vietoj "11 §" turi buti "18§".. vin. SKYRIUI. Teisiniai privatiniu žemių nusavinimo vaisiai. 36 §. v Visos teisės, surištos su nusavinamaja nuosavybe, tenka. Lietuvos valstybei. Ata tinkamos žemės tvarkomosios įstaigos įsi teisėjusio . nutarimo apie " nekilnojamojo turto nusavinimą ąr tokio tu^to perleidimą i^uoražas, pažymėtas vyresniojo notaro te jestruose ar kitose atatinkamose knygose (ipotekos), turi nuosavybės įgijimo akto galios. (Bus jiaugiau)