Newspaper Page Text
EUROPAI PAVOJUS. I Atsimainius Prancijos val džiai, Europai grūmoja nau jas pavojus. Tą pavojų galės pašalinti tik Anglijos palan- i kūmas Pranei jai. Bet jei An glija stovės savo pozicijose, Prancija viena ižut-but ims smaugti Vokietiją. Iš to ga lės pakilti nesusipratimai ir kova. » < Prancijos valdžioje atmaina gali niekais paversti nusi ginklavimo konferencijos Wa- . shingtone nutarimus. Niekais . gali pavirsti busimoji ekono minė konferencija, kurion pa- ■ kviesti vokiečiai ir bolševikai. ■ Bus atmesti ir kiti nuolaides iii susitarimai Karo Kontribu cijos klausime. Naujas Francuos prenueras . Poincare yra vienas stipriau- * siu prancūzą militaristų. Tai j nepermaldaujamas vokiečiu priešas. Šiandie jis savo ran kose turi skaitlinga armiją. Ją pavartos prieš Vokietiją, kuri neišgali mokėti milžiniš- ( kos kontribucijos. Tie militari- ( niai žygiai sukels smarku pa- ^ sipriešinimą.Bus naujas kraujo į praliejimas. Briando valdžią sugriovė patsai Poincare. Jis tuo tik<- j lu ilgai darbavosi. Poincare'i ! vyko tas darbas juo labiau, j j kuomet Briand'as nelaimėjo! • • • • % ' J simpatijos Prancijai nei A- j merikoje, nei kitur. Dar dau-1 giau. Pastaraisiais laikais kuo j 1 ne visas pasaulis nusisuko!1 nuo Pranei jos už jos milita- i ^ ristinius troškimus. Tai visa pamatė Briand. Tad į jis mėgino nusileisti Vokieti jai. Atsisakė ją spausti. Tr sutiko but sąjungoje su Ang lija. Į Prancūzams militaristams1 Briand ?o nusileidimai pasirodė peilis po kaklu. Ir Įvyko taip, kaip militaristai norėjo. j Patsai Briand nebuvo tik- i ras militaristiis. Tečiau dau gumoje jis vadovavosi mili taristu norais. Pastaromis die nomis tečiau jis peržengė mi litaristu norus. Europai pavojus. Butu ne-: išmintis ir didi klaida, jei k U 1 tos Europos valstybės leistu prancūzams militaristams šei- 1 mininkauti. Naujas karo pa- į ■ vojus tuomet .grosią. ĮDOMIOS MINTYS KUL TOMS VAJAUS BE LAUKIANT. DELEI KUN. DR. PURYC KIO IR "NAUJIENŲ" BLEVIZGŲ. Man perskaičius "Naujieną" olevizgas, kad katalikai su kompromitavo save kaip Lie tuvoje taip ir'čia Amerikoje, .lelei Dr. Puryckio rezignaci jos, tiesiai ateina galvon ši nintis. Cliieagos lietuviai laukte aukia Kultūros Vajaus, kuri velia Amerikos lietuviai rims tikslams: L. K. Univer sitetui, Amerikos ir Užsienio Moksleiviams šelpti, Kolegi iai Amerikoje. Gražus, švėn as švietimo darbas niusų vei kiamas! Ligi siol Kultūros V ajui jau ;uaukota 30 tukst. dol., gi Chi •aga taipat nori pasirodyti, reigii tokia nežymi Amster lanio kolonija suaukojo $4, H)0, tai juk Cliicagoje bent lešinits tokiu Amsterdamu urime! "Naujienos" matydamos to kį mušu brolių duosnumą ka alikiškai kultūrai, kelia triuk •mą, šmeižia, juodina katali kus, kad pakenkus jų valo nam kulturog vajui. Na ir aš "Naujienas" už tai )agiriu. Kuomet išgirdau apie itsilankymą kalbėtoju tuo rei kalu, maniau vieną, kitą do eri paaukoti. O dabar tai 50 loleriu Lietuvos boną. Kalbė jausi su savo vienminčiais Įrangai s (J. K., 1\ JS., A. R. ir d tais) ir jie yra tos pat min ies kaip ir aš. Visi žada ir štesės aukodami Lietuvos bo įą $")0. Ir jeigu 44Naujienos" lar nenusipraus savo feisuko, ai dar padilgins v i e įą kitą ir atvažiavus J- M. am. Bumšai ir kun. Garjtnui į "'hieago ir jos apielinkes, aš namui, kad be $10,000 jie nuo misų neišvažiuos. Veltui po laiko "Naujienos" =au barzdą pašios ir skųsis: jad butunie tylėjusios, tai bu :u buvę geriaus, o dabar ka v t O 7 alikai taip išbudo, kad šimti nėmis kloja. Jonas Mikolainis. IŠ VYRIAUSIOJO LIETUVOS GYNIMO KOMITETO. Į visas lietuvių organizacijas, laikraščius, j kiekvieną, Lietu vos Tėvynės gynėją. Jųs, musų broliai Ameriko je, savo sunkins darbus fab rikuos, kasyklos bedirbdami, del duonos kąsnio nuvaryda mi, neužmirštate savo senosios Tėvynės, neužmirštate jos sun kios kovos del Nepriklauso mybės. Jųs žinote, kad tik Nepri klausomybė apsaugos jųs gim tąją žemelę nuo baisaus len kų. jungo, apsaugos jųs bro lius, seseris nuo vargo, ap saugos jų namus, jų aruodus nuo legioninkų plėšikų. Neužmirštate Jųs visa tai ir šelpiate ir remiate mųs Nepri klausomybės kovą, šelpiate ir remiate tos kovos reiškėją Vyriausiąją Lietuvos Gynimo Komitetą. Nuo gegužės m. 14 d. iki lapkr. m. 30 d. Vyr. Liet. Gyn. Komitetas gavo šias Jū sų aukas: 1) 14—V 10530 Indiana Clii cago, 111. 42,09 auks. 2) 24^-V Pliiladelpliia Pen sylvania Amerikos Vyčių 3-eia kuopa, 6,600 auks. 3) 25—VI Liet. Atstovybė Amerikoje čekį sumoje 50, 000 auks. 4) 11—VII South Boston Mass. Šv. Ivaz. Dr. per K. Nor kų 700 dol. 5) 6—VII Mount Carmel, Pa. kolonija per Dr. Bartuš ką, draftą sum. 17,120 auks. 6) 20—VIII Draugystė Liet. Sunų Vakaruose čekį sum. 2, 700 auks. Ačiū Jums gerbiamieji už jas, ačiu vardan kovos del musų Nepriklausomybės. Nei vienas skatikas iš tų aukų nenueis niekais. Musų pačiu pakviestieji Valstybės Kontrolės valdininkai tikrina visą tą reikalą, tikrina musų knygas. Surinktuosius pinigus bei kitus turtus laikome Val stybės iždinėje (Einamosios sąskaitos 43 Nr.). Bet gi jeigu mes nebudėtu me ir kiekvienoje valandoje nebūtume pasirįžę ginti Nepri klausomybės, lenkai visą musų tautos kuIturą sunaikintų, iš tuštintų musų aruodus, sunkų jungę, ant musų žmonių il giems metams uždėtų, niekais visą, musų darbą paleistų. Todėl Y. L. Gyn. Komitetas vien pastaruoju laiku plieno šarvais traukinį apšarvavo, davė pinigų 120,000 auks. jo pastatymui. Todėl komitetas po senovei padeda musų ka riuomenei, remia ją ir šelpia, teikia jai šiltų rūbų, pramogos dalykėlių, ginklų, dovanų ka reiviams ir t. t. O kad lenkui jėgos suma žintų, Komitetas stengiasi jam Lietuvoje pamatus su griauti. Tie gi lenkų dvari ninkų pamatai — tai mųs su- j lenkintieji broliai. Todėl Vyr. Liet. Gynimo Komitetas viso mis pastangomis stengiasi su lenkintuosius apšviesti, įs kiepyti į juos pilietišką bei valstybinį susipratimą, pri jungt juos prie mųs bendro darbo, kulturos bei dvasios gyvenimo. Knygos, atsišaukimai, laik raščiai tai ginklas, tai būdas tam tamsumoj sulenkintųjų tarpe nugalėti, juos mūsų iš tikimais broliais padaryti. Komitetas tam reikalui, ves damas griežtą, atskaitomybę, šimtus tūkstančių leidžia. Ir šaukiamės i Jus, mus gerbiamieji broliai Amerikoje: padėkite mums musų taip svarbų ir gražų darbą dirb ti, remkite kuo galėdami, siu skite nuims savo aukų, kiek vienai progai esant šelpkite mųs darbus. Vyriausias Lietuvos G yni mo Komitetas. M. Sleževičius, pirm., M. Krupavičius, vicepirm.,į O. Bikleris, iždininkas, V. Putvinskis, Šaulių Są- j jungos pirm. Kun. J. Vailokaitis, D-ras Rachmilevičius, čerkasas, Gudų M-jos Įga liotinis, P. Ruseckas, sekretorius. Kaunas 1921 m. Lapkričio m. 30 d. P. S. Kitų laikraščių pra šome atsispausdinti. Negyvenk, kad valgytum — bet valgyk kad gyventum. Lotynų patarlė. • • • FAKTAI APE PRŪHIBI CUĄ, Kai-kas sako, kad 18-ai Suv. Valstijų konstitucijos | priedas, ty. proliibicija įves- 1 ta mažumos žmonių. Gryniau si faktai liudija, kaip taip nė ra. Tas priedas konstitucijon įdėtas sutinkant tik daugu mai. Prohibicionistai štai kokius faktus paduoda: Proliibicijos priedas arba "amendmentas" priimtas pir miausia/žemesniuose kongreso rumuose. Ųž priedą atidavė balsus 281 atstovas; prieš 128 atstovai. Senate balsuojant pasirodė: už 65 senatoriai; gi prieš tik 20. ' Paskui tas koijgreso praves tas priedas pavestas ratifi kuoti atskirų valstijų legisla turoms. Kad priedas butų pri imtas reikėjo 36 valstijų pri tarimo arba sutikimo. Ir tai padarė ne 36 valstijos, bet 45 iš visų 48 valstijų. Pirm pradėsiant vykinti i prohibicijos įstatymu, 32 vals- j tijos jau buvo įvedusios nuo savus prohibicijos įstatymus, j Prohibicijos priešai sako, kad tas įstatymas įvestas ka ro metu, kuomet daugelis vy-; rų kareiviavo Prancijoje ir . i kitur. Girdi, jei tiems karei- r viams butų buvę leista tuomi j klausimu balsuoti, viskas bu tų kitaip. Taigi, į tą užmetimą, prohi bicijos šalininkai atsako, kad kuomet tas priedas įvairių instancijų buvo ratifikuoja mas, vos 300,000 kareivių bu vo Europoje. Paskui kareiviai gryžę parodę įstatymui rei kalingą palankumą. Kas-kita yra prohibicijos vykinimo metodos. Apie tai uoliausi 1 'sausieji" nieko ne- j sako. Bene jie neturi akių ir j ausų. GERBIAMIEMS. KLEBO NAMS. Kunigų Vienybė šiais me tais nutarė išleisti Metraštį, kuriame tarp ko kito tilptų j į taip-gi trumpas parapijų su jų nuosavybe aprašymas, ku nigų adresai ir t. t. Tuo tiks lu buvo išsiuntinėti užklausi mai j klebonus, bet gal kai- • kurių jie nepasiekė, gal kur susidarė naujos parapijos, gal kai-kurie klebonai užmiršo, a pie tai, tad šiuomi viešai krei piuosi j visus klebonus, pražy lamas pasiskubinti tame rei kale prisiųsti žinias, nes Met* rastis yra rengiamas ir trum pame laike pateks į spaudą, raiposgi pageidaujami yra iar ir raštai. Su pagarba •' Kun. K. A. Vasys, K. V. Raštininkas, 12 Casimir St., Westfield, Mass. VVIIIVIIIIPIIIIIinilllHlinivirvvifvtifPMo.M... UETUVIV fiATAMKŲ BIENRAMIS "DRAUGAS" Eina kasdieną fisk^rtu n edėl dienius PRENUMERATOS KAINA: MeUpns $6.00 Pusei Metą $8.00 Prenumeratos mokasi iškalno. Lai kas skaitosi nuo užsira£ymo dienos ne nuo Nauju Mėtų. Norint permai nyti adresą, visada reikia prisiųsti ir seinas adresas. Pinigai geyiausia siųsti lfiperkant k rasoj e ar exprese "Money Order" arba įdedant pini gus į registruotą laišką. "DRAUGAS" PUB«T 00. 2334 So. Oakley A ve., Chicago. TeL Roosevelt 7791 Bonas — tai vergijes galas. IETUVOS maistas dabar bus geriau sutvarkytas ne gu kad iki šiol kad Mvo. LIETUVOS Maisto Bendrovė pradėjo savo veikimu nuo lapkričio 15 d. 1921 m., pradėjo darbuotis del Bendrovės Kiaune A. Katilius. Sausio 15 d. 1922 m. ap leido Cliicaga gerai žinomas veikėjas Juozapas Cliutra. Jisai išvažiavo sutvarkyti visus Bendrovės reikalus, pirmiausia sustos Vokietijoj apžiūrėti šaldomų mašinų, o paskui važiuos Kaunan prirengti vieta ir pradėti darbą ATEINANTĮ pavasarį bus reikalinga apie 50 patyru sių žmonių kurie galėtų važiuoti į Lietuvą ir užimti vietas kaip tai gyvulių skerdyklose, kanaunėse; taip ir pirklių supirkimui gyvulių, paukščių, uogų, daržovių ir t. t., kurie manote važiuoti Lietuvon ir užimti pana šias vietas atsišaukite tuojaus. KAD dar neesate prisidėję tai dabar neatidėliodami prisirašykite. Šėrai tiktai po $10.00 išpildyk žemiau padėta aplikaci ją pridėdamas dešimkę arba_ šimtinę ir siųsk šiandien. Lithuanian Food Corporation [LIETUVOS MAISTO B-VĖ] 10715 S. Michigan Ave., Chicago, III SUTEIKIAME TEISINGĄ IR GREITA PATARNA VIMĄ PERSIUNTIME PININGŲ SULYG DIENOS KURSO. KURIE SIUNČIA PER MUSŲ BENDROVE visi esą užganėdinti. APLIKACIJA. Lietuvos Maisto Bendrovės Vardas 1 Pavardė « No. Gatu Miestas . Valst > < ' * Užsisakau Šerų dabar siunčiu $ .. Likusius prisiųsų begije 60 dienų. Parasas ; ŠYVINIS. Iš MUSįĮ ATEITIES, (Mintys iš Lietuvos ateities gyvenimo, jai esant laisvai ir nepriklausomai, arba pa vergtai jos priešų). Laisvoj ir nepriklausomoj Lietuvoj. Pavasario rytas. Vos tik saulutė pasiro dė ant dangaus orizonto, kaip gamtoje su judo gyvybė: čiulba vyturėliai, ganykloje ganosi puikus galvijai, artojas raginda mas savo draugą-arklį išiengvo varo vagą ir verčia purena juodžemį. Tr-r-r-r pasigirsta pamiškyje rago bal sas, skardas per girių virsimos nuskrido tolyn, tai piemenukas sveikindamas pava sario saulutę gieda jai pasitikimo maršą. Artojas sustoja, užsirako pypkę, akimis permeta per juoduojanti lauką, maloniai nusišypso ir subloškės botagu arkliui vėl varo varsną. Biebus ir aki džiuginantis arklys kantriai traukia, lyg nieko nejaus damas plūgą. Ten toliau rūksta ariamoji mašina, va rydama daugybę vagi], ten toliau dar nau jesnių pagerinamų ūkio mašinų ir lauko nepažinsi koks jis buvo prieš dvidešimts metų. Kairėje baltuoja sodybų nameliai, raudonuoja jų stogai, sodeliai supa juos kuriuose dūzgia tūkstančiai bitelių. Deši-, nėje už kelių verstų matyti miestas iš ku rio girdėti staugimas dirbtuvių, kaminai rūksta. — Dieve padėk Jokūbai! — Ačiu, ačiū Matai! O iš kur eini? — Iš miesto Jokūbai, mat reikalais bu vau. — Nagi kokiais? — Ūkio, žinai kokiais, juk dabar pava sario liakas, reikalinga juo rupinties. Mū sų ūkio ratelis išrašė naujausių pagerintų ūkio mašinų, taigi tuo reikalu nuvykau, kad patyrus ir pasinaudojus ta naujove, žinai, daug į ukį įdėjus, daug ir gausi, ne prieš dvidešimt metų atgal gyvenam, bet šviesesniuose laikuose, nebe prieš di dįjį karę. / —Tiesa, tiesa Matai, tas rupi ir man, ot eisiu tuo reikalu ir aš į ratelį pasikal bėti, patirti ko naujesnio, su agronomu pasikalbėti, reikės baigianties savaitei sa vo ukin jį parsivesti greičiau išaiškinti dalyką. — Ratelis pirmadienį pas mus agrono mu žadėjo atsiųsti, patirti musų bandy mo laukelius, galėsi, kas bus nesupran tama patirti, o dabar skubėsiu namon, nes man nei tau laiko nėra šiokią dieną kalbėti, daugiau pakalbėsime sekmadienį po pamaldų. — Puikiai, /bet sakyk kas mieste naujo? — Nieko tokio! Nutarta už miesto nu pirkti didelis piečius namams ir sodui kur bus statoma prieglauda seneliams negalin tiems dirbti, kadangi šioji per maža ir nepatogi. Reikalingas sodelis kur butu jiems nuraminti senus nuvargusius nuo darbo kaulus ir ramiai, laimingai baigti savo amželį. Gimnaziją dar vieną žadama įsteigti, nes šių keturių permaža, besimo kančioji jaunuomenė didėja, gimnazija reikalinga ne vien miesto ponams, bet ir artojui žemei kasinėti. Šįmet leisiu į ūkio mokyklą savo Vincuką, nes jau laikas, bus mano įpėdinis, tegul geriau moka žemę dirbti negu aš. Kas skaito, rašo duo nos neprašo. — Tiesa, tiesa kaimyne! — — Na šiuokart, su-Diev! — — Su-Diev! * Pavergtoj Lietuvoj. Na bėru k! subloškė artojas botagu savo arkliui ir pajuodusiu veidu pažvelgęs bai siai į šalį varo vagą, išlengva ardamas že melę. Yyturiiikas čiulba, saulutė šildo ir nori prajuokinti gamtą. — Žia! kokia ten gyvatė velkasi? — pažvelgęs artojas į kelią kuriame matosi jojantis karys piktai sumurma, bene tik mūsų smaugėjas arelis,. gaila tik, kad die ną ir lygiame lauke, kitaip aš geriau su juo pasikalbėčiau. Kas nebus bet Lietuva nepražus! Nors pavergtas lietuvis, bet jis nenurims ir savo priešams nedovanos, už springste juo, nemanyki kad greit jį galėsi sugrumuluoti, jis dygus, palauk tu areli ir subloškęs arklį vėl varo vagą. — Dieve padėk! Kaip einasi arti? — — Kaip einasi kaimyne, ot vargsti ir tiek, žiuriu nujojo ką tik vienas žaltys, norėjau pertrenkti, bet bloga, grynas lau kas, toli matyti, kad tai kur butų nuoša liau. - — O su kuo būtumei jį pertrenkęs, jis ginki uotas? — O aš, ar tik manai su šituo bata gu, ne! antai aname krūmelyje ir pas mane randasi pasipūtėlė kaip ir pas jį, gerai pasitaikius tuoj ištraukčiau į aikštę ugnimi pasispiaudyti su arelio vaikais mūsų kraugeriais. — Žinoma ne kitaip, bet kaslink šito girdėjau mieste, kad pirmadienį musų miestan atvažiuos koksai jų žymus va das, kuris nemažai yra išgėręs musų krau jo ir spaudęs savo replėse, slaptoji orga nizacija apsigyniman rengiasi jį pasitikti ir žada įsakyti visiems savo skyriams į kaimus ir kitas vietas, kad molretų pa vaišinti ir gerai tam prisiruoštų, instrukci jas savo kaimo skyriui parnešu, vakare ateik, tik žinoma su baidykle katrą, lai kai krūmuose. - — Na kaipgi, be jos nei žingsnio nak tyje, ant arelių medžioklės. — Jo reikės laukti dieną! — Man vis viena, bile kada, nors ir da bar. Vakare pas Raulą,slaptas susirinki mas. Visų domė atkreipta į atvažiuojantį svečią, kurį reikia pasitikti ir priimti at sakančiai. Naktį praskambėjo kad gelžkelis išardytas keliose vietose, keli sargybi niai nukauti, tiltas išsprogdintas; nuvers tas nuo bėgių kariškas traukinys ir į jį paleista keletas šūvių. Jame važiavo žy mus lietuvių tautos prispaudėjas. Ryto metą, policija ir kareiviai bliriais trankydariiies daro kratas, muša, tardo, vagia kas papuolė geresnio ir patmkamo kareiviams, areštuoja kas pirmas papuola ir plusta mušdami, bet pro sumuštas lupas pastebimi keršto žodžiai, lietuvis nenu rims. Greičiau jis žus, negu vergu bus!" — Su-Diev! atsisveikina išvežamieji a reštuotieji, su-Diev, vargu jus išvysime papuolę \ arelių nagus. — Su-Diev! jus atima iš nmsų tarpo, „ musų dar lieka tūkstančiai, pradėtas dar bas nežus, bukite ramus, , šnabžda lupos , pasilikusių ir tikrai: vienam žuvus jo vie tą, užirua šimtai.