Newspaper Page Text
LIETUVIŲ KATALIKŲ DLENRAjCTIS "DRAUGAS"' Eina kasdieną išskyros nedėldienius PRENUMERATOS KAINA: Metams $6.00 Pusei Metų $3.00 Prenumeratos m o kasi lškalpo. Lai kas skaitosi nuo užsirašvmo dienos ne nuo Nauju Metų. Norint permai nyti adresą visada reikia prisiųsti ir seinas adresas. Pinigai geriausia siųsti i5 perkant kratoje ar exprese "Money Order" arba įdedant pini gus į registruotą laišką. "DRAUGAS" PUBL. CO. 2334 So. Oakley A ve., Chicago. Tel. Roosevelt 7791 AMERIKA ŠIAUŠIASI. Iš AVasliingtono pranešama, kad Suv. Valstijų vyriausybė nesileis j ginčus su Santarvės atpildynio komisija del 241 miliono dolerių. Santarvė tu ri tų sumų atmokėti už palai kymu amerikiečių armijos Coblenzo apylinkėse Vokieti joj. Xes tiek Suv. Valstijoms kainuoja tos armijos užlaiky mas. Suv Valstijų vyriausybė tvirtina, kad anuomet Santar vės valstybės žadėjo apmokė ti jų armiją Vokietijos oku puotėje. Bet šiandie tos vals tybės į paduotą reikalavimu tik prunkščia. Suv. Valstijos gamina tuo tikslu aštrią notų. Nota bus pasiųsta atpildynio komisijai. Bus griežtai pareikalauta at mokėti minėtų sumų be jokios kalbos. Suv. Valstijos reikalauja to j atlyginimo pasiremiant šiais pagrindais: Suv. Valstijų armija Vokie- j tijos okupuotėje palikta tik karštai prašant, pačioms vai- j stybėms. Visi], valstybių okupuotės j armijų apmokėjimas pažymė tas paliaubų sąlygose. ' Tas sąlygas priėmė lygiai j Santarvė ir Vokietija. Nors Suv. Valstijos atmetė į Versailleso taikos sutartv pa- j • " i reikštas sau privilegija^ bet; paskui tas privilegijas priėmė i padarydamos atskirią sutarti su Vokietija. Del to nei Prancija, nei ki tos valstybės tam reikalavi- j mui negali priešintis. Kaip matyt, Amerika pra- j dės šiauštis rimčiau prie Eu ropą, ypatingai prancūzų po litiką. DELKO NESUTINKA. Amerikos lietuviams patrio tams nekartą skaudu daros skaitant laikraščius. Juose tiek vietos pašvenčiama tos ar kitos partijos reikalams, daž nai valstybiniai uždaviniai palieka nuošaly, nustumiama i antrą vietą. Tuotarpu šian dien, nors ir daug esame lai mėję Lietuvos laisvei, bet dar bas neužbaigtas. Geros valios — taikus patriotai aimanuo ja delei partijų rietenų, žada nei vienos partijos nešelpti. Ar geras jų nusistatymas? Taip ir ne. Šiandien butų peranksti' tiek laiko pašvęsti partijų kovoms, kuomet tiek gražaus darbo yra šalies viduje, o ir musų nepri klausomybei pavojus nėra nus linkęs. Lietuviai su lenkais nei per tarpininkus, nei tiesiogi niai negali susitaikinti. Žemės reforma išrišta bežemių ir ma žažemių naudai skaudžiai atsi liepia į maištininkus Meištavi čvų ir kitus. Jie nustoja viso savo turto. Tos ir kitos aplin kybės sudaro rimtą karo pavo jų. Dęlto nėra patogu ir ne me tas musų partijoms rietenas kelti. Bet iš kitos pusės jos buvo neišvengiamos. St, Seimas svarstė svarbiausius Valstybės klausimus:' žemės, mokyklų ir konstitucijos. Tuos klausimus besvarstant pasirodė griežčiau į Isių skirtumų. Krikščionys demokratai rei-! kalauja mokyti vaikus moky-j kloję tikėjimo; Kr. dem. nestato Bažnyčios teisių žemiaus kitų organizaci jų ir atskirų žmonių; Kr. dem. reikalavo grąžinti bažnyčioms jų turtus, kuriuos caro valdžia buvo iš jų atėmu si ir atidavusi pravoslavų cer kvėms ir vienuolynams, kaip lygiai kr. dem reikalavo grą- j žinti ir ūkininkams atimtus iš jų caro ar dvarininkų valdžios turtus. Socialistai tuotarpu nori kad! visa Lietuva butų paversta! bedievių ir socialistų kraštu; Socialistai nenori pripažinti' Bažnyčiai' — organizacijai to-! kių teisių, kokias jie pripažį sta siuvėjų ar batsiuvių orga nizacijai; Socialistai bedievvbe ir so-! . ,. • * i cializmų stato aukščiaus už* Lietuvos valstybės reikalu^ ardo Valdžią, atsisako toliaus bendrai dirbti valstybės darbą ir nepritaria tai valdžiai, pa reiškia nepasitikėjimo į kurią jie nėra pastatę savo partijos žmonių. Nors dabartinis minis terių kabinetas yra beparty vis, bet jie vistiek griežia dan tį, atsisako jį remti. Nenuostabu, kad taip toli nuėjus socialistams, lietuvių katalikiškoji visuomenė, kuri ligi šiol nešė didžiausią Lie tuvos gynimo ir atstatymo naštos dalį, pasipriešino ir drąsiai kovojo už savo teises. Kito išėjimo nebuvo. Jeigu tad galima kaltinti partijas už vienybės ardymą, tad socia listai toje kovoje įsirašė savo vardą į juodą musij istorijos lapą. NEPRIKLAUSOMYBĖS ŠVENTĖ IR AMERIKOS VALSTYBĖS VYRAI. Cliicagos lietuviai iškilmin-1 gai paminėjo -i metų Nepri klausomybės sukaktuves va sario 16 d. Asliland Blvd. Au ditorium. Be muzikaliai — vo kalinės programos, buvo sa komos prakalbos, priimta re zoliucijos Vilniaus, Klaipėdos, Lietuvos Laisvės paskolos klausimu. Vienos jų pasiųstos Lietuvon St. Seimui, kitos xY merikos valdžiai, kaikuriems senatoriams bei kongresma nams. L. N-bės komitetas gavo atsakymų į pasiųstas rezoliu cijas; kuriuos čia talpiname. Pirmininko J. A. Mickeliuno vardu gauta atsakymai nuo senatorių Medill McCormick ir Wm. B. McKinley; kongres manų Richard Yates, Walter M. Chandler, Jolm Kissel; nuo Vice-Prezidento sekretoriaus E. T. Clark ir nuo kongr. Lea sekret. M. W. Martin. Komiteto sekretoriaus J. K. Enčerio vardu gauta atsaky mai nuo senatorių Selden Spender, Hirani W. Jolmson; ^ kongresmono John W. Rainey ir nuo Valstybės Sekretoriaus Charles E. Hughes atsakymą kongresmanui John W. Rai ney, įteikusiam jam Chicagos lietuvių rezoliucijas kovo 9 i dienų. Visi atsakymai dėkoja už . prisiųstas rezoliucijas; kai-ku- ' rie žada jas perduoti Valsty- ; bės Sekretoriui, atatinkamai' i Komisijai; kiti žada remti mū sų teises prie Vilniaus srities labai simpatizuodami mūsų tė vynei. Labiausiai konkrečius ir karakteringus atsakymus tai-; piname ištisai. •Senatorius Medill McCor mick taip kalba: "Ačiu Tamistai už laišku iš kovo 1 dienos, o kartu ir už prisiųstas rezoliucijų ko pijas jusų organizacijos pri imtas. Užtikrinu, kad ne tik aš pats jas rimtai svarsty siu, bet taipat perduosiu atatinkamam Senato komi tetui kreipdamas jo do mės". Ivongresmanas Walter M. | Chandler atsako: " Pranešu kad Tamistų re zoliucijų kopijas esu gavęs, kurias užgyrė Chicagos Lie tuviai. Aš labai rūpestingai jas panaudosiu Lietuvos nau dai Washingtone ir New Yorke. Prašau pasakyti Chi cagos Lietuviams, kad aš pilnai simpatizuoju jų gim tojo krašto nepriklausomy bės siekiniams ir patenki nančios Vilniaus ginčo už baigos. t Prašau taipat pranešti Lietuviams kad aš darau Washingtone visa kas gali ma, kad Amerikos Vyriau sybė pripažintų Lietuvę, ne-' priklausoma." Kongr. Ricliard Yates pas tebi: "Aš niekad neužmiršiu nuoširdžios paramos, kurią man suteikė Chicagos Lie tuviai per rinkimus. Aš vis esu dėkingas ir labai simpa tizuoju pareikštoms rezo liucijose mintinis.'' Kong. John Kissel pasižada: "Tomistų laišką, įduosiu kaipo peticiją, kongresui, pažymint Kongreso Rekor duose, nurodant atatinka mai komisijai ir registruo jant mano vardu". Tie ir kiti Amerikos Valsty bės Vvrų pareiškimai, duoda mums daug^vilties, kad galop, j o gal ir netrukus, prie musų ^erb. atstovo pastangų V. Čarneckio, kurs turi pasiseki » no Washingtone, sulauksime 1 Laisvės Šalį sveikinant Lietu su nepriklausomybe "de iure". Darbuokimės, tuomet r kiti mums padės. NEPRIGULMYBĖS IŠKIL MĖS URO MUZEJUJL I į Tarp gražiųjų pereito ket virtadienio iškilmių buvo ir varpo šventinimas Karo Mu zejuje. Žemaičių Vyskupo i galiotas tą pašventinimą, at liko kanaunikas Juozapas Tu fams. Nors labai yra garbinga Žemaičių Kanauninko augšty bė, bet lietuvių širdyse ir pro tuose, Vaižganto slapyvardė uždega kasžin kokias nepap rastas liepsnas. Tas žilaplaukis jaunuolis visuomet juda lyg gyvasis si dabras, tečiaus mųs tautos gy fvenime jis veikiau paneš sto vinčiam kryžkelės keliaro džiui. Mųs žmonės bando eiti įvairiais keliais vieni tolyn nuo kitų, o jis abi1 ranki ištie sęs amžinai graibo tuos ir ki tus, kad tik nepasimestų bro liai. Laisvės varpui šventyti negalima buvo palinkti tinka mesnio asmens. Prozilnė arklių rinka užva kar gavo augštesnį vardą: jį dabar jau yra Vienybės aikš tė. Džiaugsis "Vienybės Lie tuvninkų" Amerikoje, kad jos vardas teko puošiamai Kauno aikštei, kuri ilgainiu gal tapti mylimiausia vieš*} at virų susirinkimų vieta. Aš tą vienybės vardą girdėdamas imuosi giliau širdyn. Jis yra gyvos, bet akims nematomos tėvynės įsakymas. Išpildysim jį tik tada, jei1 išmoksime vieni kitus suprasti ir pripa žinti žmonėmis. Tumo — Vaišganto kalba buvo poezijos padaras. Reikė tų ją pamatyti, kur nors ats pausta. Senos "Tėvynės Sar go' ' įkūrėjas kalbėjo stovėda mas po varpu. Tas sudarė kuo l t geriausią balso skleidėją, viso je aikštėje galima buvo girdė ti kiekvienas žodis. Po Prezidento kalbos varpą skambino Petras Vileišis; šian dien jis yra rimtas susisieki mo ministeris. Bet jis dar rim tesnis, kad yra "Aušros" į-j kūrėjas. Buvo kviestas ant rasis Lietuvos laikraščių mo čiutės redaktorius D-ras Jo nas Šliupas, bet jis neatvyko. Tai-gi jį pavadavo taipgi A merikos lietuvis, nors kitokių pažiūrų žmogus p. Julius Kaupas. Juodu tat su Vileišiu pirmą kartę paskambino paš ventintu varpą Lietuvos him ną grojant j Antra kartu tą varpą skam bino seniausias Lietuvos armi jos veteranas — invalydas, kovoje už mųs nepriklausomy bę netekęs vienos kojos, karei vis Sereika. Drauge su juo skambino jauniausias iškilmių dalyvautojas 13 metų berniu kas skautas Virkša. Kauno miesto Valdyba^ pa rodė savo patrijotingumą, kad vakarykščiui prieš nepriklau somybės iškilmes Ukmergės gatvę pavadino kareivio Luk šo gatve, o didžiąją. Žancų gatvę nuo Šmidto fabrikos iki pat tiltui pavadino Juozapa vičiaus prospektu. Tuodu pir mutiniai žuvo m Lietuvos lais vę. Abyšaliai prospekto sto vinčios kareivinės pilnos jau nų vyrų. Jų. ne vienas panorės Lukšo ir Juozapavičiaus gar bės ir kiekvienas mato kad Lietuva neužmiršta savo geni jų vaikų. Generolo Nagevičiaus su maningas darbštumas tą. pa darė, kad naujieji gatvių var dai jau prikalti' savo vietose. Mes nedaug generolų teturi me, bet labiausiai malonu ma tyti, kad jų tarpe yra žmo gus taip nuoširdžiai dirbąs savo priedermes ir tiek augšto idealizmo įdedąs į' jas. Jis moka pagerbti1 žemesnius už sa ve jau mirusių pasišventimą; jis žiba pavyzdžiu- ir gyvie siems. Nesakau, kad vienas Nagevyčius tebūtų Lietuvos armijoje. Tik mano likimas taip padarė, kad nedaug kiti) jam lygių gavau progos arčiau pažinti. Iš MUSŲ CENTRO. Kad tapus pilnu Tautos Fondo ir Federacijos nariu, reikia užsimokėti vieną kar tą metuose $3.00 arba po 25 centus kas mėnuo, į T. F. iž dą. Jeigu kas negali mokėti $3.00, tas gali mokėti $2.00 ar bent jau $1.00. Kadangi Tautos Fondas turi tris tiks lus: politinį, kulturos ir lab darybės ('buvus R. K. B. sekcija), todėl žmogus nega lėdamas užmokėti į visus po 1.00, lai pasirenka du ar vie ną kurį iš minėtų tikslų. Žmogus, užsimokėjęs $3.00 į metus, yra pilnu T. F. ir Fed. noriu, jis liuosai" dalyvauja visuose T". Fondo ir Federa cijos skyrių susirinkimuose, gal but skyriaus valdybos na riu, atstovu į metinį Kong resu ir Centro Valdybos na riu. žodžiu, yra pilnu Fede racijos ir Tautos Fondo na riu. Kadangi T, F. narystės vajus tęsis iki šv. Velykų, to dėl gerb. T. F. ir Fed. skyriai prašomi visą tą laiką ir iš naudoti narystės vajui. Kultoros vajus jau kaip ir užsibaigė, nes teliko vos pora kolonijų aplankyti, kurias ap lankys gerb. kun. B. Bomžas. Gerb. Irau. P. Garmus su 1 d. kovo jau užbaigė savo maršrutą, todėl gerbiamos kolonijos, kurių kulturos vajaus aukos dar neprisių stos Centro Iždan, malonės tai padaryti, kad sužinojus tikrus t Kulturos vajaus rezultatus ir paskelbus spaudoje. Visi, kurie aukojo Kultu ros vajui Liet. L. P. bonais ar tam lygios sumos auką gaus specialiai pagamintą puikų Tautos Fondo Kultu ros vajaus paliudijimą. Pa liudijimai yra spalvoti, gel toni, žali ir mėlyni 8%xll colių didumo taip, kad gali ma ir į rėmelius įsidėti Gi už aukas nuo $10.00 iki $50 bus duodama taipgi dailus paliudi jimai, bet kitokį Todėl, gerbiamos skyrių valdybos malonės prisiųsti visų auko tojų vardus, kad išrašius pa liudijimus. Visiems aukotojams Kul turos vajuj, kurių vardai y ra prisiųsti Tautos Fondo raštinėn, paliudijimai jau iš siuntinėjami ir tikimasi ši$ savaitę išsiųsti visus. Be duo damo paliudijimo visi aukoju sieji bent po $5.00 gauna dai lų atminties J. E. Vyskupo Kario paveikslu Pereitu savaitę Kulturos va jaus prisiųsta iždan sekančiai: Chicago, Ill.r Brighton Park, .. $671.00 Bridgeporty Conn 503.00 Porto Alegrer.Brazil.... 42.00 Detroit, Mich., Šv. Antano Dr-ja 20.00 Forest City, Pa. 5.00 Viso $1,241.00 Pirmiau buvo paskelbta 39£G£40 Viso* labo .i $40,548.40 A. L R. K. Fe<L Sekretor. Vilniaus Lietuvių ~HbaTsas. Ką dabar jaučia Vilniaus lietuviai aiš kiai atvaizdina straipsnis ''(Jlos Litvvy X. 20. Persekiojimai. Pildosi lenkų piktybių nuodingoji tau rė ligi kraštui! Veidmainingų prietelių la pės kaukėmis apsidengusių, pakirsta mū sų laisva gyvenimo būvis; gudriais 1919 m. bal. 19 d. pažadais, kurie nė skatiko neverti, norėta uzgerint musų liaudį; ci ningai išplėšta mums trupiniai musų lais vės; iš valdiškų įstaigų, kurios musų že mėje teisėtai mums priklauso, išvarė mus; kuomet mes įtikėjome Suvalkuose lenkų gerais norais, gudriai išnaudota musų pasitikę j iimis. 4'žygių karžygiai" tapo mums, pergalės belaisviams, ponais, aršesniais, nei senieji prispaudėjai. Kur yra jų gėda? Atėjo žiaurios spalių dienos, kurios pradėjo musų Golgotą. Stengėsi mums iš plėšti tą moralę pajėgą, kuri garbinga sro ve plaukia iš žydro tikėjimo musų liau clios. Mušu kunigus varinėjo, kišo kalė jimuosna. Atėjo priespauda ir šimtus šeimyniniu ryšių pajėga sutraukiant, nu varyta broliai musų netikram likimui! Musų tėvų kalbai, kuria dar tėvai musų laisvai buvo auklėjami, uždaryta moky klų skliautai, laužant šventą musų teisę auklėti jaunąsias kartas musų žemėje musų kalboje. Ir į lenkų garbės vainiką, įpynė smūgių žymes ant kunų vaikų musų, vaikų, kurie nenorėjo apleisti savo numylėtos mokyk los. Atėjo persekiojimai ir areštai, o su jais pragariškas gundymas silpnųjų dva sia musų tarpe ir skausmo begalė tose širdyse, kur turėjo išsižadėti šeimynos ry šių, nes kitaip dar skaudesnis — tėvynės išsižadėjimas juos laukė. Tikrai velniškas sumanymas. Išvydome ašarų kalną. Lietuvos, mūsų Tėvynės, sostinėje, vie šai mums uždraudė mintyti! Ir persekioja mus. Skaudus nuliudimas ir rųstus piktumas krūtinėse mūsų! v Šalin mus veja nuo žemės musų! šlykštus veidmainingumas, pašėlusi per galė, begėdiška prievarta. Civilizacijos gėda yra tie kulturos pamėgdžiotojai. Sąžinę savo toji tauta apsunkina am žiams! Slidžiosios širdys, nutrintosios kaktos ir žemosios sielos paims joje viršų Vidaus puvėsio kirminas, kaip vėžys suės ta tautą. Bet mes nenusilenksime. Musų tėvynės meilė jau šiandien savo teisėtumu yra visu dangumi aukštesnė už riksmus ir pasigyrimus tų pergalės gar binto jų. Niekuomet nepripažįsime atimtos musų tėvų žemės, kaipo nuosavybę primestų jų mums ponų. Tojį lenkų teisė visuomet mums pasiliks neatkeršyta .beteise, iki ateis laikas, kada didis Trojos miestas pa virs į griuvėsius. Neužmiršime ir neatleisime tų skriaudų. Savo poteriuose vaikai Dievo mels, kad iš tos nelaisvės paliuosuotų. Musų baž nyčiose žmonės su ašaromis Dievo pagel bos šauks prieš prispaudėjus. Atidarysi me psalmių knygas ir giedosime 37-tą bai sią Dovydo psalmę: 4 4Žmonių nuskriaustų Galingas Apginė jau. Prie Tavęs kreipiamės su savo nesus kaitomomis skriaudomis! Matai, Viešpatie, aiškią musų skriau dą; Netylėk del jos, parodyk buvimą sa vo prie musų tarnų tavo. Atsistok ir iš tiesk teisingą teismą Tavo. Ir nuspęęsk, kas iš musų teisingas yra ir kas kaltas. > \ , v . ' ^ \ - • Amžinasis musų Dieve.'' Vienas tik tegali būti teismas? Dabo kimer«kad butume verti to teismo! O visi jie stos prieš jį! Ir tie, knrie savo neapy kantos prie musų neslepia, ir tie kurie nepasipriešina del daromų mums skriaudų ir tie kurie ži'no, kad skriauda mums yra daroma. Kokia tauta — tokia valdžia. Kiekvienas tos tautos narys visą atsako mybę pats neša. Nedarome skirtumo. Kiekvienas jų yra mums musų šventų tei sių niekintoju ir kiekvienas aršių musų priešu. Sulig tuo ir elgsimės. Su panieka prisipildys akys musų,. išdidžiai sukietės sprandai - musų, į plieną pavirs alkūnės musų! Su pajėga ir užsikirtimu einame į tą kovą! Musų nusileidimų rubežiai1 jau prieiti. Jokiame žingsnyje, jokiame ma žmožyje lai jau nelaukia musų manda gumo, kuris praeityje jiems taip lengvina įsisprausti į musų tarpą. Jie atkirsti nuo musų prasikaltimų siena. Ne žmogų ma tome kiekviename jųjų, bet vien pasislė pusį priešą, kuris tik laukia kaip mums pakenkus. Atydžiai seksime kiekvieną, jų žingsnį, be pailsio dabosime jų. silpnumus, kiek vienu savcf progę. išnaudosime ligi gale. Musų bylos tyrumas labai mns sustip rinę, nes kiekvienas, kuris stoja anose ei lėse, eidamas prieš aiškų teisingumą, turi kovoti su mumis iš pasalų. Kiekvieną iš musų priešų tokia kova nužemina, jo dvasią nusilpnina, Mųs gi toji kova ftdlia ir stiprina. Mes turime ginklą, kurio mums nieks neišplėš l Tas ginklas — tai musų -darbo gausumas. Darbą galima iškeisti į visas pajėgas. Ir prie tos pajėgos ir galy bės nuolatos einame. Tad, aukštaii iškėlę neškime tą ginklą musų! Kiekvienas musų kovotojas bus skaistus ir pasiaukojęs. Lai buna nenulenkiamas, drąsus, užsikirtęsir , pavojingas. Lai visuosė laukuose' susiren ka jiems nenugalimos užtvaros, musų triū sų pagamintos. Lai jiems niekas lengva nebūna, lai sunaudoja savo jėgą nevaisin gai. Nepasitenkinsime vien gynimose. Įsi veržė čia į musų žemes per prievartą. At sitrauks m eia prieš mūsų pajėgą. Eisime pirmyn į visuomenės dirvą mūsų žemės pakraščiuose! TuWet prieš mus ims žy dėti gyvenimas bendras visiems Lietuvos piliečiams, kurie ją tikrai myli ir gerbia, nežiūrint į- kalbą. Gaivinanti pasaulio srovė nupus šalia niekšybių, dulkas nuo musų žemiau ir mes jas jiems į sUęis. Savo bylos šviesumu gąsdinsima prieš save. tuos tamsiuosius į naktis. (Par- Galingas) (Lieturos. Infoaoacijų Biuras)