Newspaper Page Text
BLAIVYBES DIRVA. ■ Anglijos Darbininkų Blaivnmas. į Garsus ir uolus kovotojas! prieš alkoholizmą prof. Dr. Bungė vienoje savo brošiūro je "Kova su alkoholizmu" pasakoja, ką jis yra matęs Anglijoje, aplankydamas Li verpoolio mieste darbininkų blhivyliės draugiją. štai jo žodžiai: <vAš buvau Liverpoolio mie ste; mano prietelis, pas kurį aš - apsistojau, pasakė man kartą: "šiandieną aš tamstai parodysiu tai, ko nėra tams tos šalyje." — "Pažiūrėsim," — tariau aš jam su tulu nepasitikėji mu. Atėjo vakaras. Prietelis nu sivedė'mano Į dailų riimę. A pačioj buvo erdvus kambarys, kame talpinusi blaivybės drau gijos kavinė ir valgykla. -Tuo I>at laiku, kai aš tenai įžen giau, tenai buvo 150—2(X) val gančių: paviršutiniu akių už metimu galima buvo pažinti, kad tai darbininkai. Antra me aukšte buvo salė susirinki mams daryti, skaitykla su tu deliu įvairiausiu laikraščiu ir iliustruotu leidimu skaičium ir biblioteka. Kertėje buvo durys į ta u pamoja kasą ir bendrojo apsidraudimo kasti, (šiais laikais Anglijoje" yra apie du milionu darbininkų, savo gyvybę apsidraudusių). Tenai pat buvo daugybė darbininku su savo žmonomis .>» 1 I ir kūdikiais. Visa draugyste skaitė, ar šnekučiavo, ar ra miai ginčijosi. Aš atsiduriau kliube, kurį įsteigė, palaiko ir apmoka paprasti darbininkai. Jokio perdėjimo nėra čionai, bet visur jauku, dailu ir labai švaru. Prie tu namu prieina sodnas su diktomis aikštėmis, ant kuriu daugelis jaunu žmo nių buvo užsiėmę žaidimais ir ginmast ikos mankštymais, taip prasiplatinusiais Angli joje, —"Ar žinai, tamsta, — ta rė į mane mano prietelis, — kas įkUfė šią gražią įstaigą, kas ją užlaiko ir puošia ? AŠ pasakysiu tamstai jo vardą: tai Blaivybės Draugija. Visi žmonės, kuriuos čion tamsta regi, — ji] gi šiandieną čion yra 1,200 žmonių, — tai vis darbininkai, susispietę vienon Blaivybės Draugijom • Užuot ir toliaus gėri]s deg tinę, kaip jie tai yra darę ke letas metų tam atgal, prager dami nuo 2 iki 3 rubliu per savaitę, kai-kuriems ju atėjo galvon mintis dėti ttios pini gus į taupamąją kasą ir rink ties drauge į vieną vietą, kad syeikai ir gražiai liuosą laiką praleidus. Iš pradžios tie dar bininkai rinkdavosi j ankštoką kambarį, kame būdavo įvai rus laikraščiai pasiskaityti. (1ia jie praleisdavo vakarus išsilavinusiu, mokytu . vyru draugystėje, užuot leidus lai ką perniek karčiamose. Tokiu prakilnių darbininkų skaičius pamažėliu vis augo. Jie su sispietė į draugiją, ome smar kiai veikti ir pagaliau pasis tatė sitij dailų rūmą. Taip, tai 'tikra jėga, kaip 1,200 darbi Į ninku taupia tuos pinigus, ku riuos .jie pragertu. Tais pini gais jie stačiai stebuklus da ro. Argi ne stebuklas matyti amogu, iš liaudies kilusį, pra simušusį pagaliau iš pavargė lio stovi o-r Pas tuos žmones toks pat kliubas, kaip pas vi sus. Kaip ir visi, jie čionai [susirenka, ginčijasi, skaito, l'as juos šičion užeina visuo | menės veikėjai, kurie važinė I ja po visą šalį, kadangi dar bo žmonės — tai jėga, su ku ria skaitytis reikia. Čionai darbininkas— tai žmogus, pi liėtis, rinkėjas, jis turi balsą visuomenės reikaluose. O kan jis privalo dėkoti už tokį mil žinišką pasisekimą savo gyve nime? Xe kam kitam, kaij tik savo susilaikymui nuo al -koholio, 'savo dorinei jėgai savo pinigams, kuriuos jis su taupė su&J&ilcjrd&lflaš iiuo svaiginančių gėralų. 4'Patikėk manim, tamsta,— tarė j inane mano draugas,— ir pasakyk savti tautiečrariis: . ."SU-sitmkymas imio alkoho lio pirm visko." .i. .. .... ' —Mušų laikais darbifiirtkai rupin&siy kad darbo diena bu-' tų sutrnfnptfifė. Kamė tam stos norite paruošti darbinin kui po 8 valandų darbo pilnai Užpelnytą ir jo dvasios reika lavimams tinkamą pasilsį? Ir '■* * t \ ar tamstos norite, kad jis ra stų toki poilsį namuose, ko kius aš ką tik jums aprašiau, ar gal musų priemiesčių kar kiamose ? Ir ar ištikrųjų tam stos tiktai norite sulaukti, kad butų įvesta 8 valandų darbo diena? Ar gi negeriau butų tuo jaus pat griebtis darbo ir įtaisyti tokią vietą, kame dar bininkai galėtų dorai pasilsė ti ir kunu ir dvasia, lies ne turime teisės gaišifiti l&iko,— girtybė kiekvieną valandą iš plėšia aukas, kiekvieną valan dą ramius, gerus vyrus stti mia į i pražūtį'9 Ir Lietuvos darbininkams reikėtų apie tai rinitai pagal voti ! (Liet. Darbininkas) BLAIVUS. šiuo klausimu mes galime tik pasimokyti iš tų, kurie jau yra padarę pas save bandy mą. Skandinavu, Švedų ir Nor vegų kraštuose, prieš 50 me tu irgi buvo taip baisiai gir tybė išsiplatinusi, kaip šian die pas mus. Ir ten ta bjau rioji liga begalo vargino; ir skriaudė darbo žmones. Tad dorieji tų šalių pilie čiai pradėjo uoliai platinti blaivybę. Jie pt>r paeią smu Įklę naikino girtybę. Blaivi ninkai būtent pradėjo imti į savo rankas smukles. 18Go metais Goteborgo miesto ir a pylinkės blaivininkai sudarė • didžiulę draugiją ir paėmė iš valdžios monopolį parcįivinė ti degtinę. Užmokėjo jie val 1 džiai sulygtą sumą UŽ parda vinėjimą degtinės. Gautąjį ii » to pelną jie skiria krašte blaivinimo reikalams. Smuklės ^ecteju £ali buti tiktai žinomas,, blaivininkas, kuriam f-upi nė šffftigeliš, bet žmofti# dOriftiniaS' ir jų gėro vė. Todėl tėti flėgatinfc dėgfiftefe pirkti tfž jokius :■ fi sierft žinomieji girtuolčHaiy jit fotografijos ytžt srrttMėM taiti tikrtiosė albtto^ėšė fr nė pilnamiečiai ligi 18 metų 8ftn žiaus. Šito budo su girtybė kėvoti sūmartytoj&š buvo vienas Gfo teburgo kunigas/ Švedį tiki nitiko suirus. Jisai ištisus 40 irtėtų did žiausiu pasišvetitiiifti ii strriia numu kovojo sū savo f&trtiė čių girtytk. It dėlto pasiekė taip gražių vaisių f Dabar Skandinavų patyždj s'ėfca ti sas blaivininkų pasfittlis. Tad ir mos eikime kitų ptattintais takais ir panašiu fradu bfei vinkimės. i Ai Staugaitis. i . i TEISINU DIEVO MUK* Jj PALIETI. Eaulas mintijo: apsivešiu su jftitna, gražia mergaitė,- o tuomet pradėsiu gyventi Mi po rimtas vyras. Tafp ir pfa darė. * • Apsivedė su jauna, gražia Magdele. Jrtodviein Tegyve nant atsirado gera pfo£a len kai pinigų uždirbti. Juodu ir nusprendė tąja pfoga pasi naudoti. Kaulas nupirko didėlį, ble kinj katilą ir ilgą varinę du Ida, o Magdė pirko cukraus j . ° ■ I X ; I ir džiovino duoną. KuOfriet reikalingi-įtaisymai'buvo nu pirkti, duonos pakankafriai pridžiovinta, IŽ&ulas-Magdė /• • . Ą tvarkiai sustatė katilu su dū da ir pradėjo virinti duontifę. Pavirinus valandėlę, pftsi rodė pirmieji lašai tyri lyg a šaros. Kaului pasidarė /liūd na, bet Magdė tai pafcėmijo ir pradėjo raminti, "Kailiuk, matai kaip skystimėlis spar čiai bėga, o iš jo bus pinigų, tik tu nesnausk." / * Raulas'oina pas draugus ir kviečia pas save. Draugai vienas po kitam atlanko Kau lo namus, o juodu priėmė vi sus svetingai ir skj'stimėliu "KARŽYGIAI" &AŠ VĖMs f Ak TREGEDIJA, KAS JUOKSIS — KOMEDIJA. Tai te gafo juokinga. trijų veiksmų ko mediją, kurią dar pirmu kartu loš gabiau sios ciucagLeelį' fosejį spėkoj • . Stib. Balandžio 1 į 1922 M, MĖLDĄŽIO SVET. - iša tttįfi 2^-tfl tew ' -' • ■ ■ mm ■ ■ ■ ■ . .>**«« ..■»■«■■■■■ Viši, kurfe fiorl smfcgiai faikę, praleisti *ir ligi soties prisilakti, tegiil atsilanko. tFžtiJrftri&tfiėy U&d tfej&sigažlG'šitfe. MAJMA kAiP š Val. Vakare - . L. S. D. S. l-mos KUOP. KOM. ' - • orr -A> ttu Hun, _ Vaišino. Taipgi, flažriai tvie-,! tė lankytis ir duodavo iš ton- .j kūtės, bet ul tą gauc/atf o 'j skambučių. Svečiai dažnai juos lanky davo. Vienas iš įų užmėtė akį Ant Magdės, o ji (aip-gi gra žiai pažvelgdavo į jį Raulas visuomet fisuš pri imdavo su pifnu stikleliu, bi- j. le tik gerai užmoka už lašus. Pagaliaus pastebėjo, kad jo tienas draugas dailiai žiūrįs | į Magdę.- Ratilas norėjo jj! prašalinti iš savo "kdstufne tių'' tarpo, bet Magde pasi priešino ir tarp jaunosios porelės kylo vaidai, nesutiki inas. Vėliaus ifagdė išėmė rantą'' savo vyrui apsfciisda ma jį kaipo neviso proto žmo Teisėj&Š pašfttfitė "dfedfcs," Raulą piiši&tyti jam. "Dė dėš" pfistatė Raulą nuova don. Sulyg teisėjo paliepimo Kaulę per naktį* uždare belan gei, 6 ryto' metą turės eiti pas gydytoją, kad ištyrtą jo protą. RauIaS uždftrytas belangėj/ atsistojęs " prie sienos,- galvą nulenkęfc ir klausė savęs: Ko dėl mane toks nelaimingas li kimfiš pfalietėj atskirtas nuo draugų ir nito žntonių 1 Nuliu dus širdis jam atsako, kad nesykį atėjusios moterys ver kdamos prašydavo neduoti jų vyrams to pragariško raugo J ir nevilioti pinigų iš jų> bet tuos prfcšyirtuš juokėis nuleisi davof. Taigi, teisinga Dievo r&nka šiandien tfalietė mane - . 7 -• g... - "DRAUGO" KNYGYNE # i Galima gauti šios n Madaknyges RatijyBS „Jniflg (brangios odos paauks.) .• $3.50 fia&ybė ^ums (kailio apdar.) 2.50 ft&ibybė Jums (audeklo &pd.) 2.00 šios mafdakriygėš formatas yra 51^x3%'. Puslapių turi 958. bet ne Stora, hes spausdinta arit plonos popieros. Joje yra įvairių Jvairiau sių maldų. ' Aniolaa Sargas — juodais infrikšt. apd. ... 1.75 Aniolas Sargas — juodais apd. 1.50 1)augutis Žvaigždutė — juod. minkš. apd 1.75 Vainikėlis — baltas celluloid apd. su pavėikslėlitf ant apd . . .• 1.75 Dangau^ žvaigždutė — juodo audė k. apd .60 Dangaus žvaigždfctė — juodais apd. su užsegimu 1.50 Aniolėlis 50 šios maldaknygės yra nedidelės. Turi bevelk pp 800 puslapių. Spducfa aiški. hd&Mš ifauj&s Aukso Altorius gražiais apdarais 2.00 Ptittflm aAt kelių 2.50 Pirtfatrt ant kėftiį 2.00 ^tilkfm acrii kėlitj 1.85 Pulkim ant kelių ... . ^ ; 1.50 Kantička ; .85 \ • _ i Užsisakydami adresuokite: N "DRAUGO" KNYGYNAS 2334 Sotrth Oaklėy Ave.' CMcage, H. tiž išspaustas moterų amaras ir doros žeminimą savo na ciuose. Vmčukas. ' ' * • • - T. . J f SKAitfYKTflB tit kiATINĖltA Li#ffrVI? EAHAtlKŲ VTĖtilN TŽLĮ AMERIKOJ]-! DMBtAŠTį "DRAUGĄ"; KUElO KAlftA, TIĖ $6,00 VISAM METUI, PO VIŠ^ PASAULĮ. • • • NEPERSTOJANTIS KOSULYS. Kosulį galima Sustabdyti! Jis kūdi ki gali Visiškai sunaikinti Jeigu ne pradėsi vartoti vaistus. Glessco pa lengvins ši kosulį tuojkus arba ''vi sai Ji suštabdyd. Glessco pramuša. Salti ir susbdo krupa Į 15 minutij. $50 pai vfsuS vaistininkus. Fer Cooghs, Coldsand Croup ^—■&—— m i i Dr. A. O. Mallev. ALKOHOLIZMO GYDYMAS. t FIZIOLOGIJA IR PATHOLOGIJA. O-S-O^O X^0^0$0^0%0>&0/£0/&0/©0'&(>®'0i3'0'©0e0 Alkoholio įtekmė į žmogų. Alkoholio įtekmė i žmogų yra labai didelė. Žmogus po daug alkoholio var todamas kenkia maisto virškinimui kurį suvalgo. Keikia pripažinti, jog dalis al koholio perviršio, esti išmetama laukan per plaučius, odą ir inkstus. Vienok daug alkoholio dar žmoguje pasilieka ir likęs pereina į krauju. Tada jis priverčia šir ' dį suriebėti. Jauni girtuokliai todėl ..i£ tos priežasties — širdies ligos greit mir šta. O kuomet plaučiuose alkoholis pra deda veikti, ten dažniausiai išsivysto į pneunionią "ar džiovą. Beveik kiekvieni girtuoklio kepenys yra nenormalės. Svar iausia kepenų funkcija yra neutralizuo ti (daryti nekenksmingus) nuodus, kuri< paeina 'iš pilvo ir žarnų. Alkoholis dai padidina tų nuodų tekėjimą. Nuo alko holio kepenys* suriebėja, padidėja ne dvigubai ar trigubai. Toji liga jei nepra šalinta, labai pavojinga esti. 0 kuome ji įsisenėja, tai nė alkoholio vartoj ima nieko negelbsti. Laimi skaudus kepenų sukrekėjimas dažniausiai yra alkoholizmo pagamintas. O tokis kepenų padėjimas jau labai pavo jingas. Neprašalinamas,. tuoj atsiranda cirrhosis. Ta liga pavojinga ir tęsiasi iki trijų metų, o paskui ligonis miršta. Alkoholis yra vienas iš svarbiausių inkstų uždegimo priežasčių, arba kaip va dina chroniškos Brights ligos. ^Tipiškas ligos apsireiškimas yra tai atsiradimas inkstakmenų. O kuomet tas apsireiškia, tai jau inkstų liga esti susenėjusi, pagel bos jau beveik nėra. Žmogus turi mir ti. Žmogus, tiesa, pats nekartų to pavo jaus nepastebi. Jei gydytojas pasako, kad jau jam ĮTra mirtiesrpavojus, arba "insurance" kvotėjas atmeta,' tada toks žmogus meta bėdą ant gydytojaus, kad jis nieko nežinųs. ^ 1 Alkoholis yra taipgi priežastis nervų I dirksnių sugedimo. Dažniausiai toji li • ga prasideda kojų raumenyse. ' blauzdos pradeda silpnėti, raumens genda, ir vaik k seiojimas pasidaro labai sunkus arba ga • lutinai visai negalimas. Kaip kada tas - tas pats apsireiškia ir rankose. Kartais II susimeta j akių nervus, tai suparaližuoje - diaphramų, Del alkoholio nevienas nu t stoja atminties, jam vaidinasi, viskas ro 5 dosi, klajoja ir tt. Iš tų ligų nekuriož yra pagydomos visai ar dalinai. Dr. H. s Eichorsi tyrinėjo 67 ligonius neurites ky lančio iš alkoholio. Visi buvo virs 20 lafe tu, išėmus vieniu vaiką kurs buvo tik aš tuonių metų senumo. Tas vaikas buvo patėmytas begeriant alkoholį iš alkoholio deginamos lempos. Ir vos tik jo svei katą pasisekė atgaut. Alkoholis sfuftetžina žuioguje pajėgas ligą pergalėti. PlatičitJ uždegime nevar tojančių svaigalų apie 23.9 nuošimtis nąir šia, o tų kurie buVd girtuokliais miršta toje ligoje suvirs 50 nuošimčių.- Cukrinė liga dažnai yra susijungusi su alkoholiz mu. Žaizdų uŽsivietrijitei yra kttf kas greitesni ir pavojiftgesrtr p&s Daugeliui priseina mirtį. ; y / • Vokietijoje, jau praeitame šimtmety je alkoholis buvo labai retai vartojamas prie užsikrečiamų, ligų. Dr. Coblentz bu vo patrauktas teisman atsakomybėn už liepimą alkoholio vartoti ligoniui, sergan čiam typhoid dr&giu. Vėliaus ir kitose ligose, kaip plaučių uždegime, alkoholis buvo draudžiamas vartoti Kongrese Wiesbaden'e 1880 vartojimą alkoholio i kaipo vaistą -pasmerkė, bei 'diskreditavo ttj ūdytojų (Schitoedėbtfrg'6, Van SJoor dąn ir Strumpll) darbus, Mii£ flgiį gy dyme vartojo alkoholį. Vienna mieste ge ; neralė ligoninė 1897 m., ant alkoholio iš leido pinigų $10^000, o 1905 m. tik $5,000. Dr.- Laitėnėn patyrė, jogei alkoholis ir mažai vartojant susilpnina kraują,- pa didina šensualius gyvuliškus jausmus, ir esti priežasčia tuberkulosis ir diphtheria ligų. Dr. Fillinger kvotė krauju dviejų sveikų vyrų pirm gėrimo šampano ir at sigėrus. Pastebėjo, jog kuomet "nebuvo gėrę jų kratijas daug daugiau turėjo rau donųjų kūnelių (cettpuscles); o kuomet išsigėrė šampano, už valandos laiko at rado mažiau tų kūnelių jmo 88 iki 43. Prancijos gydytojai ir gi paštebi, jog kur (Jaugiau alkoholio išgeria', ten dau giau rdri'clasi džiovininkų ir mirčių. Iš kiekvieno1 f,660, turis maždaug išgėlė 12' ir pusę fitrį alkoholio1 per metus miršta itao džiovos 32^8 nuoš. O kitose vietose kur per mėtus išgeria 34.6 litrus alkoho lio iš 1,00d cfži6va miršta 107.8 nupš. Pru stfošė ii? gi ptnfiŠįfe MMyMi bei tyrinė tl hW& tėn ičgj atrast#, jog iš 1,000 gimnazijos mokytojų alkoholikų miršta 126, gydytojų iš 1,000 miršta 113, protestonų ministerių 76, vięšbučių- savi ninkų miršta 237, saliunininkų 344* vei terių 556. šešto meto atskaitoje Phipp .... . j džiovininkų įstaigoje,- •< PKiladelphia (1911) padfuoda 442 džiovininkų istorijas. Pasirodo,- jog 20i81 nuošimtis huvo alko holikai ir jie mirė. Kitam skyriuje l,9t)0 ligonių nevartojo alkoholio, mirė* tik T0,10 nuoš. Aišku todėl, kad alkoholis yra V ' j 9 ' * y džiovos, tėvas. Dr. <A. O'MaJley paduoda kelis la pus statistikų, aiškindamas, kaip alkoho lis naikina žmogaus sveikatą, be laiko nu varo į kapiis. Daugelis gydytojų jau da bar žiuri į alkoholį ne kaipo' į vaistą, bet kaipo i nuodus. Praeitais^metais gydyto jai šavo metiniame susivažiavime išnešė sekatieiaS rėzoHtfėijžs: kadangi, mes- tikime, kad alkoholio Vartojimas kftipo gėiftfcas y*a kenksmin gas žmonijai, ir ^ . Kadangi, jo Vartojimas kaipo vaisto, ar tonikO, ar stimulianto, ar kaipo pais to, netur jokio iioksfiško pamato; todėl lai buna • v Nutarta, kad Ariiėrikos Gydytojų As sociacija yra priešinga vartojimui alko holio kaipo glėrimo; ir tolįaus Nutarta, kad - vartojimas alkoholio kaipo vaistas bus paniekintas, pasmerk tas. ' ( - Minėtos Assoeiacijos prezidentą^ Dr. Ąrthur D. Bevan atsisaukė .į visus šios šalies gydytojus varyt propagandą prieš alkoholį prašė paremt blaivybę kaipo vienatinę didžiausią geriausią žmonijai labo teikėją. • - • - - ; . ' g. p. į. \ , \ . 'J I