Newspaper Page Text
lietuvių katalikų dienraštis •DRAUGAS" Eina kasdienę išskyrus netlėldienius PRENUMERATOS KAINA: Metams $6.00 Pusei Meti; 93.00 Prenumeratos mokasi iškalno. Lai kas skaitosi nuo užsirašymo dienos ne nuo Nauju Metų. Norint permai nyti adresu visada reikia prisiųsti ir seinas adresas. Pinigai geriausia siųsti išperkant krasoje ar exprese "Money Order" arba Jdedant pini gus į registruotą laišką. "DRAUGAS" PUBL. CO. 2334 So. Oakley A ve., Chicago. Tel. Roosevelt 7791 KRIKŠČIONYBĖ IR SEK TANTIZMAS. Įvairiausiu protestantų sek tų misionoriai šiandie apašta lauja po vist} plačiąją Kiniją. Ne visi jie vaduojasi savo krikščioniškais jausmais ir tikslais. Vieni iš jų nuošir džiai mokina kinus pagonis su pažindindami su Kristaus mokslu. Nežiūrint jų klaidin gai aiškinamo Kristaus mok slą, visgi jie su pasišventimu dirba krikščionvbės dirvoje. / * Teeiaus dauguma tų sektantų misionorių tik savo ar sveti niai naudai tarnauja. Kai-ku rie iš jų ten siunčiami su di deliais kapitalais kaipo agen tai. • Toksai sektantu misionornj elgimosi sukiršino daugyb? kinų pagonų. Dėlto jie šian die skelbia žiaurią kampani ją prieš krikščionybę. Pago nys kinai juk neatskiria tik rojo krikščionybės mokslo nuo klaidingojo. Taigi, jų kampa nija keliama prieš visą krikš čionybę. Protestontų 44Pasaulio Stu dentų Krikščionių Federacija paskelbi' turėsianti suvažiavi mą Pekine, Kinijos sostinėje. Prieš tą suvažiavimu, taigi, daugiausia ir pakilo kinai. Pekino universiteto studentai ir visa eilė kitų kimi orga nizacijų protestuoja per laik raščius. Prie tų protestų pri sideda ir kinai radikalai. Šie skleidžia skardžius atsiliepi mus, atkreiptus prieš krikš čionybę. Kai-kurie laikraščiai biauriai atsiliepia prieš patį Dievą. . Pav., vienas laikraštis — Peking Clien Pao, rašo: "Jei krikščionių Dievas yra visagalis, tegul Jis lei džia savo išpažintojams gim ti be gimdytojų; jei Jis turi ga lybės teisti pasaulį, tegul mus išnaikina; jei yra koks dan gus, tegul Dievas jį mums parodo. T-* j 1 * a * — rilMtUtU lfliviu, nau tą prieškrikščionišką propa gandą nieko nesako pati val džia. Gi kuomet ji tyli, reiš ! kia, tai propagandai pritaria. Kuomet Romos Apaštalų 1 Sostas siunčia misionorius j pagonų šalis, tai juos apgin kluoja Dievo meile ir neturtu. Tokiu misionoriu darbai vi suomet duoda gražiu vaisių. Kitaip elgiasi protestantu sektų misionoriai. Ir del to I iie savo darbais ne vien ne | patraukia pagonų krikščio nybėj bet dar labiau juos at I stumia. % Visokių sektų pryčeriai juk ir čia, namie, pridirba Įvairių žmonėms žabangų. j Kas nežino čia šiandieninės ypatingos proliibicijos, iš ku rios didysis kapitalas tikėjo si didelės sau naudos. Tai juk tų pačių pryčerių refor matorių darbas. Jie už tai f stambiai apmokėti. j SAVIEJI REMKITE SAVAS ĮSTAIGAS. ATSIŠAUKIMAS I KATA LIKIŠKĄJĄ VISUOMENĘ, Jau penktus mokslo metus gyvuoja Utenoje katalikiš kos lietuvių švietimo draugi jos '' Saulės'' mišri gimnazija. Iki šiol nežiūrint į visas sun kias gyvenimo aplinkybes, kurias gimnazijai darė pat pradžioje jos gyvavimo vo kiečių imperialistinė germa nizavimo politika, o vėliau bolševikų antikatalikiškieji tikslai ir žygiai, del kurių gimnazija net gavo nustoti įveikusi, — nežiūrint net gi ! visų medžiaginių sunkeny bių, kurias sudarė kelių pa skutinių metų įvykiai Lietu voje, — dėka besirūpinančių gimnazija asmenų ir pasi šventusių joje mokytojaujan čių, — ji veikia ir toliau, kaip veikusi, tapusi dar skai tlingesnė mokytojais ir mok sleiviais. Šių paskutiniųjų ntetų įvykiai mūsų tautoje, būtent kūrimas savos Nepri klausomos Valstybės, aiš kiausiai parodė mums visus niusų silpnumus ir truku mus: trūksta mums netik specialistų, bet net gi inteli gentų. Taigi šiandien visa Lietuvos visuomenė ytin su sirupinusi švietimo reikalu: pristeigta nemaža vidurinių ir aukštesnių mokyklų, ku rios po metų, kitų galės duo ti musų jaunai valstybei nau jų pajėgų. Mums katalikams nemaža turi rūpėti, idant musų vals tybės pamatai butų paremti krikščionybės pamatais, i dant tie jauni visuomenės ir politikos darbuotojai, busi mieji inteligentai, liaudies švietėjai ir vadai butų ir-gi auklėjami krikščioniškoje dva šioje. Šiandien besiplečiant vi suomenėje materialistinei pa žiurai į gyvenimą, mes ka talikai privalome stropiai budėti ir saugoti, idant toji pažiūra neprisismerktų į mo kyklas ir neišdarkytij jaunu sielų — m^sų tautos žiedo ateities spindulių — jauni mo. Kokių priemonių priva lome griebtis? Visomis įmo nėmis privalome rūpintis ka talikiškomis mokyklomis ir jas šelpti, kad jos galėtu vei ikti mums pageidaujamoj pa kraipoj. Tokia mokykla mū sų apylinkėje yra gimnazija. Arti jos stovį asmens dėjo ir dabar deda visas pastangas, kad ji butų katalikiška, kad ji patenkintų visus pageida vimus tėvų, atiduodančių į ją savo vaikučius. Kentusi i ki šiol medžiaginį skurdą, neturėdama savo mokyklai umuuno ouio, uieuyju, ypau kasmet didėjant pamokų skai čiui ir, žinoma, kas kart rei kalaujant daugiau mokytojų, ji labai ir labai reikalauja paramos. Taigi 11 Saulės " sky riaus valdyba, turėdama tai omenyje, kreipiasi šiuomi į vi sas katalikiškas draugijas ir ; organizacijas bei pavienius as menis, prašydama pasirūpinti gimnazijos pašalpos reikale. Netolimoje ateityje, Aukš čiausiojo pagelba, ji visuome nei galės atsilyginti, paruoš dama nemaža jaunų inteligen tų-katalikų. Utenos 'iSaulės" skyriaus | V-bos Pirmininkas K. J. A numavičius. Sekretorius V. Butvilą. Utena. 1921 m." 20. VII. Prierašas. Fed. Tarybą Ute nos gimnazijai nuskyrė $150. 00 ir prašo Utėniečių savo au | komis paremti taip svarbią LIETUVOS DA6ARTMĖ PADĖTIS, Senai nerašiau į "Draugą," nes linksmų žinių neturėjau, o skausmais vaišinti brolius Amerikos lietuvius" nenorėjau. Ginčai del Hymanso projekto pasibaigė be laimės; be garbės, be naudos, tik kartenybės šir dy paliko. Laikraščių uždarinėjimas. Drauge su tais ginčais, bet ne del jų, teko man kentėti dvasios sopulys, nes mačiau kaip Lietuvos valdininkai už darinėja laikraščius. Ir užda rinėjo ne kokius nors bolševi kų laikraščius, tiktai patrijo tų kun. Tumo ir buvusio val stybės prezidento leidžiamuo sius: "Lietuvos Bals$", "Lie tuvių Balsą". Uždarytas tapo vienam mėnesiui ir bepartinių katalikų dienraštis "Laisvė" už kun. Bučio straipsnį apie j ministerių kryzį. Socialistai liaudininkai tą kryzį pradėjo del to kad krikš. demokratai laikęsi krikščiony bės taisyklių universiteto ir mokyklų klausime. Kadangi i Lietuvos armijoje soeial-liau dininkai turi užėmę daug svar bių vietų, kryžiui prasidedant Mariampolėje, Ežerėliuose ir kitur imta leisti paskalų buk kils armijos maištas, jei krikš. demokr. nenusileis j tiems, kurie naikina krikščio-> nijjj, Lietuvoje. Kun. Būrys, jums amerikie čiams gerai žinomas patrio tas, parašė kad kariuomenė mokslo įstaigą. Tautos Fondas meiliai sutinka visas aukas persiųsti Utenos gimnazijos Valdybai. Tautos Fondo Sekret. Lietuvoje yra ištikima, kad ji partijoms betarnauja. Kauno komendanto Jono Mačiulaičio įsakymu dienraš tis gavo dvi bausmi už vieną straipsnį. Dienraščio numeris tapo konfiskuotas ir dienraš tis mėnesiui uždarytas. Socialistų liaudininkų. „ politika. Nors p. Mačiulaitis dar prieš karų budamas Zyplių pradinės mokyklos vedėjas rašinėdavo į socialistų liaudininkų laik raštį '' Lietuvos Ūkininkas' \ bet Laisvės uždarymas ne p. Mačiulaičio sumanytas,- Jis tik pildė savo vyriausybės į sakymų. Soc. liaudininkams reikėjo' parodyti krikš-dem. frakcijai, kad kun. Bučys klydo. D-ras Grinius pasisvente savo partijos tikslams. Į Lie « tnvos kulturos istoriją jis į eina kaipo kabinetas, kuris tu rėjo drąsos uždarinėti laikraš čius tokių žmonių, kaip Ant. Smetona, Juozas Tumas ir kun. Pr. Bučys. Visgi soc. liaudininkų tiks las t^lpo pasiektas. Krikš.-de mokrl nusileido. Į naująjį ka binėtą įėjo vos vienas katali kams žinomas ir ištikimas žino gus profesorius Jurgutis. Vi soje mokyklų programoje krikš. dem. nusileido ne žo džiais bet darbais. Švietimo ministerija tapo pavesta p. Juodikiui, kurs yra šimtą kartų artimesnis socialistams, negu krikščionims. Atstovas Krupavičius turė jo, geriaus sakant rado pro gos ginti abejotinos vertės veikiausiai kenksmingą Lie tuvai ekonominį sumanymą patinkantį socialistams, o ne turėjo, veikiau sakant, nepa naudojo progos stoti už kata likystės ateičiai būtinai rei kalingą mokyklų sumanymą. * Naujai Kabinetas. Taip naujasis p. Galvanaus ko kabinetas yra nei kiek ne geresnis už buvusįjį, nors nau jame kabinete yra taip rimtų žmonių kaip inžinierius Pet ras Vileišis. Naujasis Kabine tas pasikrikštyjo "darbo ka binetu", bet darbo iš jo sun ku tikėtis. Tas kabinetas užgimė kovo je tarp laisvamanių ir katali kų už tai kokia turi buti Lie tuvos mokykla. Kabinetas ne pasisakys, bet pagrindiniu savo uždaviniu pastatys be dievinti Lietuvą per mokyklą. Ryt skaitysime apie liūdną tėvynės dorinę padėtį, valdi ninkų palaidumą, išganyme viltį. j NEDARBAS NEW TORKE. William Matthews, gelbėti vargšus darbininkas draugi jos agentas, praneša, kad New Yorke dešimtys tūkstan čių darbininkų ne vien neturi darbo, bet gyvena neapsako mam varge. Jo nuomone, tarp bedarbių, kiek jam žinoma, nekuomet dar nebuvę tokio baisaus var go, koks siaučia šiandie. Bedarbiams kuo veikiau rei kalinga pagelba, kad juos ap drausti nuo bado ir apsaugo ti nuo ligų, kurios labai lim pa prie nykstančio žmogaus organizmo. Daugelis sako, musų vald žia daug vargo pamato kur svetur. Bet namie baisaus siaučiančio skurdo neįžiūri. SKAITYKITE IR PLATINKITE LIETUVIŲ KATALIKŲ VIENIN TELĮ AMERIKOJE DIENRAŠTĮ "DRAUGĄ"; KURIO KAINA, TIK $6,00 VISAM METO, PO VISĄ PASAULĮ. 16 VASARIO GEDIMINO PILY. (Mokinio Įspūdžiai.) Diena pusiau šalta. Vilniaus gatvės ap-| . . V _• | mirusios. Žmonių visai niaza. Tik pra bėgs koks jaunas keturkampe su knygų pundeliu skubindamasis j mokyklą. Ver telgos atidarinėja krautuves nieko nepai sydami. Vienu žodžiu visi dirba, lyg nieko nežinodami jog šiandien visiems liet. didžiausia tautos šventė. Šiandien kiek vieno lietuvio smarkiau plaka krūtinėj šventi tėvynės meilės jausmai, kiekvie nas lietuvis jaučia jog jau -i metai prabė go nuo to laiko kuomet mušu brangi tė vynė Lietuva pasijuto nors ir nevisai bet dalinai liuosa. Tat ir šiandien visi lietuviai su didžiau siu džiaugsmu ir viltimi švenčia šia bran O K gią mušu tautai šventę. Nors pas mus šei myninkauja visai svetimi, kurie stengiasi kaip galėdami 'mus pas save pritraukti arba atviriau sakant prisidengę 'lygybės" ir "brolybės" obalsiais, ir matydami, kad šiandien visus musii "brolių" "liuosybės obalsius" ir visai gerai ar maži ar dideli, j jauni ir seni įvertinam jų tuo* siekius, ir matydami, kad šiandien visi nori liuosai gyventi; norime ir mes lietuviai liuosai nekieno nevaržomi gyventi. Dieve, palaimink šalelę. Pasikėlęs apie 8 vai. ryto, atsiminiau, jog' šiandien tokia brangi lietuviams šven tė, tai reikia j<j tinkamai ir pasitikti. Sku bu i š\\ Mikalojaus bažnyčią Į pamaldas. Liūdna ir skaudu pasižiurėjus į Vilniaus miešti), rodos, jis nieko ir neatjaučia, jog čia visa lietuvių viltis, jog del jo visi tik rieji Lietuvos ?unns deda paskutines savo pajėgas savo numylėtai sostinei. Čia visų lietuvių nukreiptos akys. Vilnius nejaučia šios brangios šventės. Bažnyčioje nors dar prieš laikų, pilna žmonių, inteligentų, mokytojų, paprastų jų Vilniaus gyventojų, moksleivių ir t. t. Visų akyse žiba geros ateities viltis. Visi meldžiasi karštai prašydami Aukščiausio palaiminti nuvargintų tėvyne. Suskambino Mišioms... Suužė vargonai.. Ir vėl visi žmoneliai su. didžiausia viltimi aukoja visas savo maldas ir prašymus, kad išineldus nuo Aukščiausiojo palai mos. Pasibaigus Mišioms, kun. K. Č. pa sakė pamokslą pritaikindamas Kristaus žodžius, kuris sako, kad tik iš prakaito valgysite duoną. Todėl pamokslininkas ra gino visus tautiečius dirbti be atodairos tėvynės labui, nieko neatsižvelgiant, nei į tą kad ant musų tankiai susirenka mig loti debesys, lyg norėdami mus visai už dengti, net mes tiems aeoesiains nepasi ' duokime, dirbkime, o dirbkime darbą do rą ir laimėjimas bus musų pusėje. Tik per darbą ir atsidėjimą, ir dar sykį per darbą pasieksime to, ko musų bočiai ir mes gei džiame, kad kuo greičiausia atsistotų ant tvirtu nepriklausomybės pamatų musę brangi tėvynė Lietuva, ta brangi žemelė, kuri beveik visa yra prakaitu darbo'žmo nių aplieta, kur bočiai per visą savo am žių, vien del tautos nepriklausomybės ka riavo ir dirbo atsidėję. Tat dirbkime ir mes, o kas priguli mums, lengvai atsiek sime. Pamokslui pasibaigus kun. užgiedojo iš kilmingai "Te Deum landamus"... Paga vo clioras ir užė vargonai.. Varpais pra dėjo skambinti.. Džiaugsmas ir viltis kiek vieno lietuvio akyse. , N Nei nepasijutau, kaip iš džiaugsmo nu riedėjo per veidą dvi didelės iš akių aša ros... Dieve palaimink musų šalelę, duok jai ramybės ir meilės, duok vargstančiai motynėlei Lietuvai paguodą, o mums žengiant erškečių taku, dirbti visomis iš galėmis tai tėvynei, kuri mus maitina, au gina ir sykiu šaukia prie darbo, kuriai šiandien dirbti reikia atsidėjus. Pasibai gus pamaldoms visi pradėjo {skirstytis. Tokia žmonių daugybė, kad vos sutilpo j bažnyčią. Mylime tėvynę ir jos sostinę Vilnių. Jeigu čia dabar įeitų koks nors-ende kas, kuris džiaugiasi, kad po ištrėmimo jau nebeliko lietuvių Vilniuje, plaukus sau rautų. Arba, kad apsilankytų ponas Cliar digny, tai ir gi išsigąstų, iš kur tokia dau gybė Vilniuje lietuvių, inteligentų, kad ir ištremta kelios dešimtys, vienok pasiliko dar nemaža tų, .kurių krūtinėse dega tėvy nės Lietuvos tikroji meilė. Per visą dieną jaučiausi aš, beabėjo ir visi lietuviai tai jautė, kad šiandien nepaprasta diena. Jog šiandien ten, kur mūsų tautiečiai liuosai gyvena suskambino pirmą sykį "laisvės varpas", pranešdamas visai Lietuvai, jog šiandien suėjo ketveri metai kaip Lietuva gyvuoja, o jo balsas pasklydo po plačią Lietuvos motutės žemelę žadindamas ir keldamas iš miego, visus tuos, kurie dar iki šioliai miegojo "saldžiu" miegu, arba dirbo tėvynės nenaudai. ^ Nevieno lietuvio sužadins "laisvės var-l pas'' užšalusiu ir sustingusiu be jalisnni širdį. Tik mes vilniečiai negalime dar to "laisvo varpo" išgirsti balso, bet kad ne girdime tai, nors jaučiame, jog to balsas skverbiasi pro tirštus migio t us rukus, ku rie šiandie laiko inusij numylėtą sostinę apglėbę. Nors negirdime, bet jaučiame, ir mylime tcrtynę Lietuvą ir sostinę Vilnių. Litvomanus vaidina. Diena prabėgo visai trumpai. Nei nepas tebėjome, ikaip atėjo vakaras. 0 juk šian dien vakarėlis, loš "litvomanus", kur bus aiškiai parodyta, kaip rusų žknd&rai elgė si su apšviestesniais lietuviais. Salė visai maža, beveik pusė publikos atsiranda kitoj salėj, o jau kam teko arčiau prie scenos ir dar stovėt, tai jau rodos ir kaulį) sveiku sunku bus beišnešti. Kadangi tokia svarbi šventė, mums lietuviams, tat galima visų akyse patėmyti džiaugsmo viltis geresnės ateities. Visi gyvai šnekučiuojasi, viens kitam pasakoja vargus ir džiaugsmus. Be lietuviu-salėje matyti gana žymi dalis balt gudžių, taip })at ir lenkų. .v Pagalios pasirodo aukštesnėje vietoje K. 0. ir trumpai, pasveikinęs publikų su šia taip brangia šv., kalbėjo kaip be laisvės negali gyvuoti atskiras asmuo tai kuo la biau ištisos tautos. Ištarius kalbėtojui baigiant prakalbų "Tegyvuoja Nepri klausoma Lietuva su sostine Vilniumi",, visi ploja su didžiu džiaugsmu. Toliau ska itoma pasveikinimas • nuo baltgudžių ko miteto, kur išreikšta jų nuoširdus lietu vių tautai linkėjimai, ir vėl gyvas ploji mas... Apie deviiftą valandą prasidėjo vaidi i nimai. v ' <• Rodos nuleki su visa siela į arenos nelai mingus lietuviams kovų ir kančių laikus, ir ten rodos sykiu su jais darbuojiesi. Jei gu po tokia rusų carizmo letena, atsiras davo tarp lietuvių tokių drąsuolių, kurie nesibijojo nei Sibiro, nei Kamčatkos iš trėmimų, tat tuo labiau, mums šiais lai kais reikia dirbti, nieko nebojant, nei Lu kiškių nei kito ko, tėvynės Lietuvos la bui ir nmsų nepriklausomybei. Sveikinimai; dainos, paveikslas. > Po vaidinimo pasirodo aikštėje naujas žmogus, kuris nori kalbėti, salėj trukšmas nutyla. Jis atsiprašęs lietuviškai, kad ne moka gerai lietuvių kalbos, kalba lenkiš kai. Tai buvo St. Mickevičius, vienas iš žymesnių veikėjų lenkų liaudies partijoje "Odrodzenie". Kalbėtojas karštai sveika na lietuvių tautą taip brangioje šventėje ir linki jai viso gero, sakydamas, kad ir jie eina sykiu su lietuviais. Pabaigus kal bėti obaisiu: "Lai gyvuoja Nepriklausoma Suvienyta Lietuva", publika ploja .su di džiausiu entuziazmu. I Kiekvienas lietuvis norėtą, kad galų ga le atsirastų ir tarp lenkų, kurie suprastų Lietuvos siekimus. Po jo kalbėjo dar kele tas asmenų, balgudžių ir žydų, kurie taip pat linkėjo nųoširdies musų tautai kuoge riausios laisvės ir laimės. Jiems visi labai gyvai ploja, patys lietuviai atsako į jų kalbas. Visur matyt gyvumas ir džiaugs mas. Greit atsidaro scena ir pasirodo cho ras. Choras sutartinai sugieda^: "" Lietuva tėvynė musų"... Publika stojasi. Kiekvieno lietuvio širdis smarkiai plaka. Choras pa* dainavo dar keletu ^dainelių, jis šį kartą buvo vedamas gerai. Raganaus gyvas paveikslas.. Senovės lietuvių aukuras miške, vaidyla su vaidv laitėmis, žmonių kuopa, jie irieldžiasi prie dievaičių, kad juos apsaugotų nuo tyko jančių priešų... Pasirodo *' Milda'' meilės dievaitė ir visiems kalba, kad reikia gy venti ramybėje ir meilėje, ji taip pat pra šo kitų dievaičių, kad apsaugotų Lietuvą nuo priešų. Baigiantis programai vėl už traukė "Lietuva tėvynė mūsų"... visi sto jasi. Pabaigus giedoti, pradeda publika tą pati himnų ir iš kiekvieno lietuvio "plau kia brangus liimnp žodžiai. Jaunimas drąsus, linksmas, kupinas vilties sulaulsti geresnės ateities... Gatvės tuščios... visur amžina tylfct.. visi miega... Miega ir Vilnius, dar neatj ausdamas, jog jau artinasi toji valanda, kuomet visi vil niečiai švęs tų brangių mūsų tautai šven tę. Pajbuskį Vilniau, ir apsidairyki kas tavęs laukia, kokia ateitis, ar šviesi nuo vakarų, ar tamsi nuo rytų arba pietų T.. I. Laadaiifts.