Newspaper Page Text
Kaina Q Centai j Price L Cents \ (LITHUANIAN DAILY FRIEND) r i . * v n MftfHHMUfffHmHMIHtMĮ **rvn a v TAAC»» DRAUGAS' Pnbltshed Daily Escept Sndaya One Year $6.00 Sis Months 93.no AT NEWS-STAIfDS 2c. A. OOPY g DRAUGAS PUBLISHING CO., Irn^, g 2334 So. Oakley Ave., Chicago, m. | Tcl. Rooscvelt 7791 g No. 84 METAI-VOL VH CHICAGO, ILLINOIS, PIRMADIENIS, BAL. (APRIL) 10 D., 1922 M. EVTERKD AS SECOND-CLASS MATTER MARCH 31, /1910, AT CHICAGO, ILLINOIS LNDER THE OF ACT OP MARCH 3, 1879. ^ _Į • RUSIJA SU VOKIETIJA IMA DRAUGAUTI Genoa Konferencijoj Bendrai Gins Savo ReikaJus GENOA, Italija, bal. 10. — šiandie čia prasideda ekono minė Europos valstybių kon ferencija. Bolševistinės Rusijos dele ! gatai pranešė, kad jie šioje konferencijoje stipriai stovė siu už savo reikalu^ ir nesi duosiu, kad aliantai jiems kg. nors turėtų diktuoti. Sakoma, bolševiku dele<ra y 4. o cija būdama Berlyne susita riusi su vokiečiais išvien lai kytis konferencijoj. Kaip bolševikai, taip vokie čiai nekuomet nesutiks, kad \ jiems butų (lituojamos bent .kokios sąlyiros, priešimros a biejų >šalių reikalams arba paliečiančios abiejų valstybių suverenumą. Kaip tie. taip kiti tvirtina, kad konferencijoje turi bu t i ly gybė, neturi bu t jokiu alian tu Įspėjimu arba viršenybės. Ir jei aliantai su tomis ly gybės pažiūromis nesutiksią, bolševikai ir vokiečiai be at žvilgio^ į pasekmes išeisią iŠ konferencijos ir tuomet alian tai tegu sau žinosi. » Kiek žinoma, Sovietu Ru sija sutinka atmokėti carų valdžios užtrauktais skolas. Bet taipat reikalauja, kad ali antai atlygintų Rusijai už Kol [čako, Deni k i no. \V randelio ir kitų kampanijas, kurios bu i | vo vedamos prieš Sov. Rusi j ją gelbstint aliontams.' •' Bolševikai užtikfins Rusijo je Svetimu šalin kapitalui glo bą ir apsaugą. Bot nekuomet j neleis, gad Rusija butu išnau dojama taip, kaip šiandie da roma su Kinija. Bolševikų delegacijos pirmi ninkas Tchitclierin paklaus stas, kaip ilgai konferencija tęsks atsakė, kad irai du mė« i nešiu, ar tik dvi dieni. 'Raiškia, bolševikai pasiren s:? išeiti iš konferencijos, jei | jiems butu daroma bent kokia | skriauda. v TURKAI NACIONALISTAI GAL PULS GRAIKUS ANGORA PRIEŠINGA EN TENTĖS SĄLYGOMS. Taikos projektas, turbut, bus S atmestas. I \ Konstantinopolisy bal. 10.— i Anatolijos turku laikraščiai j naujas ententės taikos saly-! gas sutiko šaltai. OOcialis turklį nacionalistų atsakymas i i tas naujas sąlygas, matyt, j pasirodys trumpoj ateity. Kaip sultauo valdžia, taip | ententės kormsionieriai laiko-1 si nuomonės, kad nacionalis-i tai nepriims tų nauju sąlygų. Taip bent matoma iš patiesi nacionalistu laikraščių tono. I Turku militariniai eksper tai tvirtina, kad graiku armi- į ja M. Azijoj yra labai bloga-1 —* me padėjime. Jei nacionalis-j tai rimčiau pakeltų prieš &rai! kus veikimą, neužimtų daug! laiko graikų armiją suvaryti į juras, 'jei atsisakytų pasi duoti. Gal puls graikus. Mustapho Kernai pašos šta bas tą klausimą jau aptaria. Kuomet bus sudaryti visi ka mpanijai pienai, tuomet naci onalistu valdžia atmes visas ententės sąlygas ir pakils puolimau prieš graikus. Anot ekspertu, graikus nu galėti nacionalistams neužim tų ilgiau vieno mėnesio. Turku nacionalistų laikraš čiai nurodo, kad ententei ne # rupi nei taika, nei Turkijos gerovė. Jai - rupi tik šiaip sau kokiam laikui numalšinti Turkiją, kad palskui ir vėl ją spausti. į Rupi išnaudojimas. ' - ♦ Xes jei ententei tikrai ru } v tu taika, tai ji Turkijai at gal atiduotu ne vien visas te ritorijas M. Azijoje, bet Ad rianoj! i ir Gallipolį. En.ten tė juk gdrai žino, kad Ad rianopolis Turkijai yra gyvas reikalas. Tai kodėl jį nori atimti ? Ar tik todėl, kad Tur kijai užduoti daugiau skaus mo, ar turkus ignoruoti pas tabius ant savo. Blogus padėjimas. Kaip turkams nacionalis tams, taip graikams M. Azi joje yra didžiausias vargas su finansais. Ir vieniems ir ki» tiems trūksta pinigų. Graikijos vyriausybė, rasi, mielai palinktų prie naujų taikos sąlygų. Bet atšaukti 100,000 vyrų armiją iš M. Azi jos, tai juk baisus daiktas.' Kareiviai galėtų nepaklausy ti. Pati Graikijos garbė daug nukentėtų atšaukiant armiją. Bus ginama garbė. Del to Graikijos vyriausybė apgalvoja, ar nebūtų galima kaip nors prie tų ententės sa. lygu prisitaikinti ir podraug apdrausti graikų tautos gar bę. .Ta atsiekti norima Smir * i - tijį su plačiomis apylinkėmis paskelbus nepriklausoma pro vincija. j , M. Azijoje graikai apimti baimės. Nes turkai atgauna visur spėkas. Ir krikščionims bus vargas. ALBANIJA PATRAUKIA Į SAVE KAPITALĄ. ~ ■ \ Atrandama daug žibalo ir anglių. 4 » DURAZZO, Albanija, bal. 9. — Natūraliai Albanijos turtai patrankiau save vis la })iau svetimų šalių kapitalus. Nes be afrandamos ^didelės kiekybės žibalo, vietomis su sekama dar ir anglių. Pasi rodo, kad šalis mineralais la bai turtinga. Nestebėtina tad, kad įvai rių šalių kapitalo agentai Al banijoje darbuojasi už pirme nybe. Kiekviena šalis nori gauti kuodaugiausia koncesi ją Visas vargas tečiaus tame, kad Albanija dar nepuri pas tovios valdžios, kad čia daž nai vienur-kitur apsireiškia sukilimai prieš provizionalę valdžią. Stengiamasi tą. val džią nuversti. Gyvuojant tokioms sąly goms, negalima sulaukti pas tovios valdžios, (ii kuomet nėra tokios valdžios, kapita lai negali giluti koncesijų. Ne& kasgi gali čia gvarantuoti tas koncesijas. Cigaretu monopolija. Šiandieninė provizionalė valdžia parodo didelį savo veiklumu. Parsikvietė italus ir austrus inžinierius ir jiems pavedė apdirbti pienus van dens spėkų išvystymui. iTai pat inžinierių korpusai dar buojasi visoj šaly susisiekimų klausimu. Anglų kapitalas pirmutinis pradėjo daryti ^businessą" Albanijoj'c. Anglams valdžia pavedė c i gar etų monopolijų. Tai pelningas daiktas. Nes ria rūkymas prasiplatinęs nei Turkijoje. Valdžių sudaro jauni vaka rinėj Europoj prasilavinę vy rai. Prie šalies administraci jos daug kuomi prisideda ir turkai. % • ' Albanų armija yra maža. Bet ir ta perorganizuodama taip, kad jos palaikymui ne būtų reikalifigos didelės išlai dos. Didžiausias vargas kol-kas su finansais. Bet kuomet prasidės šalies eksploatavi mas, tuomet tas vargas pasi baigs. Ypač žibalo koncesijos pagerins šalies finansus. f Smarkiausias vyras. sAlbanų valdžioje smarkiau sias ir energingiausias žmo gus vra vidujinių reikalų mi uisteris, Ahmet Zogu. Jis ei na 28 metus. Yra' lavinęsis Turkijoj ir Vokietijoj. Ačių jo energijai nesenai aplink so stinę Tirama ir kitose Alba nijos dalyse sutraškinti vidu jinių priešų sukilimai. Ahmet Zogu parėdymu kai kuriose valstybės dalyse įves ta karo padėtis. Imta. nugin kluoti gyventojai. Daugelis -kalnų gyventojų Pečiaus atsi sako sudėti ginklus. fTie žmo nės prieš valdžią nekovoja, bet su ginklais, su kuriais pa pratę gyventi, nenori skirtis, j Ne ką su jais ir padarysi. Daugelis albanų tą ministe ri vadina tiranu, nes jis žiau riai apsieina su sukilėlių va • dais. Bet už tai jį peikti pro , tingas žmogus -negali. Tokia tai šiandie Albanijo je padėtis. JAPONAI LAKŪNAI BOM BARDUOJA BOLŠEVI KUS. TOKYO, bal. 10. — Iš Si-1 I beri jos pranešta, kad bal. G japonai lakūnai bombardavo Čitos kariuomenės stovyklas. 'Spėjama, kad tosį kariuome nės prieš japonus bus pasta tyta nedaugiau 20,000 vyrų. Japonų kariuomenės vadas Si- j beri joje autorizuotas veikti prieš raudonuosius pagal sa-' vo nuožiūros. ^ NEW YORKE PILNA PIK TADARIŲ. NEW YORK, bal. 10. — 1 Su • piktadariais čia aršiau, kaip^Chieagoje. Žymiai padau gintas toet poliei jos'skaitlius. >Automobiliai vagiami, žmo nės žudomi. Policijos depar tamentas dažfiai skelbia viso kių mų-odynnj publikai, kaip saugotis užpuolimų ir galva žudžių. AMERIKOS KOMPANIJA GAVO ŽIBALO VERSMIŲ. WASHINGTON, bal. G. — Gauta žinių, kad Standard į)il kompanija pagaliau gavo •žibalo koncesijų Palestinoje. Tai Anglijos nusileidimas A •merikai. VOKIETIJOJE PADĖTIS PAGERĖJUSI Turima vilties Genoa konfe rencijoje. ; BERLYNAS, bal. 9 Pa- i v. ' 1 sirodė, kad šiandie Vokieti jo-' je ekonominė ir politinė pa dėtis yra tokia, kokios nebū ta dar po revoliucijos. Pavo jingi žiemos mėnesiai, ypač( kovas, praėjo be jokiu darbi ninkų nerimavimų, kas būda vo praėjusiais metais. Svar biausia tas, kad Wirtho kabi netas pasilieka savo vietoje, atlaikęs keletą smarkiu atakų. Prieš iškeliausiant Genoa konferencijon vokiečių dele gacijai, kuriai pirmininkauja pats kanclieris Wirth, kaip žmonės, taip visokių>politinių pažiūrų laikraščiai reiškė vie nodą viltį ir 'pasitikėjimą tąja konferencija. Ypač tas buvo reiškiama dėlto, kad pirmu kart tokioj konferencijoj bus atstovaujama Rusija. Rusijoje vokiečių viltis. s • x,' ii • Cia kiekvienas yra nuomo nės, kad Vokietijos padėtis daugiausia priguli nuo Rusi jos. Kaip greitai pradės da lyvauti ekonominiame ir poli tiniame Europos gyvenime, taip veikiai ir pati Vokietija smagiau pakils ant kojų. G HIC A G O J E. - DEGINS I. W. W. RAŠTUS. \ ^ Trumpoj ateity Grant Par ke bus surengta ypatinga "iš kilmė." Bus deginami radika lų raštų tonos. Tie raštai, tai I. W. W. propaganda ir žino mo socialisto Dėbso atsiliepi mai karo laikais. Tnos raštus konfiskavo fcderalįai agentai. DIPLOMŲ DIRBTUVĖ. Amerikoje vis turi but ki tai'p, kaip kitur. Angliški laikraščiai prane ša, kad susekta diplomų dir- , btuvė. Būtent, patirta, kad valstijos registravimo ir mo kslo direktorius pardavinėda vęs diplomus jų norintiems. Bile vienas bemokslis už pini gus galėdavęs gauti gydytojo arba vaistininko diplomą. Visas reikalas pavestas ; "grand jury." Už VAŽINĖJIMĄ GATVE > KARIAIS 6c. Illinoįs komercijos ^omišija pagaliaus paskelbė naują savo i nuosprendį, kad už'' važinėji mą gatvekariais Cliicagoje tu ri but 6c. vietoje 8c. Tas nuo- ( sprendis turi but vykdomas pradėjus ateinančio gegužės mėnesio 1 d. 6 centai turi pa silikti iki sausio 1 d., 1923. ' Nereikia* nei abejoti, kad gatvekarių kompanija ir vėl kreipsis į teismus. Cliicagos policija gavo ži- i nių, kad Bostone, Ma*s., poli- j cija suėmė tris katalikų kle- • bonijų plėšikus. Spėjama, kad jie ir ^Chieagoj bus apiplėšę keletą klebonijų. Vokiečiai ekonomistai ir fi nansistai daug ko laukia iš Genoa konferencijos. Jie sako, kad Genoa 'konfe rencijoje Rusijai' bus paskir tas priešakinis suolas, gi- Vo kietijai — užpakalinis. Te- ^ eiaus tų abiejų šalių likimas . tampriai surištas. Rusijos . laimėjimas reiškia VokietijaT laimėjimu. Ir atvirkščiai. Bolševikai tai gerai supran ta. Nes tokią pat nuomonę reiškė andai per Berlyną kon- - ferencijon važiuodamas ir už sienių reikalų komisar. Tchit cherin. ^Okiečiai sprendžia, kad to^ kios nuomonės bus ir 'Angli- , jos premieras. s Italija drauginga. Pastaraisiais keleriais mė nesiais Italija taipat nusista tė buti drauginga Vokietijai. Del. to ji daug kuomi gelbės vokiečiams konferencijoje. - Yokiečiai tikisi, kad Genoa konferencijoje visgi busiąs pa keltas kontribucijos klausi mas ir italų delegacija palai kys Vokietijos reikalus. Vokiečiai tvirtina, kad po Genoa konferencijos bus dar - i •- - _ daugiau konferencijų rišti e konommius Europos klausi mus. Nes vienu žygiu viskas pasekmingai nebus išspręsta. SUV. VALSTIJOS NEPASITIKI SOVIET. RUSIJA >VASHINGTQN, bal. 10. — Sovietų Rusijos agentui ir vi si, ^bolševikų- šalininkai senai darbuojasi čia už tai, idant Suv. Valstijos pripažintų So vietinę Rusijt}. Kuomet tai bu tų atlikta, tuomet tarpe, abie jų šalių prasidėtų gyva pirk lyba. Tečiaus iki šiolei Suv. Val stijų vyriausybė labai atsar giai atsineša į Sovietinę Ru siją. Ir vargiai pripažins Mas kvos valdžią. Patirta, kad ir patsai prezi dentas Hardingas Sov. Rusi jos pripažinimui priešingas. 'Sakoma, prezidentas pirmiau sia nori, idant bolševikai įro dytų, kad jie yra verti Suv. Valstijų pripažinimo. Daugelis spėja, kad trum poj ateity Rusijoje įvyks nau jos politinės perversmės. Tad ijėra reikalo daug mintyti a- - pie bolševikų valdžią. Iš Anglekasių Streiko REIKALAUJA IŠTIRTF AN GLIŲ PRAMONĘ, v WĄSHIN<3TON, bal. 10. — \trodo, kad tmglekasiu, strei kas turės prasitęsti ilgai. Nes štai praėjo viena savaitė ir ?treiko baigimo klausime nie • I neatlikta. Kongreso komitetas tyrinė ja streiko klausimu. Bet tas :yrinėjimas neduoda jokių pa sekmių. Tik patirta, kad anglekasiai įori Riigti streiką ir gry/^i Jarban. Teeiaus kompanijos lesirtintoa. Anglekasiai reikalauja pas iirti specialę komisiją iš ka syklų savininkų ir anglekasių r jai pavesti ištirti visa 'an glių pramonę. Anglekasiai sutinka su šau dama ei a konferencija. Bet i -rasyt-dų savininkai atsisako įuo tos konferencijos* Viskas kas^yra, tai kasyk-f !ų kompanijos spiriasi griauti AIRIJA PRIPAŽINO LIETUVĄ. Anglijos jaunesnioji vaistu-j yė Airija pripažino Lietuvą! lepriklausoma valstybe. Tai nunis labafHžiaugsmingas at sitikimas-. Malonu su Airija [/ietuvai susipažinti arčiau. Tisą Airijos praeitis labai pa naši buvo j Lietuvos praeitį, [lgai Airija vargo ir kovojo, tol tapo nepriklausoma vals tybė. Matyt ji greita? supras to ir Lietuvon padėtį. Valio! Airijai šauks kiekvienas lietu mis. * VILKAVIŠKIS. Kelis kar tus teko pastebėti, "tad Vilka viškio turgavietėj milicinin kai atiminėja iš žmonių sai kus " gorčiais'' vadinamus, kuriais kaimiečiai atsivęžę sai kuoja obuolius. Atiminėjant pasidaro labai daug nemalo numų ir neapykantos. Daugu ma kaimiečių nežini, kpme da lykas, nes kaime apie saikų permainymu dar nebuvę aiš kinama. - / MINEIŠKIAI, Linkm. pąr. Mūsų sodžiuje prastos naujie nos. Vyrą V paprato j šrenta ':'l ■ • v darbininkų organizaciją ir iš naudoti visuomenę. -I MAŽAI PAGAMINA ANG LIŲ. pirkliai ir pirljJybos depar tamentas pirm anglekasių . streiko tvirtino, kad neunis tai angleikasiai unistams strei kuojant kas savaitė pagamin sią 4 milionus iki G milionų torių anglių. Perėjo streiko savaitė. Ir tuomi laikti neunis(tar paga mino vos 2 milkmu tonų. Tai esą, todėl, kad dauguma ne unistų prisidėjo prie streiko. Tais apskaitymais pasire miant, anglių pirkliai ir pati vyriausybė nieko nedarė iš ' streiko. Sakė, kad ;kas slfvai tė apturint 4 aijba 6. milionus tonų bus galima verstis> Bet skaudžiai apsirikta. Del to šiandie ir kongresas darbuojasi Ikuoveikiau padary ti streikui galą. dieniais neiti bažnyčion. Tik nuvažiavę Tauraguosna pri siperka tabokos, degtinės ir važiuoja namo raliuodami. Jeigu kuris neturi pinigų, tai už degtinę atiduoda javus. Sugrįžę namo lošia kortomis iki 12 vai. nakties. Vaikams mokyti tai neturi pinigų, ta da dejuoja del skatiko. Sodžiuje ne visa jau taip bloga. Turime labai gerą mo kytoją. Dienom mokina, va karais nesigailėdama sveika tos _veda kursus.- Jaunimas apsileidęs, nesilanko taip ir nepramoko kai-kurie net žmo niškai pasirašyti. Bet yra jaunikaičių, visai g&rai apsi švietusių. . SKAITYKITE IR PLATINKI TE LIETUVIŲ DIENRAŠTI "DRAUGĄ" PINIGU KURSAS. / ~ ; Svetimų šalių pinigų vertė, mainant nemažiau 25,000 doL balancL 8 d., buvo tokia pagal Merchants Jlioan & Trust Co. Anglijos sterl. svarui 4.38 Prancijos 100 frankų . 910 Italijos 100 lirų 5.20 Vokietijos 100 markių .33 Lietuvos 100 auksinių .33 Lenkų 100 markių .02 . ' * * / •' ; • V\ i . ^73&SK' SfeSčŠiBSK^^0®BSr~ '