Draugas. [volume] (Chicago, Ill.) 1917-current, April 21, 1922, SĒJIKAS., Image 3

Search America's historic newspaper pages from 1756-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more

{
                  title: 'Draugas. [volume] (Chicago, Ill.) 1917-current, April 21, 1922, SĒJIKAS., Page 3, Image 3',
                  download_links: [
                  {
                   link: 'https://www.loc.gov/rss/ndnp/ndnp.xml',
                   label: 'application/rss+xml',
                   meta: 'News about Chronicling America - RSS Feed',
                  },
                  
{
    link: '/lccn/sn83045087/1922-04-21/ed-1/seq-3.jp2',
    label: 'image/jp2',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83045087/1922-04-21/ed-1/seq-3.pdf',
    label: 'application/pdf',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83045087/1922-04-21/ed-1/seq-3/ocr.xml',
    label: 'application/xml',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83045087/1922-04-21/ed-1/seq-3/ocr.txt',
    label: 'text/plain',
    meta: '',
},

                  ]
                }

Draugas. [volume], April 21, 1922, SĒJIKAS., Page 3, Image 3
About Draugas. [volume] (Chicago, Ill.) 1917-current

Image provided by: University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

Image: of 6.

Page

All Pages

Issues

All Issues Text | PDF | JP2 (7.6 MB)

Draugas. [volume] (Chicago, Ill.), 21 April 1922. Chronicling America: Historic American Newspapers. Lib. of Congress. <https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83045087/1922-04-21/ed-1/seq-3/>

Newspaper Page Text

S E JIKflS.
KASYKLŲ KOMISIJA.
Anglekasin streikui nepra
matoma pabaiga. Vyriausybė
teeiaus kaip seniau, taip da
bar mažai rūpinasi surasti
priemones baigti tą nedarbą.
Streiko pradžioje ji pareiškė
but neutralė. Šiandie tad ji
ir laikosi neutralumo pozici
jos.
Bet kongrese kitaip atsilie
kama i streiką. Kongresas
turi apie tai tikresniu infor
macijų. Jis žino, kad strei
kas kaskart vis labiau plinta.
Jis apima jau ir neunistus
darbininkus, nuo kuriu tikė
tasi darbo. Aiškiai matomas
besiartinąs pavojus. Xcs an
glių išteklius eina mažyn, kad
tuotarpu kasyklos stovi už
dugnintos.
Be pavojaus šalies pramo
nei patiems streikininkams
artinasi vargas, paskui kuri
seka badas. (Tie šimtai tuks
tančių darbininku turi mote
ris ir vaikus. Streikas ii
juos smaugia.
i\aa veiKiau aui puM smul
kinti, kongresą n paduotas pro
jektas įkurti speeialę kasyklų
komisiją. Komisijon turėtų
ineiti 10 žmonių ir ji visuo
met turėtų gyvuoti. Ramiau
siais laikais ta komisija tyri
nėtų kasyklų pramonę ir re
guli uotų santikius. Pasitai
kius streikui, jos pareiga hu
tų kuoveikiau abi ])iisi sutai
kinti.
Komisiją, anot projekto, tu
rėtų sudaryti: geometrinio
biuro direktorius; kasyklų bin
' « 4
ro direktorius; cenzo direkto
rius ir darbo departamente
statistikų komisionierius. Ki
tus G komisijos narius turėti;
skirti prezidentas. Senatas
paskirtuosius turėtų tvirtinti
Šfti šešių tarpan ineitų: di
kasyklų savininku, du angle
gasių atstovu ir du kokiu pa
šaliniu pramonininku. Pasta
ruoju komisijoje atstovauti
visuomenę.
Butų gerai, kad tas pro
jektas rastų kongrese parėmt
jų. Kitaip čia su tais strei
kais anglių kasyklose niek(
į gera šaliai negalima laukti.
Pirmiau taipat kongrese
buvo keliami panašus komisi
jai projektai. Tik ta komisi
ja turėjo but laikina, jos na
riai neapmokami. Ir jon tu
rėjo ineiti tik vieni anglių ka
sykių ir darbininkų atstovai
Pasirodė, kad tokia komisija
nieko ypatinga negali nuveik
ti.
Taigi, visi kiti projektai at
mesta ir šiandie pakeltas nau
jas.
NEDARBAS EUROPOJE.
Europos laikraščiuose už
kovo mėnesi randame tokių
žinių apie siaučiantį tenai ne
darbą.
(Nedarbo statistikos suran
kiotos pereitą gruodį. Keikia
spėti, kad iki šiolei jose ga
lėjo įvykti tik nežymios at
j mainos).
• Vokietijoje nedarbas grno
. džio mėnesiu pasididino. Tš
i profesinių sąjungų tuo mėne
siu nedirbo apie 98,000 darbi
, ninku. Gruodžio mėnesiu Vo
į kietijoje pašelpa naudojosi
164,322 darbininkų. Sausio
mėnesiu, š. m., kiek mažiau,
nes 149,120.
Pranei joje bedarbių skait
lius siekia apie 20,000. Nedar
bu daugiausia paliesta meta
lo pramonė.
Anglijoje gruodžio mėnesiii
; nedarbas pasidaugino. Iš 1,
934,030 darbininką, kurie nuo
nedarbo apdrausti įstatymu,
nedirbo apie 10 nuošimčių
(lapkr. buvo l.*> nuoš.). Be
to gruodžio mėnesiu 31 H,000
darbininku dirbo tik kai-ka
da. Aršiausia padėtis maši
j nu pramonėje, kur apie 77
nuošimčiai darbininku neturi
J darbo. Toliau yra be darbo:
laivu statymo pramonėje 36
'nuošimčiai darbininku: audi
j minėse 17 nuošimčiu,
i Belgijoje iš 754,87*0 apdrau
I stų nuo nedarbo darbininku
{gruodžio mėnesiu nedirbo 13
nuošimčių. Tečiaus Belgijo
je jau praleista aršiausia ne
j darbo padėtis, kuri buvo pa
| kilusi aukščiausian laipsniu
| gegužės mėnesiu, lf)21 m.
Olandijoje gruody buvo
J 00,000 bedarbiu, t y. apie du
kart daugiau kaip lapkrity.
! Čekoslovakijoje gruodžio
Įmėn. buta 1G,00() bedarbių.
J i omo visiems buvo teikiama
pašelpa.
I Visgi reikia spėti, kad atė
jjus pavasariui nedarbas Eu
! ropoję žymiai turės sumažė
Iti. Nes daugelis nedirbančiu
•i .
! darbininkų dirbtuvėse galės
Įgauti darbo ūkiuose.
■ Gerai ' daro perskaitęs
"Draugą" nenumeta, bet su
. teikia kitam jo neturinčiam.
GELEŽINKELIEČIAI IR
UŽMOKESNIS.
Federaliniame geležinkeliu
biure vedami tyrinėjimai ge
ležinkeliečiams užmokesnio
sumažinimo reikalu. Užmoke
snį sumažinti būtinai nori kai
kurios geležinkelių kompani
jos.
Geležinkelių Darbo taryba
veda tuos tyrinėjimus. Išklau
sinėjami ne vien patys gele
žinkeliečiai, bet jų žmonos ir
vaikai. Visi' klausiami apie
jų padėti.
Geležinkel iečių advokatas
\Valsli tvirtina, kad šiandie
darbininkų užmokesnis menka
taip, kad jiems negalima ap
rūpinti gyvųjų kasdieninių
reikalų. Tai kasgi jau kalbė
ti apie tai, jei ir tą menką už
mokesni norima sumažinti.
Darbo taryba, sako YValsh
Darbo taryba, sako AValsli,
privalo daugiau vaduotis ku
manitariniais žvilgsniais, ne
gu teisotomis geleži akelių
kompanijų išvadomis. Jei
nebus duodama darbininkams
tiek, kas galėtų jiems ir jų
šeimynoms apdrausti sveiku
mą, tuomet jų tarpe pakils
vargas, paskui kurį seka ne
reikalingi mirimai. Tai visa
turės supnlti ant galvų tu,
kurie turi teisės pasidarbuo
ti, idant to vargo nebūtų.
Kai-knrios geležinkel. kom
panijos reikalauja sumažinti
darbininkams užmokesnį iki
;U nuošimčių. Kitos nori, kad
k i u t:i i gražinama 1 f M 7 metų už
mokestis.
CIGARŲ DARBININKU
ORGANIZAVIMAS.
Philadelphijoje *1 i rl »a apie
1:2,000 asmenų cigarų <Ii rbl u
vėse. Tai daugiausia mote
rys ir jaunos mergaitės. Tos
darbininkės beg.nlo išnaudoja
mos.
Atsirado žmonių, kurie ė
mėsi organizuoti tas nelaimin
gas išnaudotojų aukas.
Organizavimas nevyksta. r»i
jou patraukta vos (>00 asmo
nu. (Tai visai menkas skait
lius sulyginus su 12 tukstan
v •
CllĮ.
Visas vargas tame, kad mo
teryse labai mažai sveiko su
sipratimo. Jos nesupranta,
j kad susiorganizavus galėt/u
(pagerinti sau būvį. Nes iš
reikalautų daugiau užmokes
nio už darbą, didžiai kenks
minga sveikatai.
Šiomis dienomis organiza
toriai atnaujino savo kampa
j nijry. Bet užims daug laiko
atsiekti pageidaujamas tiks
las.
NEDARBO PASEKMĖS.
Nežiūrint skardžių iš T\Ta
shingtono tvirtinimų apie ei
nančius geresniuosius • laikus,
nedarbas visvien miliomis1
žmonių smaugia. Baisiai var-|
gsta nedirbą darbininkai. Dar
didesnį skurdą velka jų šei
mynos. Ypač didesniuose
miestuose tas skurdas labai
aiškus.
To skurdo teeians nemato
i . v
j tie, kurie stovi arti šios šalies
vairo. Reikia tik pereiti per
darbininkų apgyventas vielas
Cliieagoje arba New Yorke;
Ten kiekvienas pamatys, ko
kiose Inšnėse žmonės gyvena.
Dauguma vaikų nublanko. Ki
ti atspindi nei giltinės grobai.
Priblokšti jie bado, neprižiu-i
rėti. Nes daugybė moterų |
vietoje vyrų dirba. Už pi
!ginusią atlyginimą jos kapi
talui parduoda savo ir savo
vaikų sveikumą.
Ir ištikro, kam ėia gali tikti
tokia tvarka, jei darbininkas
nori darbo, jei jis nori užsi
dirbti sau ir savo šeimynai!
|
'duonos ir gyventi kaipo pa-t
'vvzdimras pilietis, teeiaus;
1 . *
jam jokio darbu neduodama.
Jam sakoma, kad ėia pakilęs j
kažkoks ekonominis krizis,
kad ėia visko perdaug paga
jminta 1»i|>, kad neturima kurj
j dėti. Pagaliau, kad sulaiky
tas visoks prekių išvežimas i;
' užsienius.
! Ir dol Iii i vai nu knpiiuioi
kombinaciją ir kitako žino-j
! irus privalo vargti ir net ba
dant i.
Kapitalistu laikraščiai ne
| paduoda tu visu ]»asc»kmiij,
kokios šiandie kyla dcl ilgo
nedarbo. Niekam nei negal
voję. kad daugelis bodarbi;u!
pasidaro galą, negulėdami il
įgiau žilin ti i savo šeimynų i
skurdę. Tai piktas ir ncpa-1
teisinamas toks elgimasis. rJ'f
! eiaus piktesnis dar daugiau
yra kapitalas, kurs smaugia
darho žmones. ;
1
IJaisiu nedarbo pasekmini
i \ .... v i
I mes galimo sutikti kiekviena-!
j me žingsny. Nedarbas griau-|
ja žmonių dorą, didina pikta-,
jda rvbes.
! * . . i
i Reikia žinoti, kad darbiniu-1
!kai negali ilgai gyventi be jo-j
;kio darbo. Dirbdami neturi
j
j iš ko kiek-nors daugėliau su-,
Įtaupvti. Pakilus nedarbui!
sutaupytus pinigus suvartoja!
gyvenimui ir viskas pasibai-l
tfia. '
Reiškia, kaip ilgai dirba,
'tai]) ilgai ir minta. Nes už
j savo darbą negauna t'iek, kiek
j tikrai turėtu gauti. Kapita
las stipriai susiorganizavęs
neduoda darbininkui perdaug
uždirbti. Bijosi, kad jis lai
kui bėgant neišslystų iš kapi
lalo- nepriklausomybės, ty. pe
įgautų reikiamų medžiaginių
ir dvasios pajėgų. Ir nepa
reikalautu drąsiau sau prigu
linčiu teisių.
Štai streikuoja daugiau pu
sės miliono anglekasių. Ko
jie nori? Jie nori darbo ir
tik darbo. - Bet kasyklų sa
vininkai jiems darbą tik ža
da, tečiaus neduoda. Kasyk
lų savininkai šaukia, kad an>
glckasiai iki šiolei už darbą
ėmė $7.G0 dienoje. Tai per
daug. jie sako. Bet tie pa
tys savininkai visai tyli, kad
anglokasiai nekuomet neišdir
ba nei trečios dalies visų dar
bo dienų per metus.
Antri metai kam reikia
šaukia, kad ve gerbūvis eina,
jis jau arti. Bet to gerbu
sio vis dar nematyti. Ir ne
žinia, kuomet jis aplankys be
darbiu griėias ir suteiks dau
giau vilties.
Baisios ir skaudžios nedar
bo pasekmės žmogui darbinin
kui- Grūdas.
ANGLIŲ KASYKLOS
IR STREIKAS.
(Pluoštelis informacijų)
S. Valstijų anglių pramo
nėje dirba apie 700,000 darbi
ninkų. Iš tų 580,000 yra su
organizuotų. Jie priklauso
"l'nited Mine \Vorkers of A
organizacijoje. Iš
organizuotų darbininkų 425,
000 priguli minkštųjų anglių
kasykloms i r J 55,000 — kietų
jų anglių kasykloms.
Atskiriu kasyklų yra viso
I0.')00. Iš to skaitliaus 10,000
tai minkštųjų anglių kasyklų.
Likusios — .'100 kietųjų ang
lių.
Šiandie iš minkštųjų anglių
kasyklų yra uždaryta apie 8,
500. Kuone visų kietųjų .ang
lių kasyklų darbininkai yra
suorganizuoti. Tad ir visos
los kasyklos šiandie uždary
tos. • ! : #;f[
Streiko apimti plotai: Min
kštųjų anglių — vakarinė
IVnnsylvania, Obioj Indiana,
Illinois, \Vest Virginia, Ma
ryland, Kentuckv, Tennessee,
Alabama, Iowa, Missouri,
Kansas,/ Arkansas, Oklalioma,
Texas, Colorado, Utah, Wyo
ming, Montana, Xorth Dako
ta, \Vasliington ir keturios
Kanados provincijos. Kietų
jų anglių — visa šiaurrytinė
dalis Pennsylvftnijos.
Anot kasyklų savininkų
pranešimų, minkštųjų anglių
išteklius siekia 60 milionų to
nu. To ištekliaus gali užtek
PRANEŠIMAS
įvyks
H A R RIN 6 T O N O KREDITORIŲ
MASS - MITTINGAS
Balandžio 21 d., 1922
8 vai. vakare
COLUMBIA SVETAINEI,
48-ta ir So. Paulina Street
j
Kreditoriai e.«ate kviečiami parodyti savo notas ar
ba kurie turite i'postai cards" nuo advokatu įeinant
i svetainė, del geresnos tvarkos. 1
Kviečia KOMISIJA.
Garfield Park Lietuvig Pašelpinis Kliubas
Rengia
DIDELI IR PUIKŲ BALIŲ
Subatoj, Balandžio 22,1922
LIETUVIŲ LIUOSYBĖS SVETAINĖJE
1401 So. 49-th Ave. Cicero, I1L
Pradžia 7 vai. vak. Įžanga 35c.
• Gerbiama Visuomenė: — Malonėkite atsilankyti
ant šio vakaro, didelį ir maži, nies šis vakaras bus pui
kiausias iš visų. Mes užtikriname kad visi atsilanku
sieje busite užganėdinti ir prie geriausios muzikos pa
sišoksite. Kviečia visus G. P. L. P. K. KOMITETAS.
Ii O savaitėms normaliai var
tojant. Dirbą neunistai dar
bininkai, sakoma kas savaitė
galį pagaminti apie 3 milio
nns tonų. jTaigi, labai mažai.
Minkštųjų anglių kasyklų
! darbininku reikalavimai:
i
I 1. 7 dol. i)0 centų užmokes
| nio dienoje, kaip iki bal. 1 d.
į buvo mokama.
2. Palaikymo ir toliau
"cheek-off" sistemos.
\
3. šešių valandų darbo die
noje ir penkių dienų darbo
savaitėje
Kietųjų anglių kasyklų dar
bininkų reikalavimai:
.1. 20 nuošimčių daugiau už
mokesnio dirbantiems nuo to
nų.
2. $1.00 daugiau užmokes
nio padieniams darbininkams.
3, Palaikymo "cheek-off"
, sistemos,
MIRĖ ANGLEKASiy
VADAS.
Neweastle, Pa., Suv. Valsti
jose, mirė buvęs Anglijos an
gį ekasin žymus vadas, jTho
m a s Burt, 83 m. Jis pirmuti
nis iš • anglekasii} kituomet
buvo išrinktas parlamentan
atstovu.
\
DANIJOJE PASIBAIGĖ
NEDARBAS.
Danijoje didžiausias nedar
bas buvo pakilęs, kuomet dir
btuvių savininkai vasario mė
nesiu. paskelbė darbininkams
lokautą.
Lokautas palietė 150,000
darbininkų. jTomis dienomis
tečiaus abi pusi susitaikė ir
lokautas atšauktas. Buvusios
uždarytos dirbtuvės * išnaujo
atidaromos.
NAUDINGA ANGLUOS
KOMPANIJOMS.
^ Kuomet S. Valstijose šian
die seka generalis anglekasių
streikas, iš Anglijos pranfeša,
kad tos šalies anglių kompa
nijos veda kuogeriausius rei
kalus. Pasididino eksportas,
darbininkai turi daug darbo
ir kompanijos pelno.
NAUJA KNYGA.
Ką tik išėjo iš spaudos vie
nas iš įdomiausių romanų—At
stovas Ralys. Lietuvių kalbon
vertė Nemunas. 144 pusi. kai
na 40c. Šią knygą galima g*u
,ti "Draugo" knygyne.
i - -- -
- - - W. . . 1
FONDAI
BEDARBIAMS.
Šiandien susinėsimo departamentas
išdavė nepilną sąrašą fondu autorizuotu
arba surinktai Įvairiuose viso krašto mie
stuose palengvinimui bedarbiu vargu.
Tas neįeina i miestų paskyrimus visuome
niškiems darbams, sulyg prezidento be
darbiu konferencijos patarimų, šie da-i
siekė milionus dolerių. 'j
Xe\v Haven, Conn. bando surinkti I
500,000 dolerių, iš kurių laikys 50,000 dol.
kaipo fondą del bedarbių. Hartforde ma
žos sumos yra išmokamos bedarbiams auti
jų notų, parašytų miesto vardu. (Tas su
mažina biednųjų skaičių ir bedarbiai sa
ve godoja.
Detroite, 2,000,000 dolerių yra pas
kirti bedarbiu pagelbėjimui. Indianapo
lis, peržiūrėjęs savo miesto fondus, rado
03,000 dolerių liuosus ir pradėjo darbą
ant sodu ir gatvių. Prie to darbo dirba
suvirs 1,200 vyru. Be to, miestas i ke
turias valandas surinko 120,000 doleriu
sušelpimui bedarbių.
Clevelando "Comnmnity Chest" or
ganizacija savo kvotą iš 3,000,000 dolerių
surinko i vieną savaitę ir raportuoja, jog
daugiau rinks nukreipimui vargų.
Cincinnatoje miesto taryba paskyrė
10,000 doleriu del majoro bedarbiams
komiteto.
Pougkeepsie, New York, finansinis ko
mitetas, komisijos apsaugojimui pirkly-'
bos reikalų, paskolins iki 100 dolerių be
darbiams gerbtino charakterio ir paims
jų notas ant devyniasdešimts dienų su
vidutinišku nuošimčiu.
Lima, Ohio, kuomet vyrai prašo pa
gelbos, yra pristatomi prie darbo ir jiems
duodama gyveninio reikmenis.
Racine, AYis., miesto taryba davė
.100,000 doleriu iš geueralio fondo centra
lei organizacijai d ei* vargingų, ligonių ir
bedarbiu. Prašytojas pasirašo ant uo
tu ir turi užmokėti kuomet gauna darbą.
(Foreign Language Inf. Service)
NESULAUKE.
Šimtmečiai ąžuolai su nublukusiomis
šakomis; spygliuotos pušys pasipuošusios
sniegena bando priglausti nuo baisiai
staugiančio vėjo mažą sukrypusi namelį.
Baltplaukė senutė neramiai vaikštinėja,
tai langan pažvelgia, tai ir vėl atsisėda.
Didelis rūpestis užgulė jos Širdelę.
Jau antra diena kaip senutė laukia
pargrįžtant savo vienatinio sunaus, kurs
,
išėjo k&ttyklosna jai maisto uždirbti.
Kas jai belieka daryti? Ar nustoti
vilties ir pasiduoti nusiminimui? Ne, ji
viltį Dievuje padeda ir išsiėmus rožančių
atkalba jį, kad jos sūnelis Jonas grei
čiaus pargrįžtų.
Kiemo vartai sugirgždėjo.... Nušvito
senutės veidas. Greitai keliasi, eina prie
lango, kur tikisi pamatyti savo sūnelį.
Ar ištikrųjų jos sūnelis?
*Ne.../'Tai staugiantis vėjas girgždena
vartus.
Senutė grįžta dar labiaus nuliudusi
ir suspausta širdimi. Prisitartinusi prie
1 lovos, puola ant jos iš skausmo. Neiškęs
nelaimingoji senutė!
— Kas mane sušelps, kas mane pri
glaus, kas čia mane ras? Reiks badu mir
ti.... Jau nebelieka man daugiaus gyven
ti.
\
Sios ir kitos panasios miiuys vai siu
jos galvą.
Visa savaitė praslinko, bot senutė
jau neatsikelia iš lovos. Kupestis ir ne
rimastis varo ją į kapus.
Sudėjusi rankas kryžiumi ant kruti
nės balsiai meldžiasi.
— Dieve brangiausias, laukiau iki
šiol Jonelio, bet daugiau jau nebegaliu
lankti'. Sergėk j j, Viešpatie, ir pasakyk
jam, kad aš jo lauksiu danguje....
Užgęso gyvybės lempa. Paliko tik
šaltas sustiręs lavonas.
Atidavė ji Dievui, ką Jis jai davė
pirm septynių dešimčių metų, tai yra, sa
vo gyvastį.
Vėjas dar baisiau- staUgia. bet senutė
jau jo nebegirdi. Jonelis nebegrįžta....
Kasyklose streikas.... Gal nebvilties rū
kas jį apsvaigino ir jis gal.... Nettio.

Draugas. [volume], April 21, 1922, SĒJIKAS., Page 3, Image 3
About Draugas. [volume] (Chicago, Ill.) 1917-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Draugas. [volume], April 21, 1922, SĒJIKAS., Page 3, Image 3 About Draugas. [volume] (Chicago, Ill.) 1917-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Draugas. [volume], April 21, 1922, SĒJIKAS., Page 3, Image 3
About Draugas. [volume] (Chicago, Ill.) 1917-current