Newspaper Page Text
* "DRAUGAS" | rablished Daily Escept Stmdaya £ One Yemr 94.00 jc 81x Months fS.tio £ 5) AT NEWS-STAJn>S 2c. A. COPY £ °j DRAUGAS PUBLISIUNG OO., Inc., jo * 2334 So. Oakley Ave., Chicago, 111. •I Tel. Hoosevelt 7791 cm No. 115 Kaina A Centai $ g Price L Cents i i Z Sm?iwreOT»«ym>re33rerey»g META1-V0L. VII ) ^LlinUHlllAU 1/niJU l i niuiiv; CHICAGO, ILLINOIS, ANTRADIENIS, GEGUŽĖS (MAY) 16 D., 1922 M. ENTERED AS SECOND-CLASS MATTER SIARCH 31, 1*16, AT CHICAGO, ILLIN OI8 BNDER THE OF ACT OP MARCH S, 187*. SUIRO EKONOMINĖ EUROPOS KONFERENCIJA JOS TįSA PRASIDĖS OLANDIJOJE DIRŽELI015 Pakviestos Dalyvauti ir Suv. Valstijos GKN'OA, geg. 1(). — Euro pos ekonominė konferencija suiro, kuomet valstybės nesu tiko su Rusijos bolševikų at sakymu i memorandumą. Drąsiai galima tvirtinti, kad konferenciją suardė pran cūzai, atsisaką vesti derybas su bolševikais, kuomet šit* pa statė prancūzams priešingas sąlygas. Anglijos premjeras dėjo vi sas pastangas konferenciją pratęsti ir rasti bent kokias priemones susitaikinti su bol . ševikais. Teciaus tas mažai ką gėlo jo, kuomet prancūzai pastatė visokiu priekabiu. Atidėta. Kai gelljėtis situacijoj, An glijos premiero sumanymu konferencija neva pertraukta' vienam mėnesiui. Birželio 13 dieną konferencija turės but atnaujinta Olandijos mieste Hagoj. jTeėiaus, sulig anglu ir prancūzų noro, konferenci ja bus atnaujinta tik tuomet, kuomet prie jos prisidės Suv. Valstijos. Be S u v. Valstijų, Sakoma, nebus nieko. Del to tuo jaus sustatytas Suv.% Valstijoms pakvietimas konferencijom Pakvietimas įduotas S u v. Valstijų ambasa doriui Italijai, Richard \Vash burn Child. Ambasadorius tą pakvietimą tuo jaus pasiuntė \ \Vasbingtonan. Iki birželio 13 d. santarvės ekspertai spręs įvairius Rusi jos ekonominius ir finansinius klausinius, kad susirinkus kon I ferencijai neimtu trukdymu. Bolševikai nepatenkinti. Santarvės ekspertų komisi jon tečiaus nenorima priimti bolševiku atstovų. Del to bol ševikai kelia begalinį truks iu;). Sako jie nepakosią to kios nelvgvbės. i Be to, darbuojamasi visoms ! valstyloms padaryti bendrą į sutartį nevesti nei edenai jo kių atskiriu derybų su bolše ivikais. Taip, kad bolševi kams nebūtų galima daryti atskiriu sutarčių, ko jie labai pageidauja. , Neagresyvis sutarimas. i i Praneuzai ir kiti delegatai įnori apleisti Genoa. Bet An glijos premieras ragina juos pasilikti ir pasidarbuoti pa daryti neagresyvu sutartį. Norima dar padaryti bent ko į kius sprendimus kai-kurių | valstybių sienų klausime. Ne žinia, ar tas Anglijos premie 10 sumanymas bus pripažin | tas. Pasirodo, kad šios konfe į rencijos tąsa prigulės nuo 8. i Valstijų. Jei kartais S. Val stijos atsisakys nuo dalyvavi jmo, tuomet viskas be nieko i pasibaigs. ARABAI RENGIASI NEAT-! LAIDŽIOM KOVON. ! BE KARO JIE NEGALI TURĖTI LAISVĖS. Nes Amerika pripažino Ang lijos mandatą. CAIRO, Egiptas, geg. 16.1 — 80 milionų arabu paskuti nė viltis laimėti sau be karo laisvo ir nepriklausomybę iš nyko, kuomet iš \Vashitigtono \ paskelbta, kad Suv. Valstijos su Anglija padarė sutartį ir Palestinos mandatą Anglijai pripažino. Didžiojo karo laiku arabai stojo santarvės pusėn, ty. prieš vieno tikėjimo turkus. Nes santarvė ir Amerika jiems po karo žadėjo laisvę ir apsisprendimą. Ypae įsto jusios karau Suv. Valstijos pagarsėjo savo obalsiu, kad jos kovojančios už visų mažų jų tautų apsisprendimą. Karo laiku viskas gerai klo josi ir arabams buvo žadama laisvė. Tečiaus po karo Anglija su l'rancija suskaldo Arabiją ir ;>asidalino Palestinos, Meso potamijos ir Sirijos manda tais. Arabai visgi turėjo vil ties demokratinėje Amerikoje ir tąja viltimi gaivinosi. " Viskas nuėjo niekais. Šiandie išnyko ir ta pasku tinė viltis, kuomet Amerika susidėjo su K u ropos imperia listais. Ir "arabai patyrė ne vien vakaru Europos diplo matijos suktybes, bet ir tai, kad I** kruvinos kovos negali laimėti laisvės. Ilgus amžius arabai vedė kovą už savo lai svę. Paskutiniu kartu iš bu vusio karo jie daug pasimoki no. jTos pamokos jiems duos daugiau ištvermės kovoti su priešais. \ Sirijos ir Palestinos kon greso vykdomasis komitetas, kurs reprezentuoja arabus, gyvenančius viso pasaulio da lyse, ir vedąs revoliuciją Si rijoje komitetas nusprendė pakelti Arabijoje kar£, jei Santarvė neatsisakys manda tą ir neleis arabams apsispręs sti. Apie tai tuojaus kabeliais pasiusti pranešimai Amerikos gyventojams, Tautų Sąjungos tarybos prezidentui ir 8 tos tarybos nariams, prezidentui , Hardingui, Suv. Valstijų kon gresui, taipat, Sirijos komi tetams New' Yorke, Mexico City, Caracas, Sao Paulo ir kitur. Komitetams nurodytas bendras veikimas. -— Arabų reikalavimai. Arabų reikalavimai yra su statyti Sirijos-Palestinos kon grese mieste Ceneva 1921 me tais. Tuomet Tautų Sąjungos reikalauta: 1. Pripažinti Sirijai, Leba nui ir Palestinai nepriklauso mybę. 2. Pripažinti tų kraštų civi lių valdžių teises susifederuo ti su kitomis arabų valstybė mis. 3. Panaikinti kuoveikiau mandatus. 4. Iš Sirijos, Lebano ir Pa lestinos atšaukti prancūzų ir anglų kariuomenes. o. Atšaukti Balfouro dekla raciją, jog žydų naeionaliai namai yra Palestinoje. Arabai sakosi turį užtekti nai ginklų ir amunicijos vesti kampaniją prieš savo priešus. 'BOLŠEVIKAI PAGEIDAU JA AMERIKOS RUSŲ. RYGA, geg. 10. "— Vietos Sov. Rusijos pasiuntinybė pa skelbė, kad bolševikų valdžia panaikina visokius varžymus gryžti iš Amerikos Rusijos valdiniams. Amerikoj gyveną rusai bol ševikams labai pageidaujami. NYs iš jų-daugumas turi šick tiek pinigų ir jų tarpe yra daugybė amatninkų. Kadangi daugiausia išeiviai gryžta Rusijon per Rygą, to dėl čionai sovietų pasiuntiny bė taisosi juos'tinkamai pri imti- ir palengvinti jiems ke liom; "matuškon" Rusijon. MEKSIKOJE PRAMATO- | MA REVOLIUCIJA, i MEXICO CITY, geg. 16.— Iš , N.uevo Laredo pranešta, jog geri. Felix I)iaz, mirusio Porfirio ])iazo brolėnas, su kitais penkiais žmonėmis gar laiviu iškeliavo iš Galvestono. •4. Su savimi jie vežasi nemažą kiekybe ginkiij ir amunicijos. Keliauja Meksikon. Jis nori ten sukelti revoliuciją. . PRANCIJA PRIEŠINGA AGRESYVEI SUTARČIAI. GENO A, geg. 16. — Pran cijos premięras Poincare te legrafavo savo delegatui Bar prie argesyvės sutarties da rymo. jTuo labiau, idant to kios sutarties nepasirašytu. Prancija bijo tokios * sutar ties. Nes, prireikus, negalėtų pulti Vokietijos. Ir kas čia norės turint milioninę armiją. tliou, idant jis ^AMERIKA IMA INTERE SUOTIS RUSIJA. Tečiaus su bolševikais nieko neturi. T _ AVASHINGTON, geg. 16. Valdiškose sferose labai in teresijpojamasi santarvės pa kvietimu Suv. Valstijų daly vauti ekonominėje konferenci joje mieste Hague, Olandijoj, ir tos konferencijos komisijoj, kuriai pavedama tyrinėti fi nansinius Rusijos reikalus. S. Valstijų dalyvavimo labai nori ypač prancūzai. Kalbama, kad prezidentas Hardingas į Rusijos reikalus labai rimtai atsineša. Ir-san tarvės pakvietimą su savo ka binetu visapusiai studijuos. Bet yra žinoma, kad Suv. Valstijos visvien atsisakys skirti savo atstovus komisi jon arba delegatus ekonomi nėn konferencjjon. Nes Ame rikai nebūtų paranku apleisti užimtos pozicijos — neprisi dėti prie Europos reikalų taip ilgai, kaip ilgai pati Europa nepatvarkys tų nuosavi) rei kalu. Jr jei Suv. Valstijų vyriau sybė interesuojasi Rusijos reikalais, tai tuos reikalus ty rinės neoficialiu keliu. PRINCUI PERKIRSTAS ANTAKIS. MANILA, geg. 16. — Cia vieši Anglijos sosto įpėdinis, Vali jos princas. Aną dieną princui antakis gerokai su muštas su polo svaidiniu vie noje žaismavietėje. Nuo to pajuodavo net poakis. Nežiūrint to, princas eina savo paprastas pareigas re guliariai. Jis svečiuojasi ir pas save svečius priima karo laive Renown. KAS BUS SU VAŽINĖJIMU ^ATVEKARIAIS. Šiandie visi klausia, N kas bus su važinėjimu gatveka* riais — ar bus kiek pigiau, ar ir toliau pasiliks 8 centai. Į tai atsakymas nelengvas. Pranešta, kad federaliai tei sėjai artimiausiomis dienomis paskelbs savo nuosprendį. I tuos teisėjus gatvekarių kom panija kreipėsi, kuomet val stijos komercijos komisija pk skelbė 6c. už važinėjimą. Atrodo, kad nieko iš to ne bus. Važinėjimą butu galima su mažinti tik sumažinus* darbi ninkams užmokesnius. Bet kompanija nenori to daryti. Sako, ji neturinti reikto ma žinti darbininkams užmokes nį. \ Kompanijos advokatai pa sekmingai atremia ir kitus miesto advok&tų argumentus del 8 centų panaikinimo. Del to, labai abejotina gau ti čia pigesnį gatvekariais va žinėjimą. i BIZNIERIAI. GARSINK1TES "DRAUGE" BULGARIJOJE AREŠTUO JAMI WRANGELIO PASEKĖJAI. Susekta sąkalbis pulti bolše vikus. Konstantinopolis, g. 16. — Bulgarijos policijai pateko : rankas daugybė dokumentų Iš jų patirta, kad žinomo ge nerolo AVrangelio militarinė organizacija Bulgarijoje ple nuoja perorganizuoti savo ar mij$ ir iš Bulgarijos užpulti boĮševistinę Rusiją. Tam puo limui bazėmis parinkta ne vie na Bulgarija. Bet ir kitos kai miningos Rusijai valstybės. - Del to, čia ir kitur imta areštuoti \vrangelistai sąkal bininkai. Nes Bulgarija ne nori nesutikimu turėti su Ru sijos bolševiku valdžia. Tarp areštuojamų yra dau gybė gen. AVrangeHo buvusios armijos karininkų. (Tokiu pat būdu su \vrangelistais apsiei nama ir Rumunijoj, kurios valdžia irgi darbuojasi išven gti nesutikimų su bolševikais. DETROIT KONTROLIUO JA GATVEKARIUS. DETROIT, Mich., geg. 16. — Šis miestas pagaliau paė mė savo kontrolėn visus mies to ribose gatvekarius ir šian die juos operuoja, kaipo mie sto savastimi. AMERIKOS RAUDONASIS KRYŽIUS APLEIS ' EUROPĄ. PARYŽIUS, geg. 16. — A merikos Raudonojo Kryžiaus veikimo Europoje direkto rius, Dr. Ross. Hill, paskelbė, kad birželio pabaigoje Raudo nasis Kryžius pertrauks vi sus darbus Europoje ir sky riai gryž Amerikon. Per aštuonerius veikimo me tus Europos šalyse Amerikos Raudonojo Kryžiaus organi zacija išleido 400 milionų do • lerių. SEMIONOV PASITEISINS. NEW YORK, geg. 16. — .. ■■ ( Artimiausiomis dienomis gen. Semoinov keliaus Wasliingto nan ir ^ten senato komitetui įrodys, kad jis visai nekaltas už jo priešų pranešamas jo ksJij.bes. SVETIMTAUČIŲ PER- x SEKIOJIMAS. N Vilniaus srity vis auga. En dekij laikraščiai skundžia val džiai valdininkus nelenkus, idant juos pašalintų iš vietų. Net liberalinė iki šiol "Gaze ta Krajowa" propaguoja boi kotą kepyklai, kur nelenkiškai kalbama. Bereikalingos pas tangos paskelbti Vilnija "is koni polskaja žemia,, esant. Kuodaugiau persekiojama, tuo greitesnis jiemis galas. / Žinios iš Lietuvos L. MOT. GLOBOS- KOMITE TO GELGAUDIŠKIO NAŠ LAIČIŲ PRIEGLAUDA. GELGAUDIŠKIS, Šakių a. Dvaro rumuose, 20 kambarių, sutalpinta esti iki 80 našlai čių, iki 10 m. amžiaus; prie glaudai ^pavesta 30 margų lauko su negyvu inventorium, prisipirkta 2 arkliai, 2 karvės, 6 kiaulės; yra 2 skyrių mo kykla, kur mokinasi 65 vai kai; malkų gauna iš vietos miško imant skynimą be var žytinių. Prieglauda Gelgau diškyje nuo liepos 13 d., 1921 m.; vania, baltinių mainymas kas aistra savaitė; gydytojo, dantisto, okulisto pagelbos nėra, apskrities gydytojas nei kartą neapsilankė; rankšluos tį turi kiekvienas vaikas sau; epidemijos nebuvo, įskiepyti rauplėms ne visi. Prie pat prieglaudos dvaro trobesiuose, kumetinėse, dar gyvena apie 15 darbininkų šeimynos, darbininkai labai nedraugingai žiuri j prieglau dų, nes jai teko* dalis , dvaro' žemių (sodas, daržai). Vienas vaikas dienai gruo džio mė. apsiėjo 12 auksinų. Lankas bus apsėtas tik vasa rojum. Aplinkiniai labdariai nesiinteresuoja ta prieglauda, -gaunama tik patarimų, kad vietoj mokkius tuos vaikus a tiduotų aspadoriams pieme nauti., [L. Ž.] \ MŪSŲ VALIUTAS.. KAUNAS. Mūsų valiutos reikalu paruoštas atatinka mas sumanymas paruošti pa matiniai Emisijos Banko dės niai, kurie bus patiekti St. Seimui svarstyti. Vedama derybos su užsie nio finansininkais, kad įtrau ktų jų kapitalus ir tokiu bu du palengvintų musų. valiutos santvkius su užsieniu. i Bet šie pasitarimai eina ne taip sparčiai, atsižvelgiant į ne visai aiškią tarptautinę si tuaciją ir nepaaiškėjusius Ge nuo konferencijos rezultatus. Reikia tikėti, kad Genuo kon ferencijos užsienių, finansi ninkai sparčiai duos atsaky mą į musų siųlymus del Emi sijos Banko steigimo. Kol-kas atliekami prirengia mieji technikos darbai. Pini gus spausdinti siųlosi įv&irios firmos. [L-va] BRANGENYBĖ. > r -— ' NAUMIESTIS, Šak. Pas taruoju laiku visa kas labai pabrango. Produktų mieste sunku gauti. Mėsa gabenama į Prusus visokiais budais. Pietus čia brangiau įuoKa, ne gu pačiam Kaune. Kovo pra džioje už pietusf reikėjo mo kėti 15 auks., o kovo pabai goj jaiu25 auks. Kovo 31 d. pasienio sargy ba suėmė netoli Naumiesčio šmugelį. Buvo, gabenta apie 40 centnerių rugių ir miežių. Šmugelninkai imasi įvairių priemonių. Kad nebūtų gir dima vandens pliauškėjimas per Šešupę kelianties, luotelis traukiama virvėmis. Lietuvos šmugelninkai tą darbų dirba susitarę su vokiečiais' šmugel ninkais. Kalbama, kad per pačią Naumiesčio muitinę naktimis einanti kontrabanda. * DAUGĖLIŠKIO AVINAI. VILNIUS. Buvo Giedrai m čiuose garsus "stražakas" Ciesiunas, pasižymėjęs riau šėmis- bažnyčioje ir kunigų vežiojimu. Nebuvo kam jo su valdyti. Lenkų žandarai bu vo jo sėbrai. Pas juos kaip savo pirkioje sukėsi. Karštes nis jis buvo lenkas už Varša vos lenkus. Panašus vyrukas tuomet buvo Švenčionyse de Mission. Šokdavo į akis tam, kas ji pavadino lietuviu. Štai šiomis dienomis Mis sion pasidarė Misiunu ir Dau gėlišky surinko parašų adre sui, kuriuo lietuvių vardu pa sveikino-Vilniaus lenkų " sei mą' ' ir net "ubagiškai-" pra šė, kad kelis jo plauko žmo nes lenkai priimtų ^savo " sei man," kurs dabar nieko neda ro tik sau geras algas ima. Tur but, toji alga parupo Daugėliškio, Misiūnams, Ro pėms, Cicėnams ir kt. Pasi vėlavote vyrukai, juokų pri darysite, pyrago neparagau site. STREIKAS. - < VILKAVIŠKIS. Nuo balan džio 20 d. daugumoj Vilkaviš kio privatinių dvarų darbinin kai pradėjo streiką; reikalau ja ordinarijos pakėlimo ir ki tų smulkmenių sąlygų paten kinimo. [L-va] "VILNIUJ tebeina lietuvių kalba savaitraštis "Vilniaus / Garsas" ir dienraštis "Vil nietis,"" be to, prielankus lie tuviams lenkų kalba dienraš^ tis "Litwa" ir savaitraštis "Nasza Ziemia." 0 R A S CHICAGO. Šiandie gražus oras; maža atmaina tempera tūroje. PINIGŲ KURSAS. 7 Svetimų .Salių pinigų vertė, mainant ndmaįiau 25,000 doL geguž. 15 d., buvo tokia pagal* Merchants Loan & Trust Co. Anglijos sterl. svarui" 4.38 Prancijos 100 frankų 9.10 Italijos 100 lirų 5.20 Vokietijos 100 mark. .35V4 Lietuvos 100 auks. .35V4 Lenkų 100 markių .02