Newspaper Page Text
LIETUVIŲ KATALIKŲ DIENRAŠTI* "DRAUGAS" ^na kasdieną išskyrus nedėidieulos PRENUMERATOS KAINA: Metams $6.00 Posei Meti] $3.00 °renumeratos m o kasi iškalno. Lai k;., skaitosi nuo užslrašymo dienos ' ne nuo Nauju Metų. Norint permai- j n> u adresą visada reikia prisiųsti į Ir seinas adresas. Pinigai geriausia ; siųsti išperkant krasoje ar esprese , "Money Order" arba įdedant pini- Į fus J registruotą laišką. "DRAUGAS" PUBL. 00. 2334 So. Oakley Ave., Chicago. Tel. Koosevelt 7791 SEIMŲ LAIKOTARPIS. Vasara — Seimų ir Kongre sų laikotarpis. Tikrai galima jais pasidžiaugti ir jų visi gy vieji ir veiklus organizacijų j nariai pasiilgę. Po metų nuo širdaus visuomeninio darbo, kam nemalonu padaryti ap- j žvalgą savo darbuotės, sužiu rėti metų laimėjimus, patai-j syti įvykusias paklaidas ir nauja drąsa žvelgti ateitin be laukiant naujų dar vaisinges nių metelių? Taigi katalikiš kos organizacijos jau ragina savo narius rengtis į Seimus. S. L. R K. skelbia dvime tinį Seimą AVilkes-Barre, Pa., 20, 21 ir -2 birželio dienai Co lumbus svet. 9-11 Nortli Main st Vyčių organizacija stropiai rengiasi prie Jubilėjinio 10-j ties metų Seimo Detroit, Mieli, rugpjučio 21, 22 ir 23 dien. $v. Kazimiero Akademijos i Ii mėjų Dr-ja skelbia savo Seimą, kurs Įvyks liepos 9 d. 1922 m. šv. K izimiero Vienuo lyne 2601 \V. Marąuette Rd., Chicago, 111. Be šių ir kitų Seimų šįmet tikimasi susilaukti šv. Pau liaus Spaudos organ. Seimo. Vėliausiai visus Seimus vai nikuos visų Amerikos organi zacijų Motina — L. K. K. Fe deracijos Seimas. Gražu kad nei žiemą nei va-! s^rą katalikai nesnaudžia; gra ziaus kad visuomeninio veiki mo sąmonė mumyse auga ir stiprėja; gražiausiai kad mes organizuotai kuriame viešpa tiją Kristaus paskelbtai tie sai, teisingumui ir meilei. ! KATALIKIŠKOS AKCIJOS SĄLYGOS, Esame pastebėję tos akci jos (veikimo) vyriausius dės nius, pradėjome kalbėti apie tas sąlygas kurios realizuoja (paverčia veiksmu) tuos dės nius- Ligi šiol aptarta pirmo ji sąlyga: reikia pažinti savo jėgą, gyvenamąjį, laikotarpi, | savo atsakomybę. Iš eilės ten ka kalbėti apie antrąją veiki mo sąlyga: reikia norėti. Pažinimas ir norėjimas, ar ba protas ir valia yra galin gos ir kilnios žmogaus jėgos. Deja, dažnai mes ju nemokame panaudoti, ir, nenuostabu, kad įiiusij. gyvenimas yra pilkas, smulkus, ir mums ir kitiems nenaudingas. Veltui mušu ir didžiausias mokslas: pažinimas, patyri mas, jeigu nėra jėgos kuri su gebėtų jį panaudoti, pritaikin ti gyvenimui. Dėlto tik suderi- j nus proto ir valios veikimą, į mes esame verti tobulo žmo-j gaus vardo. Atžvilgiu į katalikišką vei-Į kimą, mušu valia privalo bū ti loginga (nuosekli), norinti pilnai pritaikinti katalikiškus Įsitikinimus visur, ne tik šei mynoje, bet ofise, dirbtuvėje, ^ iešame gyvenime. Disciplinuota, tai yra ne iš-j tižusi, bet organinė dabojant Valstybės, Bažnyčios, Dievo ir t. t. įstatu. Musų visuomene sudaro įvairus organai kurie tarp savęs ankštai yra susiri-1 šę ir nedrausminga valia ap-1 lenkdama vieną iš ju pažeidžia kitus. Panašiai yra su žmo gaus organizmu. Sužeidę vie ną kurį nors organą (sąnari), j pav. aki, visas žmogus kenčia. Organizuota valia, reiškia aukščiaus statyti koperacijos (bendro veikimo) nusižemini-j mą už izoliuotą (pavienią) j bruzdėti pratusią puikybę. (Ji; įstojus organizacijom neieškoti | savo egoizmui (savymerlei) triumfo, bet tikrai savitarpi- į nes paramos. j Meili ir pasišventusi valia,: nes jeigu mes imamės darbo, kaip sakoma, atgrubusiais na-j gais, be meilės, pastovaus ir Katalikai ir Tarptautines Organizacijos. Tarptautinė kataliku sąjunga. Besvarstant demokratijos internacionalu kunigas Metz ger raportavo apie tarptauti nę katalikų sąjungą . Ika (Intemacio kataliką) įkurtą •1920 m. 6-me tarptautiniame kataliku kongrese Haye mies to. Jos biuras yra mieste Graz, Austrijoje. lietai kam iš mušu placiaus vra žinoma apie katalikų in ternacionalą, dėlto panaudosi me ištraukas iš "Democratie". 4'Kokią begalinę jėgą suda rytų demokratijos armija tik - įai krikščioniškai organizuo ta visose šalyse, praktikuojan čių katalikų armija, broliškai suvienyta kad įgyvendinus pa saulyje įstabų krikščionybės idealą prieš nacionalizmo ir kapitalizmo egoistinę galybę. Bet mes dar toli nuo to! Ži noma, Bažnyčia skelbia tą di dįjį idealą, šiandien kaip prieš tūkstantį metų, ir tegalime stebėtis iš Šv. Tėvo Papos Be nedikto XV pastangų, kurs ke lia balsą Įrodinėdamas būtiną reikalą teisingumo ir taikos tautu gyvenime, šaukdamas pakeisti brutalės jėgos idėją, krikščioniškos teisės ir meilės idėjaj Deja! maža yra šalininkų kurie butų supratę papos ragi nimus; dar mažiaus tų kurie hutų juos pasekę! Liūdna, bet reikia konstatuoti, kad ele mentarės krikščionybės ir ka talikybės idėjos, socialio tei singumo ir tarptautinės taikos idėjos, neužtektinai persunkė visu katalikų sąžinę. Prieš tą blogybę. Tarptautinė katalikų Lyga nori kovoti. Pirmiausiai, rimto darbo niekuomet nenu veiksime. Pasišventusi valia kuri veikia raginama ne vien žmoniškų akstinų, bet savo no i'ęstanėios energijos šaltinį mato Dievuje, antgamtinė šilu ma savo veikimą gaivina. c O šit kaip reikia norėti kad katalikiškoji akcija virstų re alybe. ji nori suvienyti visų kraštų katalikus kurie supranta ka talikybės idėjų su visomis jos išvadomis musų laikų gyveni me ir kurie ym pasirįžę ją vykdinti savo krašto katalikų tarpe, o paskui ir visame pa sauly. Taigi pirmiausiai T. K. L. siekia auklėjimo uždavinio. Jeigu trys šimtai milionų ka talikų, kurie turėtų, savo tikė jimu, atvaizduoti tikrąjį krik ščionybės idealų, pasiryžusiai gelbėtų Šventųjį Tėvų jo tai kos politikoje, jie sudarytų su kitais tikybinių ir filozofinių įsitikinimais pacifistais (tai kos šalininkais) nepalaužiamų frontų pasaulio taikai.. Bet kaip laimėjus visus ka talikus tikrai katalikiškai idė jai, kaip nugalėjus • galinga naujosios srovės auklėjimų I kurs išimtinai remiasi brutalio nacionalizmo jėga ir imperia lizmo principais; kaip kovo jus prieš šovinistinę spaudų be krikščioniškos sąžinės, jei gu visi katalikai nesueis vie nybėn, tai yra tie kurie pri pažįsta absoliutę krikščioniš kojo teisingumo, tiesos, meilės idėjos vertę individų (atski lų žmonių) ir tautų gyvenime. Katalikiškojo Internacionalo Lyga (Ika) pradėjo savo dar bų. Ji įsteigė mėnesinį žurna lų, kurs turės patapti savai traščiu "Katalikiškajai Pa saulis" (Katolica Mundo) vi siškai nepriklausomų politiniu žvilgsniu ir tarnaujantį tarp tautinės katalikybės tikslams. Jis redaguojamas mieste Craz (Austėjoje), bet jis turi ben dradarbių iš viso pasaulio. Toliaus T. K. L. rūpinasi katalikiško internacionalo ko respondencija. Ta koresponden ei ja nori pagaminti viso pa saulio kataliku laikraščiams . v. . straipsnių įvairių nuomonių [ kurie praplatintų katalikiškų1 mintį ir taikos mintį. Galop, T. K. L. duoda ypa tingos svarbios visų šalių ka talikų susirinkimams. Antra sai- tarptautinis katalikų kon gTesas įvyks liepos 31 d. 1922 ui. Luksemburge. "Osservato re Romano51 balandžio 9 d. v 1922 paduoda to kongreso pro gramą, įr informacijų. Svarbesni programos punk tai: tarptautinė katalikų ko peracija, aplamai, ir ištobuli nimas pagelbinės tarptautinės organizacijos, ypačiai, — ben dradarbiavimas tarptautinės katalikų Jaunimo Lygos, — Misijos, — tarptautinė kata likų Spauda, — socialus klau simas, — tarptautinės kalbos problema. P Tas pats "Osservatore Ro mano" teikia šių informacijų apie Ika. Trisdešimts dvi Valstybės turi savo nacionalius direk torius ir daugiaus negu 200 miestų savo delegatus. Crraz'e (Austrijoje) yra tarptautinis biuras su profesionaliais ben dradarbiais, tarptautinė spau dos įstaiga (Šv. Paulio kny gynas, Paulus Eidonejo). Vie nas tarptautinis katalikiškas laikraštis išeina regulariai. Priduria: "Trisdešimts pre latu fš įvairių penkiolikos kraštų, kurių tarpe kardino lai ir apaštališki nuncijai, su džiaugsmu sveikino mūsų ju dėjimą ir jį palaiko. Musų Šv. Tėvas, smulkmeniškai pain formuotas apie musų darbuo tę, j$ palaimino ir padrąsino daug kartų". i ]ka turi tarptautino direk ciją iš trijų prezidentų trims metams išrinktą: vienas neu tralėms Valstybėms (olandas), antras Sąjungininkų Valsty bėms (anglas), trečias centra lėms Valstybėms (vokietys). Kiekviena šalis turinti užtek tinai žymų katalikų skaičių gali turėti tautinį komitetą. Internacionale kalba priimta esperanto. Tečiaus nemaža yra kliūčių. Tas darbas sutinka daug pa sipriešinimo iš militaristų ir šovinistų pusės. O ta i pat tie uždaviniai reikalingi stambaus finansinio ištekliaus. Taigi šiandien, labiaus negu kuomet galima tiesą pasakyti, kad jeigu kapitalistams trūksta idealizmo,, tai idealistams ę trūksta kapitalo". RAŠYTOMS TAPO - KATALIKU, Svarbus įvykis atsitiko lio landų gyvenime, kurs negali neturėti įtakos tos šalies vi suomenės gyvenime. Nesenai čia perėjo katalikybėn žino mas gydytojas ir garsus ra šytojas Dr. Frederik van Ee den. Iki tol jis neišpažino jo kios tikybos. Dr. Frederik van Eeden gi mė 1860 m. Haarleme. Reiš kia, dabar turi 62 metu. Jo tėvas buvo garsus gamtinin kas — botanikas (augalų ty rinėtojas). Frederikas mokėsi Amsterdame medicinos, para šė mokslo veikalą apie tuber kuliosą, (džiovą) ir už tat ga vo medicinos daktaro laipsnį. Kiek laiko pagydytojavęs Bus suine, vėliau (1888 m.) tapo Amsterdamo psichoterapijos (dvasinių ligi]) instituto vedė ju. Pradėjo įdomautis literatū ra ir tapo žymiu rašytoju. Ne paprastai pragarsėjo jis savo pasaka iš gyvulių gyvenimo "Mažas Jonelis". Trumpu lai ku"ji buvo išversta į aštuonias kalbas. Ano instituto vedėju jis išbuvo iki 1895 metų. Me tęs tat pradėjo tyrinėti socia linį klausimų. Tapo veikliu koperatininku. Bussume įkūrė ūkininkų draugijų, kuri turė jo tikslų ižemę dirbti koperaci jos pagrindais. Tečiau ^toji draugija ypatingų vaisių, kaip lai tikėjosi jos kūrėjas, neda vė. Tuo laiku jis redagavo lai kraštį "De Pionier", kurio buvo tikslas — skleisti dvarų išpirkinio ir išparceliavimo i dėjų. Tečiau ir čia jam ne per daug teisekė. Metęs ir tat buvo nukeliavęs Amerikon, te čiau ir čia neapsibuvo — grįžo vėl Europon, pagyveno Vokier tijoje ir parvažiavęs Ilollan dijon, pasišventė literatūrai. Š. m. balandžio m. 29 diiį na jis skaitė Haagoje paskaitų apie "Tikėjimų", kurioje pa sisakė, kodėl ir kai'p jis perė jęs katalikybėm Prisirinko klausytojų pilnutėlė salė. Jų tarpe buv.o dargi ministeriai. "Kaip vargdienis, kaip u bagas — kalbėjo jis — aš ėjau, o~Bažnyčia pasitiko mane, kaip draugą. Žmonėms, 'kurie klausia* kodėl as tapęs katali ku, atsakau: jeigu jųs butu met pergyvenę tat, ką aš per gyvenau, butumet tapę gar bingesniais katalikais". Gar sus rašytojas baigė savo pas kaitą šiais žodžiais: "Tikėkit ir vilkitės, ieškokit džiaugs mo, kuris nesibaigia, džiaugs mo, kuris patenkina, gyvenkit paprastai ir darykit ką nors gera. Tegu Šv. Dvasia veda jus ir mane. Amen." Dabar Dr. Frederik van Eeden — vienuo lyne. J. S. KULTUROS VAJAUS REIKALAI. Pastaruoju laiku Kulturos vajaus reikalams sekančios ko lonijos prisiuntė šias sumas: Chicago, III. T. of Lake 39 sk. $1,380.25 Gary, Ind ;... 687.50 Worcester, Mass 686.55 Westville, 111 437.10 Binghampton, N. Y. .. 333.46 Spring Valley, 111 274.16 Racine, Wis 225.40 E. St. Louis, 111 186.80 Melrose Park, UI 105.01 Brockton, Mass. Ne-čios Pag. P. Šv. Dr-ja .. 105.00 Pittston, Pa 100.00 Kenoslia, Wis 67.80 Cicero, 111 57.50 Detroit, Mich. Šv. Anta no parafp. 8 sk. ...... 51.60 Norwood, Mass. L. Vyčių 27 kp. 50.00 Utica, N. Y 50.00 Aurora, 111 42.75 Frackville, Pa 34.11 Coakiale, Pa 32.60 Sheboygan, Wis 10.00 Viso $4,917.59 Pirmiau paskelbta 47,238.42 • r - J . i ' Labu 52,156.01 Per klaidą Gilberton, Pa. du kartu paskelbta .. 30.00 Lieka $52,126.01 Fed. Sekr. SAVIEJI REMSITE SAVAS ĮSTAIGAS. inTTiT KAIP LIETUVA RŪPINASI DARBI NINKŲ GERUVE. (Pabaiga) t Šitos atmainos įstatyme del butų nuomo jimo prireikė įvesti dėlto, kad senasis įs tatymas 1) labai skriaudė namu savinin kus, nes jų gaunamoji nuoma buvo taip juokingai maža, kad jos neužteko net ir mažiausiam remontui, padoriam namu Iš laikymui, pinigai buvo atpigę daug dau giau, negu tris kartus, taigi tuo laiku bu tų. niekas faktinai ir netaisė, niekas ir naujų namu nestatė, nes tai visai neapsi mokėjo; 2) miestams augant, ir naujų butų nesirandant, pasidarė per daug ankš tu ir nesveika gyventi, ypač* biednuomenei, Taigi, prireikė taip keisti įstatymas, kad bent šiaip taip apsimokėtų senus namus taisyti ir naujus statyti. 1922 m. Šie 1922 metai Lietuvos istorijon bus aukso raidėmis užrašyti — }pač del Sei mo priimtojo Žemės Reformos Įstatymo. Paduodame čia šį įstatymą trumpoje su traukoje, jo svarbiausiuose punktuose, aip kaip jį padavė "Elta." "Vasario 15 d. Lietuvos Steigiamasis Seimas galutinai trečiuoju skaitymu pri ėmė įstatymu apie žemės reforma. Sulig to įstatymo, žemės savininkams palieka ma žemės iki 80 hektarų. Kas turi dau giau, tai atimama į valstybinį žemės fon dą. Koliai nebus išdalyti stambieji dva rai, tai ūkiai, turintieji ne daugiau, kaip 150 li. neliečiama. Už atatinkamą žemę pripažinta atlyginti. Į x Aukščiausia atlyginimo kaina 480 auk siuų už hektarą. Jeigu atimama iš ūkio iki 200 hektaru, tai už 70 liek. atlygina ! ma vidutinėmis nusavinimo meto rinkos kainomis, o už 50 liek. nustatyta kaina. Už žemes po miškais mokama po 120 auk sinu. ! Be atlyginimo imama: 1. nustatytu y patingu įstatymu žemės nuošimtis kariš kiams išdalyti, 2. nenaudojamos žemės: smiltynai, balos, 3. iš ūkininkų kitados, neteisėtai užgrobtos žemės; 4. nejudomie ji turtai tu savininką, kurie nusidėję prieš Lietuvos nepriklausomybę, savo noru tar naudami priešingai valstybei. ''Parapijos, kurios neturi žemės, gauS| j jos iš valstybinio fondo bet nedaugiau | kaip 8 h. Bažnytiniu žemių fondan pri valo buti sugrąžinta tie nejudomieji tur tai, kurie kitados Rusų valdžios buvo iš katalikų bažnytinių įstaigų atimta ir ati I duota pravoslavų bažnytinėms įstaigoms. . Bet jeigu iš katalikų atimti turtai buvo patekę Rusi} valdžion, tai jie dabar turi į grįžti į Lietuvos valstybinį fondą. " Svetimšalius, kurie turi dvarus Lietu voje, šis j statumas neapima. Jiems lei džiama nuosavybė likviduoti per trejus metus. Bet jeigu jie tai neįvykdintų, tai su jų turtais butų. pasielgta sulig to pa ties įstatymo. Vienok ir nuo svetimšali1 j atimama neteisėtai užgrobta ūkininkų že mė, bendros ganyklos ir činšų žemės. Sve timšaliais šiame reikale bus skaitoma tik tie asmens, kurie ir prie Rusų valdžios turėjo Lietuvoje 'žemės ir buvo skaitomi svetimšaliais". Toji Žemės Reforma — tai naujos ga dynės rimta pradžia lietuvių tautai. Lie tuvos liaudis, per amžius niekinama, mig doma, išnaudojama, pakilo iš mėgo, apsi dairė ir drąsiu pasiryžimu pasiėmė tautos reikalus j savo rankas. Visųpirma pasiė mė žemę, tą tikrąjį tautos gyvybės pa matą. Pakilo suverenas, apsisprendė, su sitvarkė ir nėra pasaulyje tos galybės, ku ri benustumtų jį nuo jo žemės. Išvados. Nieko nėra lengvesnio, kaip kritikuoti kitą, ypač tą, ko kas nemėgia. Lietuvos pirmieji vairininkai — Laikinoji Vyriau- į sybė ir Seimas — ir gi turėjo ir turi savo j kritikų. Keistas dalykas: lietuviško krau- į jo (bet svetimos dvasios) žmonės su di desniu inirtimu kritikuoja Lietuvos val džią, negu kitų tautų žmonės, net negu musų užpuolikai. Jie daug ką Lietuvos. Valdžiai primeta ir prikaišioja. Ypač irtė gi amas priekaištas — tai kad ji esanti darbininku smaug'ėja, buožių valdžia. Mė ginome faktais atsakyti ir parodyti, kaip i št ikrų jų tie vairininkai žiurėjo į darbi ninkus ir jų reikalus. Gal jie padarė-per įnaža? Gal jų išleisti įstatymai netobuli, nepilni? Bet kada ir kų žmonės padarė ant syk tobula! Dešimtį Dievo Įsakymų pasaulis senai skaito tobulu įstatymu, o bet gi randasi žmonių, kurie savo širdyje ir tų įstatymų linkę yra kritikuoti. Lietuva tik vakarykščiai įžengė į savi to gyvenimo kelių. Jos tvėrybos pirmuo sius darbus apvertinant reikia visų-pirma žiūrėti norų, nusistatymų, krypsnio, veda mosios minties. To žiūrėdami mes turime pripažinti, kad tų pirmųjų Lietuvos vairi ninkų vadovautųsi kuogeriausiais troški mais darbininkų labo, jų gerbūvio, jų teisių, jų pažangos. Todėl ištikrųjų ne teisingi yra visi tie priekaištai, kurių tikslas yra parodyti Lietuvos valdžių, kai po darbininkams neprietelinga. Valdžios darbininkams palankumų pa rodo kad ir tas faktas, kad ji niekuomet nedarė pastangij kliudyti patiems darbi ninkams kovoti už savo teises ekonominia me ir politiniame gyvenime. Vieno ko ji reikalavo iš darbininkų, tai ištikimybės/ savo šaliai, josios laisvei. Ji nesvyrav^ patraukti atsakomybėn darbininkus, par sidavusius svetimom valdžiom, taip kaip ji nesvyravo patupdyti į kalėjimų dvari ninkus. Atsiminkime, pagaliaus, kliūtis, kurios trukdė Lietuvai tvarkytis. Ir didžiojo ka ro paliktos žaizdos, ir šalies nubiednėji inas, ir nesiliaujantieji karai su užpuo likais, ir priverstinas laikymas skaitlin gos kariuomenės po ginklų, kad atsilaikius prieš lenkų pakeltą kardą, ir stoka pri tyrusių valstybės vyrų, stoka tinkamų valdininkų, — visos tos ir kitos \čia ne paminėtos kliūtys — daugiau, negu patei sina Lietuvos kurėjus ir jos pirmuosius j tvarkytojus, kad jie ligsiol nesudarė Lie tuvoje tokio rojaus, prieš kurį riei pik čiausieji kritikai nieko negalėtų pasakyti. Jei žiūrėti sąžinės, jei klausyti lietu viško kraujo ir lietuviškos širdies, jei elgties sulig sveiko .proto, tai didžiausis uždavinys šių dienų lietuvių yra — tai pašalinti didžiausią kliūtį, musų pačių parioglintą ant laisvės kelio. Kas toji kliūtis? Gal svetimi priešininkai! Gal stoka anglių, geležies? Gal mokslo stoka? Ne, ne tos yra didžios kliūtys. Vienos iš jų nugalimos, kitos ne perdaug svar bios. ^ . Didžiausia klintis — tai savo kraujo ^nekentimis, tai juodas peeimismae už ku rį lenkai galėtų grynu auksu mokėtL ^Pašalinkime t% kliūtį — o musų laisvė ir demokratijos laimėjimas bus mums už tikrinti. ; s Lietuvos Pilietisr -