Newspaper Page Text
44nn 4 r taa c>» s 3 i a DRAUGAS Fnbtiabed Daily Kicept Bnndayi One Yemr y. 94.09 Slx Montha t».no AT *EWS-STA1CDS 2c. A. COFY 3 CV DRAUGAS FLBLISHING CO., Inc., £ IS34 So. Oakley Ave., Chlcago, 111. •j Tel. RooseTelt 7791 svrtvsvnrttttrsrrsinrirsttvttvx8tx No. 140 i Kaina A Centai | Į Price L, Cents i | . § (LITHUANIAN DAILY FRIEND) CHICAGO, ILLINOIS, KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO <JUNE) 15 D., 1922 E METAI-VOL VD ENTERED AS SECOND-CLASS MATTER MARCH 31, 1916, AT CHICAGO, ILLINOIS UNDER THE OF ACT OF MARClt 1M9. \ AUSTRIJOS KATALIKU DEMONSTRACIJA VIENNOJE, KARDINOLAS KALBĖJO i 200.000 ŽMONIŲ. Katalikai kovoja už mokyklų laisvę. YIKXXA, geg. 20. — (ko respond.)- — C'ia įvyko milži niška kataliku demonstracija, kurioje dalyvavo apie 200,000 žmonių. Tai buvo pasibaigus tai pat čia Įvykusiai kataliku konferencijai, kurioje tartasi apie katalikišką veikimą. Bažnyčios ''Am Ilot"*' prie šaky padirbdinta platforma, nuo kurios kalbėjo vietos kar dinolas Pi f H į nesuskaitomas žmonių minias, siūbuojančias erdvioje aikštėje nei jura. Jo Kminencija kalbėjo apiej reikalingumą katalikams pra ktikos tikėjime. Kardinolas skaitė prisiųstą Austrijos gyventojams šven tojo Tėvo i'iaus XI raštą, ku riuomi teikiamas visiems ti kintiems Apaštališkas Palai minimas. . Po to Jo Eminencija skard žiais žodžiais klauso miniu: Kas irai i Imti perimtas bai mės, kuomet Šventasis Tėvas patsai stovi su jumis ir pasi rengęs kovoti del jusii tikė jimo, del šeimynos šventumo ir del mokvklu laisvės? Kas turi baimės, atsiliepki te.' Paskui kardinolas pareiškė, kad tie visi. daugiausia social demokratai, kurie darbuojasi j sukoneveikti kataliku rekons-! i t nikei jos darbą, paremtą ne-j išjudinamais musij tikėjimoj pamatais, turi atsiminti, kadi . » J jie yra vientik menkutėliai] nykštukai akyvaizdoje tikin čiu į Dievą miniu. Pabaigoje kardinolas parei škė kituomet Jurgio AVasliing tono ištartus žodžius, jog žmo nėse doros negalima palaikyti be religijos Kataliku demonstracija sa vo milžiniškuniu ir kilnumu visai užtemdė vietos socialde mokratu surengtą demonstra eiją gegužės pirmą. Dėlto socialistai neriasi iš kailio pykdami ir katalikus pravardžiuoja biauriais var dais. (v,ia katalikai svarbiausia ko voja už mokyklų laisvę. Nes socialistai darbuojasi visas ša lies mokyklas pakeisti bedie viškomis. LAIKRAŠTIS ATŠAUKĖ KARDINOLO APJUODI NIMĄ. LONDONAS, geg. 26 (ko resp.). — Vietos laikraštis "Express" savame laike pa dėjo biaurią žinią, atkreiptą prieš Čeku kardinolą Skrben sky. iTa žinia paskui pasinau dojo ir kiti, net Amerikos lai kraščiai 1 4,000 KINU KRITO KOVOJE SEKA BAISUS KRAUJO PRALIEJIMAS PEKINAS, Kinija, birž. 15. — Shanhaikwau apylinkėse seka baisi kruvina kova gene i rolo Pei AVu-fu armijos su ge nerolo Chang Tso-ling armija. Pirmojo generolo armijai va dovauja gen. CliililL (ii gen. | Chang Tso-ling yra Manclm [ rijos autokratas. • Pranešta, kad abi pusi turi [didelius nuostolius kareiviuo se. Tik vieno gen. Chilili pu sėje krito daugiau 4,000 ka reivių. Tai didžiausias ir baisiau sias Kinijos istorijoj mušis, ir, anot žinių, tęsiasi be su stojimo. Maneliu rijos armijos vadas nesenai su savo armija mėgi no paimti Pekiną, kad įkurti ten savo "demokratinę" val džia. Bet tas žygis jam ne vyko.. (ien. Pei AYu-fu armija ji sutraškino. Bet nebuvo SALVADORE POTVINIS, 300 ŽMONiy ŽUVO. j i SAX SALVA 1)0R, birž. 15. Salvadoro respublikoj nuo Ismarkaus per keletą dienų lie taus išsiliejo upės Aeelhuate ir Arenai. Abiejų upių van duo užliejo plotus ir susijun gė krūvon darydamos didelius| žemumose ežerus.. Vanduo pradeda slūgti ir atrandami žuvusių žmonių la vonai. Iki vakar dienos rasta apie 3()0 lavonų vyrų, moterų ir vaikų. Respublikos vyriausybė pa t * siuntė pagelbą nukentėju siems. j PAVARTOTOS BOMBOS Į MINIAS. JACKSON, Midi., birž. 15. — Mėtos kalėjime buvo laiko mas žmogžudis, kurs tomis dienomis nužudė vieną mote riškę. Kaip tik pasklydo žinia, kad žmogžudis prisipažino, tuo jaus prieš kalėjimą susirinko žmonių minios ir griežtai pa reikalavo išduoti žmogžudį. [ Kuomet joms atsakyta, jos Įėmė veržtis kalėjimam Valsti i _ .... Įjinė policija paleido į minią keletą bombų, kurios plyšda nios sukelia akyse ašaras ir laikinai apjakina. Kalinys tuotarpu užpakali nėmis durimis išvestas iš kalė I jiiiio ir paimtas saugion vie įton. Paskui kai-kuriems kar jštuoliams leista atlikti dratą 1 kalėjime. Ir nieko neradus ap rimta. Kataliku opinijos ir teismi nės atsakomybės spaudžiamas laikraštis "Express" atšaukė j tą žinią, viešai atsiprašė kar idinolą ir žymią sumą paauko I jo labdarybės tikslams. progos jį įvyti atgal Maneliu rij'on. . J įvykus čia atmainoms vai-' džioje prieš to generolo armi ją pasiustos naujos spėkos. Norėta gražiuoju susitaikinti. Nepavykus pakilo žiauriausie ji mūšiai. Gen. Chilili siunčiama dau giau kariuomenės. Spėjama, kad jam pavyks įveikti priešą. Bet jis negalės su savo armi ja ineiti Maneliurijon. Nes jei tai padarytu, tuomet jį už pultu pietinės Kinijos vai d-* žios tirmija. Neparblokštas pilnai gen. x Cliang Tso-ling nepaliaus da rės nesmagumu Pekino vald / ... žiai. Del to ir tolesniai rei-j kia laukti nesutikimu. Nelaiminga Kinija šiandie susiskaldusi i keletą daliu. C b c Kas gali pasakyti, kuomet ten įvyks geistina gyventojams ramybė. HAGOS KONFERENCIJA. 11ACUE, birž. 15. — Šian die čia prasideda ekonominė Europos valstybių konferenci ja. Pranei ja konferencijon prisiunčia tiktai ekonominius ir finansinius ekspertus. BELFASTAS, TAI VĖŽYS AIRIJOS KUNE. Taip tvirtina vrovizionalis Airijos prezidentas. ' LONDONAS, birž. 15. — Aną dieną čia turėjo ilgą kon ferenciją su premieru Lloyd George Airijos provizionalis prezidentas Collins. Po konferencijos spaudos atstovams Collins 'pranešė: Anglija privalo įsimaišyti Ulsterio provincijoj ir užbėg ti katalikų gyventojų var 'gams. Anglija nors kartą tu ri padaryti galą protestantų įšėlimui prieš katalikus. Ki taip negalima išspręsti tos problemos. Belfastas, tai Ai rijos kune vėžys, pridūrė ant i galo Collins. , PRANCIJA AUSTRIJAI DUODA PAGELBĄ. j" PARYŽIUS, birž. 15. — \ 'Praneijos senatas nutarė Au strijai tuo jaus paskolinti 55 milionus frankų. Kai-kurie senatoriai aštriai kritikavo Versailleso sutartį, kurią ja Austrijai užduotą smu gis. Austrijoje labai bloga fi nansinė padėtis. Kronos vertė nupuolė. Maistas ir viskas bai siai pabrango. LOS ANGELES, Cal., birž. 15. — Čia Įsteigta ir jau ati daryta išimtinai juodiems žmonėms ligoninė. Ligoninės 'personalas — juodi žmonės. MUNICHE APŠVILPITAS PREZIDENTAS EBERT. Karaliaučiuje įvyko kruvinos riaušės. 3ERLYNAS, birž. 15. — i Nežiūrint bavarų protestų, provizionalis Vokietijos prezi dentas Ebert visgi nuvyko Ba varijos sostinėn Munichan. i Tenai jis pasveikintas minios švilpimais ir pajuoka su nea pykanta. Tuo pačiu laiku žinomas t'ieldmaršalas Hindenburgas buvo nuvykęs į Karaliaučių, Mažoj011 Lietuvon. Del jo nu vykimo sukilo riaušės, kurių laiku vienas darbininkas nu žudytas ir keletas kitų sužeis » £ i ta. Vokiečių dvasia. Tuodu atsitikimu aiškiai parodo, kokia vokiečiuose dva sia gyvuoja. Reiškia, kad dauguma vokiečių posenovei | laikosi utilitarinės dvasios. Nors jie, būdami priespaudo je, sutiko su republikonine valdžios forma, tečiaus ta val džia jiems prikli ir mėgina ją nusikratyti. Turės praeiti dar daug lai ko, kol vokiečiai apsipras su; respublika. Kas link prezidento Eberto, tai bavarai turi " pamato juo mi nepasitenkinti. Nes Ebert yra svetimo plauko žmogus. Jis socialistas, socializmo iš-j pažintojas. Gi socialistai šia ndie visur susipratusiu žmo nių nemylaujami ir negali gauti jokio kredito. Atsitikimas su amerikonu. Nors Bavarija priklauso Vokietijai ir yra Vokietijos respublikos dalis, tečiaus Bavarijos valdžia atsisako pripažinti ant savos Berlyno valdžią. Ir tai daugiausia del to, kad ta Berlyno arba visos Vokietijos centralė valdžia daugumoje yra socialistinė. Bavarijos valdžia dažnai at sisako pripažinti Berlyno val džios autoritetą. Nesenai Bavarijon su Ber lyno valdžios išduotu leidimu atvyko vienas amerikonas. Bavarijos valdžia nepripa žino Berlyno valdžios leidimo. Amerikonas areštuotas ir nu baustas užmokėti pabaudą ar ba eiti kalėjiman. Tečiaus neteko sužinoti, kaip pasibaigė tas visas rei-l kalas. j BOLŠEVIKU TRIUMVIRATAS VALDO RUSIJĄ Į (BERLYNAS, birž. 15. — Vietos socialistų radikalu laik raštis praneša žinių iš Mask vos, kad bolševistinės ^Rusijos autokratas Leninas, gydytoji} pasiųstas kažkur atsilsėti, kad atgauti sveikatą. Jam esą už drausta mažiausia ,pusę metų neužsiimti jokiais valstybės reikalais. Pasišalinus Leninui, komu nistų partija paskyrė tris bol ševikus valdyti Rusiją. Tą • i trim vi ratą sudaro bolševis- 1 tiniai vadai: Stalin, bolševi- i kų vadas iš Gruzijos, paėjimo turkas; Kamenev, Maskvos : sovieto pirmininkas; Bikqv, li- i beralių pažiūrų bolševikas. 1 Vokiečių radikalų laikraštis j pažymi, kad tie trys, stovėda-| mi prie bolševistinės valdžios ■ styro, neiškryps iš Lenino nu-1 tiesto kelio ir tinkamai val dys, kol nepasveiks Leninas. STREIKININKAI UŽDARI NĖJA KASYKLAS, jTERRE HAUTE, Incl, bir. 14. — Apie 400 streikininkų čia išvažiavo automobil. rytų pusėn. Pim išvažiuosiant jie pranešė, jog visame plote tar 'pe šio miesto ir Brazil jie už darysią visas anglių kasyklas.j BAIGSIS ANGLEKASIU - STREIKAS? CINCINNATT, O., birž. 15. '— Streikuojančių anglekasių organizacijos generalis sekre torius Green vakar pareiškė; jog streikininkų atstovai kas (valanda pasirengę stoti konfe rencijon su kasyklų savinin kais ir pradėti taikos derybas. Yra žinių, kad kai-kurie ka syklų savininkai sutinka pra idėti konferencijų. VOKIETIJOS KABINETAS RENGIASI KOVON. BERLYNAS, birž. 15. — Kanclieris AVirth ir kiti kabi neto nariai gryžo čia po vie nos savaitės atostogų įvairio i se Vokietijos dalyse. Prasidės perlamentarinė kova su santarvės atpildymo komisija. Kaip žinoma, Vokietija ge gužės mėnesio pabaigoje pri ėmė visas tos komisijos pa duotas sąlygas kontribucijos reikalo. j ' ? Tai padarė tikėdamosi gau ti tarptautinę paskolą. Šian die, ačių Pranei jos nusistaty- ' mui, Vokietijai paskola atsa kyta. ' ; W 1 Aiškus daiktas, kad be pas kolos Vokietija atsisakys pil ] dyti priimtas jos sąlygas. i MERKULOV VĖL VALDO ' VLADIVOSTOKĄ. VLADIVOSTOKAS, birž. 2. — Čia kituomet steigiamojo seimo buvo pašalintas vietos valdžios galva Merkulov. Da bar jis ir vėl apėmė Vladivos- ] toko ir apylinkių valdymą. i TURKAI NUŽUD? 1,300 KRIKŠČIONIŲ. L^ONDOKAŠ^ "birželio 15.— 1 Pranešta, kad turkai naciona- ■ v • • • • 1 listai Mažoje Azijoje ties Juo domis juromis nužudę 1,300 1 krikščionių. Žinios iš Lietuvos DEL KIAUŠINIŲ EKSPOR TO IŠ LIETUVOS. Pirmuoju 1921 metų pusme čiu (nuo sausio 1 d. iki lie pos 1 d.) iš Lietuvos išvežta kiaušinių į įvairias užsienio šalis — 30,801,0^36 auks. ver tės. Atskirioms šalims imant: Anglijon — 18,976,668 auks. vertės; Vokietijon — 10,542, 322 auks.; Latvijon — 883,300 auks. ir Ivlaipėdon — 399,456 auks. Anot statistikos davinių per ištisus metus Anglijon iš gabenta kiaušinių — 118/326, 728 auks. vertės Vokietijon— 26,191,372 auks.; Klaipėdon —1,879,176 ir Latvijon —883, 300 auks". Taigi viso 147,580, 576 auksinų vertės. Imant paties produkto skai tlines atrodo šitaip: Finansų ministerijos žiniomis išvežta 72 milionai kiaušinių (viduti ne metų kaina — 1,6 a. št.). Šių 1922 metų pradžioj jau yra apsireiškęs esant didelių reikalavimų užsienių. Specia listų nuomone šįmet numato ma busiu eksportuota apie 120 — 130 milionų kiaušinių. Jau supirkinėja juos 15 stambių firmų, konkuruodamos viena su kita ir už tai keldamos kai nas. Jau dabar dešimčiai mo kama 50 auksinų. Šįmet daugiausia bus išve žama Anglijon, kur kiaušinis labar kainuoja 9 auksinai. Ga benama busią per Liepojų. Vi <am Lietuvos krašte darbuo jas jau apie penki tūkstančiai supirkinėtojų. To darbo ima si ir koperatyvai. Stinga specialių sandėlių. Kad negestų kiaušiniai laiko ua sausai supakavus, (šiau lais ir medžio viln.) gerai vė linamuose sandėliuose. Anglijos rinkoj pastarai- j siais laikais konkuruoja su Lietuva tik Kinija. [L. Z-s] JONIŠKIEČIUOSE! Yra vėlios lentpiuvės ir vilnų kar šyklos. Iš pramonininkų kai viirie padaro ganėtinai gerą. pragyvenimą, bet didesnioji lai i s— vos tik galus su ga # i ais suduria. Dabartinis pa pildomasis valstybinis mokes lis joniškiečių pramonininkų arpe sukėlė paniką; vieni jų, urėję senojo kapitalo, lengvai ą mokesnį užmokėjo, kiti ke-Į ;ina atsisakyti nuo mokesčio j r. laukti ateinant inspekcijos Į ireštuoti jų mantų. Treti ieš \0 kitokių išėjimų, ketina ra šyti skundus į St. Seimą ir F. r Prekybos ir Pramonės mi listeriją. Keletas žadėjo me sti pramonę, ir užsiimti žem dirbystei Be reikalo toks pe simizmas. Juk vis vien val džios mokestis pramonininkai perkels ant jų išdirbiniij pirki ny * , Joniškiečiams pramoni ninkams patartina telktis į pramonininkų sąjungą, sujun 1 gti kapitalus ir pasirūpinti pi giau įsigyti iš užsienio reik menų, užsakant dideliais už sakymais. Tad nereikėtų liūdėti, verk šlenti, susinėrus rankas ant pilvo. [L. Ž.] KYBARTAI. Nesuklysiu šį miestelį pavadinęs Naująja Jeruzolima. Išėjus iš stoties metas į akis nepaprastai ryš kios iškabos su (Jar ryškes niais parašais, būtent: baltam lauke mėlynomis sieksninėmis raidėmis žydų kalba išvadžio ti keimeriai. Del formos, len tos viršuj, smulkesnėmis rai dėmis baisiai darkyta kalba viena eilutė parašyta neva lietuviškai. Nežinau kokio įs pūdžio toks reginys padaro į pravažiuojančius svetimtau čius, kurie daugiausia per Ky bartus ir važiuoja, tečiaus na miškiams sunku sugyventi su tokia forma.. KRITIKUOJA NACIONALĮ HIMNĄ. BALTIMORE, Md., birže lio 15. — Mrs.. Augusta E. Stetson laikrašty "Sun" rašo skelbimo formoje, kad ameri konišką nacionalį himną "Star Spangled Banner" reikia pa mainyti nauju himnu ir nau ja muzika. Sako, šiandieni niame himne nesama jokio rimtumo ir aukštybės. Daugelis žinovų, tai pripa žįsta. Bet kai-kas stovi už šiandieninį himną. GRYŽTA HARRISON. Šii mėnesio pabaigoje iš Eu ropos gryžta Cliicagon buvęs penkis kartus Chicagos majo ras' Carter IL Harrison, žy mus demokratų partijos lyde ris. Jam rengiamos čia iškil mės. , VĖLIAVOS DIENA. Kaip Cliicagoj, taip visoj ša ly vakar paminėta amerikoniš kos . vėliavos diena. ORAS GHICAGO. — Šiandie pra matomas gražus oras; viduti nė temperatūra. Saulė pateka* 5:14; leidžia si 8:26. • t PINIGŲ KURSAS. Svetimų šalių pinigų/ vertė, mainant nemažiau 25,000 doL biržeL 14 d., buvo tokia pagal Merchants Loan & Trast Co. Anglijos sterl. svarui 4.50 Prancijos 100 frankų 9.1.2 Italijos 100 lirų ^ 5.24 Vokietijos 100 markių .32 Lietuvos 100 auksinų .32 Lenkų 100 markių .02