Newspaper Page Text
LIETUVIŲ KATALIKŲ DIENRAŠTIS "ORAUOIAS" Eina kasdieną išskyrus nedėldieniua. PRENUMERATOS KAINA: Metams $6.00 Pusei Meti? $3.00 Prenumeratos mokasi iškalno. Lai kas skaitosi nuo cž s i rašymo dienos ne nuo Naujų Metų. Norint permai nyti adresą visada reikia prisiųsti ir senas adresas. Pinigai geriausia siųsti išperkant krasoje ar esprese "Money Ordef" arba įdedant pini gus X- registruotą laišką. "DRAUGAS" PUBL. CO. 2334 So. Oakley A ve., Chicago TeL Eoosevelt 7791 FAŠISTU KLAUSIMU. v Po didžiojo karo Europoj*? plačiai pasauly pagarsėjo Ita lijos lakūnas—poetas d' Ann imzio," kuomet jis su savo le gionais apvaldė Dalniaeijos miestu Fiume. Kiek palaukus jį pasekė len kų generolas Želigowski ur>. imdamas Lietuvos sostinę Vil nių. Šiandie Italijoje pagarsėjo žinomi fašistai. Pareina žinių, kad ir kitose Europos valsty bėse organizuojasi fašistai. Žinoma, kitokiais vardais. Europai tie fašistai ar jiems panašus gal ir reikalingi. Ten įsigalėjo radikalai, civilizaci jos ir tvarkos griovikai. Kei kia juos nuraminti. Reikia jiems Įrodyti, kad jie kipšo vaikai. Kaipo toki negali ap valdyti krikščionišku šalių. Bet Amerikai, ar fašistai reikalingi.' Juk čia ir be fa šistu radikalai ramus. Teeiaus viename. Chicagos angliškame laikrašty kažkoks Jolm Morgan ražo, jog Ame rikai fašistai taipat reikalin gi. Anot to galvočiaus, čia fa šistai reikalingi ne radikalus malšinti, bet svetimšaliams spausti. Tarp kitko jis rašo: "Mes reikalingi amerikonų fašistu šioj šaly. Mes nesam? amerikonų nacija. Ir mes ne busime tokia, pakol nepaliau sime teikė balsavimo teisiu svetimšaliams. Juk svetimša liai ne amerikonai ir jie nega li but amerikonais. Daugelis iš jų yni naturalizavosi ir yra geri piliečiai. Bet jie negali but amerikonais. Amerikoni znias yra dvasia, kuri Įgali nama tik gimus Amerikoje, kūdikystės dienomis ir tradi cijomis ". John Morgan, matyt, yra Ivlux klanas. Xes tos rūšies galvočiai save skaito šimto procento amerikonais ir ki tiems nepripažįsta tos teisės. Senai panašus šovinistai puola svetimšalius,, kurie A nioriką padarė turtinga ir gar sia. Bet didžiausias vargas, kad Amerika negali be sve timšaliu apsieiti ir tikrieji A meri'kos patriotai neklauso to kiu šovinistu šauksmų. "PRODUKGINĖ POLITI KA." Rusijos bolševiku užsieniu reikalu komisaras Cieerin skelbia savo valdžios }>oliti tinį nusistatymą. Trumpai imant, jis taip nupasakoja: "Vakarinėj Europoj krizis ima sau pastovų karakteri (pobūdį), gi krizis artimuose Rytuose pastaromis dienomis vis eina smarkyn. Tuo pačiu laiku pakyla sovietinė Rusi ja su savo aktyve politika ir su savo akcija pasirodo kaipo Į pi rn įae 1*1 ė v i eš patija. (i enuoj naujoji Rusija pirmą kart pa kilo kai1]*j lygi kitoms vieš patijoms pasaulio politikoje. Šiandie ji žengia žingsnį pir myn ir reikalauja su savo pa tariamuoju balsu dalyvauti di / džios tautu šeimynos sprendi muose. Teeiaus ji nori daly vauti tokiame laipsny, kokio reikalauja jos interesai. Rusu valdžia visuomet protestavo, jei rusu interesai buvo apta riami be Rusijos .dalyvavimo. 4\Is to išeina, jog pasaulio politiniu problemų sprendimo pastangos l>e Rusijos dalyva vimo negali duoti geistinu pa sekinių. Aktyve politika, ko kią pradedame išvystyti, nė ra tai užpuolimu politika. ls orinė Rusijos politika siekia dviejų tikslų: 1. Apsaugoti sa vo sienas ir 2. padidinti musn produkciją. Dėlto, mes savo išorinę politiką, vadiname pro dukcijos politika. Tariamasis / mūsų i solinės politikos tiks las — praplėsti' valdžią, mums yra svetimas. Priešingai, Ru-» sija palanki broliškam visų tautų bendram darbui. Rusi-t ja yra naturalė draugė visų tų, kuiTiĮ buviui grūmoja pa vojus ir kurie kovoja už 'lais vę". Tai avies kailiu apsisiautu sio vilko kalba. Vien tik "ru sų interesai", "Rusijos poli tika", "rusų valdžia". Tuo įiii norima užmigdyti pasau lio budrumą, idant jis nieko negalėtų matyti, kas šiandie Rusijoje įvyksta ir kas Rusi ją valdo. Neveltui tad Čieeri nas tą visą savo komunistinę marmalienę ir užvardina "pro dukcine politika". Praeitą vasarą iš Maskvos paleista pasaulin žinių, kad Rusija laukia didelio javų der liaus ir toliaus savomis jėgo mis galės pakilti ant kojų. Sa k y ta, jog Rusija turės tokią daugybę javų, kad žymi dalis bus eksportuota. Kaip javų eksport/as. taip kita pirklvba su užsieniais pakels net pa ties rubliaus kursą. ' Šiandie4 pasirodo, kad ta r buvo vien tušti bolševikų ple palai ir pasigyrimai "produk cinė politika". Bolševikai apiplėšė bažny čias ir cerkves. Sakė tais api plėštais turtais pagelbėsiu ba daujantiems valstiečiams. Bolševikų. laikraštis "Eko uomi-českaja Žizn" praneša, kad ateinančią, žiemą Rusijos gyventoju išmaitininmi pri truks mažiausia 700 miliomi piulu javų. T,aigi, nei javu, nei už iš plėštus turtus pinigii nebėra. Ateinančią £iem$ milionai ru sų vėl turės badauti ir mirti. Bolševikai vėl šauksis ''pa ša u 1 i o proleta riato'' pagol bos. . - ►Socialistai visuomenės tra nais vadina kapitalistais ir sau nepalankiuosius asmenis. Bet didesniu ir biauresniu tra nu nerastum už tuos, kurie šiandie gyvena Kremliaus rumuose ir kurie vykdina Markso karaliją. O juk tai pirmosios rūšies socialistai, patentuoti darbininkų priete liai. Apie įdvylika niilionu vyru ir aštuoni milionai moterų balsuoja Anglijos rinkimuose. Motely s daug sveria rinki muose? Jus skaitote "Draugą". Pa mišykite kitu, kad ir jie tą patį darytų. LAISVAMANYBĖS KRI TIKA. Buvo įrodyta kad laisva nianybė prieštarauja psicholo ginei observaeijai, tai yra kad žmogus nėra laisvas ma nyti kg, jis nori; laisvamany bė priešinasi gyvenimo dės niams, nes gyvenimo dėsniai verčia mus jiems tarnauti, laisvamanybė savo siekimais veda prie visai priešingų re zultatų, užuot lasivės, gami ina vergija. (Jalop, laisvamany bės idealas remiasi klaidingu principu ir talpina savyje priešingumus. Pagrindinis lai svama nyb% s šalininkų tvirtinimas yra tas, kad didžiausia žmogaus gėry bė yra laisvė, nepriklausomy bė. Labai klaidinga. Aukščiausia žmogaus gėry bė yra ta, kuri atatinka jo galėms ir ,jo troškiniams. Žmo gaus proto gėrybė, yra tiesa; akiu gėiybė, šviesa, ausų gė rybė — garsas, ir t. t. Kiek vienai galiai atatinka objek tas dalykas, kuriuo ji džiaugiasi, kuomet atsiekia: tas objektas yra jos gėrybė. Žmogaus gėrybė yra ta, kuri | atatinka žmogaus prigimčiai, 'svarstant tą prigimtį visu j moje, pilnoje troškimų ir ga ilių harmonijoje. Laisvė, ku ria džiaugiasi žmogaus pri gimtis, tėra viena priemonė kuria naudojasi musų valia. Ši laisvė faktinai yra apri bota. Sakant, kad nieks ne turi tei.<ės jos apriboti, reik tų sau prieštarauti. Laisvamanybes salininkai norėdami įrodyti buk žmogus yra aukščiausias savos vieš pats, tvirtinaf kati prie los aukščiausios nepriklausomy bės jis nesiliauja žengęs, kad jis nenulaikomai prie to linksta. Neriboto žmonijos progreso tvirtinimas, yra la biausiai laisvamanių mėgia ųias arkliukas kuriuo jodinė jamą. Ar gi ne bergždžias tvirtinimas? Juo labiaus, kad tvirtinama be pagrindo. Bet jeigu jie kalba apie medžiagine pažangą (progre są), o net ir protinės kultū ros pažangą, nei medžiaginei nei protinei pažangai, n e vi suomet atsako dorinė pažan ga. Galų gale pastaroji pa žanga išsprendžia tikrąją žmo gaus nepriklausomybę. Taigi dorinė pažanga, ar yra tikrai Ižmonijos dėsnis — Įstatymas? Dar daugiaus, ar ,galima sa kyti, kai žmonija progresavu si praeity, progresuos ir at eity? Pažangos — progreso dogma savo ražu suponuoja — prileidžia žiflogaus prigim ties genuno dogmą, tą, geru mą kuri buvo ir visuomet bus, galutinai, blogumo nugalėto ju Šitie lasvamanių tvirtini mai yra naujo tikėjimo sąna riai — artikulai. Ir jų skai čių butų galima padauginti. Argi1 laisvamaniai sau neprieš tarauja, kuomet jie didžiuoja si neva riuvertę nuo žmonijos visas dogmas —įtikėtinus tvir tinimus f Štai ir prieiname prie seniaus musų padarytos išva dos, kad laisvamanių tvirti nimai tėra proto konkliuzija — išvada, širdies noras. Laisvamaniai neišrišo jo \ . ^ kios problemos klausimo. Kas yra žmogus? Kokia jo kilmė? Kokis jo tikslas? Kas tai yra pasaulis — universas? Laisvamaiiyibės filozofai tu klausimų nenagrinėjo. Jie gyvena miglotais pasakymais, \ skambiais žodžiais: progresas, žmonija, toTerancija, laisvė, autonomija, evoliucija, moks las. To jiems užtenka" kad pamarginus savo sakinius, į tempus savo sofizmus, kurie pataikauja žemiems instink tams. Sudėjus jų visą žodyną nebūtų .galima sustatyti ma žiausia katekizmą kurs butų C - C i nuoseklus ir aiškus. Kuomet laisvamaniai pra deda kitiems dumti *akis savo mokslišku, ižodvnu, drįskime iu paklausti ką jie tuomi no ri pasakyti ir kokis yra są rvsis j u posakiuose, o pama tysime, kad jie patys nenusi mano ką vapaliojo. Klaidingi ])rincipai — pamatai, tegali klaidinti ir i - nesąmonių mišką nuvesti. i Sulyg naujų statistikos da viniu, Londonas su priemies čiais, turi 7,480,301 gyventojų. Koks begaliniai didelis žmo nių -skruzdėlynas mažame že mėj* kampely! Moterėlė. — Tik vedę vyrai turi širdį. v Mergelė. — O kaip senber niai gali gyventi! Iš MUSy CENTRO ATSTOVO LAIŠKAS FE DER. PIRMININKUI. Tikimasi, jog registracijos tefminas bus pailgintas ir duotas palengvinimas Am. Jungtinių Valstijų piliečiams lietuviams grįžusiems Lietu von atgauti Lietuvos piliety bę.^ . Gerb. kun. K. Urbanavičiui, Amerikos Lietuvių R. K. Fe deracijos pirmininkui/50 W. G-th Str., South Boston, Mass. Grebiamas Tamsta: Atsakydamas į Jilsų laišku iš rugsėjo 29-d., turiu garbės pranešti, kad sulig Jusij pra šymų esu painformavęs Lietu vos Vyriausybę apie Am. L. K. K. Federacijos Kongreso ir Liet. darbininkų Sąjungos Seimo - priimtąsias rezoliuci jas, reiškiančias pritarimo^ ir žadančias paramos piliečių re gistracijos įstatymui. Kartu negaliu nepažymėti, istorinės svarbos tos Jūsų rezoliucijos, kuri taip gražiai karekteri zuoja musų išeivi jų, gilų pat rijotingumų ir valstybinį su sipratimų vykdant pirmąjį laisvosios Lietuvos įstatymų, uždedantį pareigas Lietuvos piliečiams šioje šalyje. Šis kil nus ištikimybės Lietuvai ir jos įstatymams pavyzdi s, ti kiuosi be savo istorinės reikš mės turės ir žymįų praktikos rezultatų, nes neabejoju, kad priimtąsias rezoliucijas Fede racija savo didelioje ir įtakin goje organizacijoje sekmin mai įvykins. Pranešdamas Vyriausybei apie A. L. K. K. Federacijos Kongreso vienbalsiai priim ta pasižadėjimu remti' Lietu vos piliečių registraciją, aš kartu esu pranešęs ir jo pa geidavimų, del nukėlimo ga lutino registracijos termino, o taip pat ir del suteikimo viso keriopų palengvinimų lietu viams, Amerikos piliečiams arižusienis Lietuvon. O i • Ypatingai pastaruoju klau simu man rupi, kad lietuviai, Amerikos piliečiai, kurie buvo atsižadėję ne Lietuvos, bet Rusijos pilietybės, galėtų tap ti pilnateisiaivs« Lietuvos pi liečiais be jokių apsunkinimų. Prašau 'priimti,. Gerb. Pir mininke, mano aukštos pa garbos pareiškimą. V. Čarneckis, Lietuvos Respublikos At stovas. 1 Fed. Sekr. LIETUVIAI AMERIKOJE. KAT. .SPAUDOS PLATINI MO SAVAITĖ. Cicero, 111. — Retai laikraš čiuose rašoma apie Kat. Spau dos vietinės .kuopos veikimą. Ir po teisylbei, kuopa biskutį buvo .nustojusi veikti. Mat, vasaros laike, tai kai-kurie kuopos nariai buvo pasiėmė kaip ir vakaeijas, o kiti, tai buvo kitais reikalais užsiėmę. Dabar, kai jau rengiame Spau ■įlos savaitę, tai visi nariai sni bursime savo jėgas į daiktą, prie vieno darbo — spaudos platinimo. Ta spaudos savai tė prasidės lapkr." 19 d. vaka rę, Šv4 Antano par. svet. su smarkiomis prakalbomis. Kal bės /garsus kalbėtojas, kun. Bumšas. Tai jau tą vakarą ga lime buti tikri kad svetainė bus kupina žmonių. Tai'p vi suomet yra kai kun. Bumšas čionai kalba. ^.ntras vakaras įvyks ant radieny, lapkr. 21 d. L. Teat ro B-vė rodys krutamuosius paveikslus partrauktus • iš Lietuvos ir apie milžiniškąją lietuvių demonstraciją' rugp. 20 d. McKinley Parke. Taipat kalbės įžymus kalbėtojas, kun. A. Linkus, "Giedros" redaktorius.' Trečias vakaras bus lapkr. 26 d. 3 vai* po piet. Kalbės įžymus veikėjas ir kalbėtojas, kun. D.r. Ig. Česaitis, ^Drau go" redaktorius. Ta spaudos savaitė bus darbo, judėjimo ir mokslo sa vaitė. Dirbsime mes, kat., do rą spaudą platinsime, tėvynei ir savo broliui lietuviui kilnų darbą nuveiksime, o prakal bose daug ko pasimokinsime. Ir gal ateis tas šviesus laikas, kada ši graži kolonija apsi valys nuo ją teršiančių šlam štų. f N. Daugelis duoda patarimų, kuriais nfc patys nesinaudo & * ' •• SKAITYKITE IR" PLATINKf" KITĘ "DRAUGĄ" HIKSA LAMOKAS. Laiškai iš Kauno. (Nuo specialinio korespondento). 1. žvilgsnis atgal. Dar taip nesenai nepriklausoma Lie tuva buvusi tik graži lietuviu inteligentų patriotų svajonė, gi daugelio rimtų ir ga na garsių valstybininkų neįvykdoma, po litiniu bei ekonominiu atžvilgiu, utopija, o socialistams visai nepageidaujamas dar bo klasės pajėgų skaldymas — šiandien jau yra pasaulio istorijos neginčijamas faktas. Šis laktas privertė rinitai susigalvoti mokslininkus teoretikus, griaudamas jų praiiašarimus, jis įtikino abejojančius, jis parodė k? t gali tautos pasirįžimas bei ištvermė. Kada iškilo dklžiojo karo audra, nors buvo paskelbtas tautų laisvės apsispren dimo obalsis, bet apie jo vykini mg, tada niekas ir galvoti nenorėjo: tai buvo tik galiūnų žaislas kad labiau sustiprinus _savo armijas, kad labiaus sukėlus, iš i vairių tautų sudėtos Kariuomenės dva si$, kad po pergalės ir laimėjimo, dar la binus pavergus tuos, kam laisvę buvo pa žadėję. Ir tame mes lietuviai, aiškiai ga vom įsitikinti, iš visų tu kurie daug mu ms žadėjo. Rusijos pyragai. Griuvus Rusijos sostui, kada paėmė valdžią socialistai, kurie senai jau buvo pasiskelbę ir plačiai tuo obalsiu save iš reklamavo ir net mažųjų tautų simpatijos įgyję, kada <pas jų-vadą ir kartu visos Rusijos Valdytoju Aleksandrą, Kerenskį atsilankė mažųjų tautų delegacija, ir pa reiksdami savo solidarumą naujai valdžiai priminė, kad jie norėtų, kad į Ministerią kabinetų vienas nuo mažųjų tautų įeitu, jiems trumpai atsakyta:*''vyručiai, mi ni sterių kabinetas ne zologijos sodnas, kad siųsti visokias "retenybes", o kada ne taip senai Pragoj tų pačių kairiųjų so cialistų suvažiavime, kur dalyvavo jų garsus vadai, tas pats Kerenskis, buvu sis Rusijos Steigiamojo Seimo pirminin kas Čemovas ir kiti, atvykus vienam ma žųjų tautų atstovui, pViėjo to susivažiavi mo prezidiumo narys, viešai paėmė uz skverno, pauostė ir sakė 4'Rusju pacli net" (Rusija kvepia). Ką, norėjo pasaky • ' •• •. ' •. I ti .šis atsakomingas Rusijos socialistas, nereikia spėlioti, bet nesunku dasipro tėti, kad virtus potogesnei valandėlei, kiekvienas kas "Rus j u paclinet" (Rusija kvepia), t. y. kaš buvo pirma Rusijos da lis, vel bus traukiamas už skverno ten, i ' v atgal.. - O ko galima tikėtis nuo Rusijos bur žuazijos atstovų ir kalbėti nereikia. Ir kitų neskanesni. \ s Dabar pažiūrėkim kg, mes turėjom iš Vakarų, iš Europos. Ji (didžiosios vals tybės) iki šiai dienai nenori musų gyve nimo, tik gal musų užvandenyno tolimai draugei Ąmerikai mus pripažinus, mes priversime ir Europą kitaip su mus ro kuotis. Sunkiausiu laiku materialio skurdo ii' dvasios vergijoj, musų šalies ištikimiausi •suirus ir jos vadai pradėjo vykinti pir muosius musų nepriklausomos valstybės kurinio žygius. Kada nebuvo ^žodžio lais vės, o spauda panaikinta, žingsnį sekė voki ech} junkeriai ir žandarai, tai tais laikais pradėjo Vilniuje kurtis Taryba, kuri paskui ir tapo pirmuoju musų val stybės organu. Pergyvenę ir išlaikę kov.į su vokiečių žabangais, provokacijomis ir grąsininįais, galop sulaukėm jų išsidan-'' ginimo. Bet kasr laukė Lietuvę, toliaus ? Iš vienos pusės stovėjo lenkas, tykojo pagrobti Lietuvos širdį Vilnių, iš kitos pusės išalkusios ir apdriskusios bolševiką gaujos, laukė tik pulti Lietuvos, plėšti jos turtą. Vokiečiai gi lenkų ir bolševi kų papirkti iki paskutinės valandos ne leido lietuviams organizuotis ir kiek į manydami provokavo. Kaune, kur Lietuvos Vyriausybė tu rėjo padaryti savo laikiną rezidenciją, .švaistėsi jau žymus Maskvos Koųiunistų skaičius, platino jų laikraščius, mitinga vo, agitaVo, o iš Rusijos vis plūdo bolše vikų daugin ir daugin. Rokiškis, Biržai,' Panevėžys, Šauliai, Radviliškis jau buvo jų rankuose. Tuo tai laiku, be ginklų, be pinigu, pusalkani ir nuplyšę Lietuvos darbinin j kai, bežemiai, mažažemiai ir ūkininkai stojo kovoti už amžiais svajotą Tėvynės Laisvę. Pirmieji savanoriai, pirmieji va dai, tai karštoji jaunuomenė moksleivija", krikščioniškoji jos dalis "ateitininkai' "Aušrininkai!" ir tariamoi kairioji jau nuomenė, jei aktiviai ir nesipriešino Lie tuvos kilimui, tai daugumoj btivo ne Y N - veikli, pasyvi, laukė."orientacijos". Nespėjo išginti rusus-komtmistus ir užgydyti jų padarvtąšiats žaizdas, kyla nauji pavojai, naujos audros. Plėšrieji vo kiečiai' ir rusai vadinami bermontininkai provokatoriaus generolo von der Goltz'o vadovaujami užplūdo Žemaitiją, plėšė, nai kino ir degino. Jie užgrobą, Lietuvos gelž kelių centrą. Ra»dviliškį, atkįrto susisieki mą su Kaunu ir vėl apsiniaukė Lietuvos dangus,, vėl kova, vėl kraujas įr kruvinos v t aukos. ** To negana, čia toli 'dar) nesibaigia Lietuvos erškėčių kelias. Kaune nrasų bu drioji Žvalgyba užtinka lenkų sąmokslą. Jie buvo pasiryžę nuversti sudarytąją mū sų valdžią, pastatyti1 savo Ižinones ir val dyti. Bet pasivėlavo. Toliauš prasideda atviros ginklų ko vos su Lenkais, toliaus Želigovskis k. t. Ir tarp iki šių dieny. Musų laisvė, kova krauju ir aukomis įgyta; musų nepriklausomybės keliai-ko vos keliai. Tik gerai"įsižiūrėjęs į tas ko vas, į tuos pasirįžimus, tegali suprasti kokiu budu ta^visų tykojama, palygini mai mažytė valstybė,* išsilaikė tame dide liam Europos čcudrų verpete. „Pamatęs dattgiaus neabejos del jos ateities. (Bus daugiau) j ,