OCR Interpretation


Draugas. [volume] (Chicago, Ill.) 1917-current, December 29, 1922, Image 1

Image and text provided by University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83045087/1922-12-29/ed-1/seq-1/

What is OCR?


Thumbnail for

| "DRAUGAS"
'į: PnbHshed Daily Eic«pt Snndayi |=
One Year |6.00 h
Sis Months $8.00 g
g AT NEWS - STANDS 2c. A COPY g
% draugas ptjblishin& co„ inc. |
2334 So. Oakley Ave., Chicago, HL 'Ji
TcL Roosevolt 7791 $
(LITHUANIAN DAILY FRIEND)
No. 305
CHICAGO, ILLINOIS, PENKTADIENIS, GRUODŽIO (DEC.) 29 D., 1922 M.
ENTERED AS SECOND-CLASS MATTER MARCH 51, 1910, AT CHICAGO, ILLINOIS UNDER THE OP ACT OP MARH S, I87t
KainaOCer
Price L Cei
■i
\ 4'*
8
METAI-' fiTOL V
VATIKANO KONKORDA
TAS SU LATVIJA.
TAI PIRMAS PO BUVUSIO
KARO DOKUMENTAS.
Vatikanas darbuojasi visose
valstybėse.
ROMA, £r. 4. (suvėlinta).
— Apaštalų Sostas su Latvi
jos respublika padarė konkor
datą. Tas įvykęs faktas čio
nai sveikinamas kaipo didelės
svarbos miotikis. Tuo la
biaus, kad ta sutartis Vatika
no su civile vyriausybe yra
pirmoji po europinio karo.
Pirm karo 1014 metais Va
tikanas buvo padaręs konkor
datą su Serbija. Tai buvo
paskutinė tos rūšies siftartis.,
Kuone aštuonerius metus po|
to Vatikanas notuijėjo jokiu
derybų nei su viena valstybe.
Dabar padaryta pradžia su
Latvija.
Diplomatinė akcija.
i'apos Benedikto XV pon
tifikatas ]>ažymėtinas diplo
matiniais Vatikano darb. ka
ro laiku. Papos prestižas la
l)iaus praplatintas kaipo ka
talikiškose. taip nekatalikiško
se šalyse. Diplomatiniai
santikiai sukontraktuoti su
Anglija, Šveicarija, Čekoslo
vakija. Rumunija ir Jugosla
vija, gi atnaujinti su Franci-;
ja, Portugalija ir Holandija.
Oficialiai susisiekimai įvesti
su <Jraikija, Suomija, Estija
ir Lietuva.
Su Bavarija.
Pranešta, kad sekantį kon
kordatą Vatikanas trumpoj
ateity padarys su Bavarija.
Paskui seks kitos valstybės.
Latvijos gyventojai yra ka
' talikai ir protestantai. Nuo
pat respublikos įsteigimo lat
viai visuomet su pagarba at
sinešė j Apaštalu Sostą. Lat
vijos valdžios vienas pirmųjų
darbų buvo susisiekimas su
Vatikanu. Norėta gauti do
rinis pripažinimas ir patenki
nimas savo gyventojų dalies.
Konkordato klausimu tary
bos prasidėjo pirm poros me
tu. Tarybos pabaigtos gegn
es mėn., siu motu. Pagaliaus
sutartis pasirašyta. Vatikano
vardu pasirašo kardinolas
Gasparri, gi Latvijos — už
sieniu ro i kalvi ministeris Afe
jerovie.
Kai-kurios sąlygos.
Sulig konkordato, Katalikę
Religija Latvijoj laisvai ir
viešai išpažįstama ir juridiniu
atžvilgiu sulyginama su vi
somis civilėmis šalies teisė
mis.
Apaštalu Sostas Rygoje
steigia Arkivyskupiją, kuriai
skiria Arkivyskupą. Su Ar
kivyskupo skyrimu reikalin
gas Latvijos vyriausybes aiš
kus sutikimas.
Katalikij Bažnyčia Latvijo
je steigia ir valdo nuosavas
mokyklas. • Latvijos vyriau
Pavojus Art R. Taikos
Konferencijai
Anglija Siunčia Karo Laivus į
Turkijos Pakraščius
LAVSANNE, gv. 29.—Tai
kos konferencijai su turkais
grūmoja pavojus. Kas mo
mentas konferencija gali pair
ti.
Nesutikimai kilo ancrlu su
turkais už Mosulo vilajetą
(provinciją), griaus tariant,
už Mosulo žibalo laukus, ku
riuos saviliasi Anglija.
•Joi konferencija pairs, tai
Ims žinoma, kad pairo dcl Mo
snlo žibalo.
♦ Turkijos įifieionnlist.'i vald
žia andai paskelbė, kad Mosul
vilajetas ])riklauso {Turkijai.
Tai neatskiriama Turkijos
dalis. Dėlto analai tą provin-i
eiją turi aplc*isti.
(Tuo klausimu .Turkijos vai*j
džia aną dieną pasiuntė 110-1
tą Anglijai.
1 >et Anglija kuovoikiaus!
griežtai atsako, kad Mosnl šo
nai neprifirnli Turkijai ir tuoj
reikalu jau negalį but .jokio
klausimo. Nes tai butu tuš
čias daiktas. Anglija nekuo
met neatiduos Mosulo tur
kams.
Vietos turkai delegatai nus
tebo. Del visako jie visgi (
niėgino Mosulo klausimg, kelti
konferencijoje. Anglijos de
legatas Curzon atsisakė ir
klausyti.
Tad vakar konferencijoje
sustabdyti visi darbai. į
Turkai delegatai kreipėsi
Augoron pa* savo valdžią in
strukcijų Mosul klausime. Ne
žinia, kaip į augiu nusistaty
nią atsineš turku valdžia.
Kadaugi pramatomas kon
ferencijos griuvimas, tad An
glija su paskuba savo karo
laivus siunčia Į Dardanelius ir
i -'Turkijos pakraščius.
Konfereucij.'j gali išgelbėti j
tiktai turku valdžios nusileidi
mas.
GANA TUŠČIU KALBU -- SAKU MUSSULINI
ROMA, trr. 29. — Iš tikru
versmių patirta. jog Italijos!
premieras Mussolini pasiimtoj
mandagią, bet griežtos formos
nota i Anglijos ir Franci jos j
užsieniu reikalu ofisus. Jisl
pažymi, kad rengiamon Pary- j
žiuje premieru konfcrencijon
nekeliausiąs, kaip ilgai Fran
ci ja ir Anglija neduosiancios
jam užtikrinimo, kad toje
konferencijoje galutinai bus
išspręstas visas kontribucijos
klausimas.
Anot žinių, Jiussoimi pasa
ko? :
"'Europos diplomatai nors
kartą turi suprasti, jog tuš
čių konforencijij opoclia pasi
baigt'. Kas link manos, tu
riu pažyniėti, tai a s negaliu
apleisti šalies ir savo pareigu
ir vykti konfereneijon, kurio
je bus tik daug kalbama, bet
nieko neveikiama."
,Toliaus Mussolini reikalau
ja, j o u* pirm sušauksiant kon
ferenciją turi Įvykti prelimi
naris visu valstybių sutari
mas. |Tai galima atlikti ilip
iomatiuiais keliais. Tr tik
paskui keliauti konferencijom
Anot Italijos premiero, jo
kia konferencija ateity netu
rėtu Imt šaukiama, kai]) ilgai
iškalno nebus žinoma, kad
konferencija tikrai pavvksia
Tai no viskas. Mussolini
reikalauja, kad iš Vokietijos
kontribucijos ir Italijai tektų
nemaža dalis. Bet ne vienos
nuotrupos, kaip seniau buvo
išspręsta.
Pastarasis reikalavimas su
kels dideliu nesmagumų fran
cuzams. Nes šiems 'vieniems
norima naudotis Vokietijos
mokama kontribucija.
sybė tas mokyklas gerbia Iv-j
giai su kitomis mokyklomis ir
už tai katalikiškos mokyklos
prisitaiko prie salios svirtinio
Įstatymų.
Bažnyčios nepaliečiamos.
Latvijoje steigiama dvasi
nė seminarija, kuri valdoma
išimtinai Kanonų įstatymu.
Seminarija yra Arkivyskupo
valdžioje. Seminarijoje var
tojama latvių kalba visuose
mokslo dalykų išguldimuose,
fšėmus filosofiją ir bažnyti
nius dalykus. Latvijos vy
riausybė tuites pasitarti su A
paštalų Sostu kas link įstei
g-imo Romoje Latviu Koloni
jos.
Katalikų bažnyčios, koply
čios ir kapinės yra neliečia
mos. /Tai visa paliuosuota
įmo valstybinių mokesčių.
Nusižengę bažnytiniuose
dalykuose katalikai dvasiškiai
teisiami vieno Arkivyskupo.
Į tokius reikalus nesimaišo
civiliai teismai.
Konkordatas padarytas 3
metams. Paskui jis galį but
atnaujintas. Bet gali but ir
pirm to laiko panaikintas no
rint to kuriai pusei. .Turi but
paduotos priežastys. Ir 6 mė
nesiais i skalno turi but pra
nešta.
REIKALAUS SUMAŽINTI
NUOŠIMČIUS UŽ SKOLAS.
Karo skolos yra opus
klausimas.
LONDONAS, gr. 29. — f
Suv. Valstpbes išvyko Ang
lijos skolų komisija, kuriai
pirmininkauja Stanley Bald
ai n.
y 1
44Mano misija į Suv. Vals
tybes yra viena iš opiausių,"
sako Bald\vin. ''Prisieis
perkalbėti S. Valstybes, idant
jos nusileistų skolų atmokėji
me."
Anglija S. Valstybėms sko-!
Ii nga .5.937,600,000 dolerių.!
Taigi, arti 4 bilionn. Suv.
Valstybių kongresas nuspren- j
dė, idant tos skolos ir su nuo
šimčiais butų išmokėtos per!
25 metus. Nuošimtis paskir
tas keturi ir pusė.
rlas reiškia, kad Anglijai.j
sumos ir nuošimčio metai į|
metus prisieitų išmokėti apie;
350 milionu doleriu. 3?o tad!
i
negalėtų pakelti Anglijos biu
džietas. I
Dėlto, Anglijos skolų komi-j
sijos svarbiausias tikslas pa-j
sidarbuoti, idant skolų išmo-1
* i
kėjimas Imtu pratęstas ilges-j
niam laikui, ir idant nuošimtis
1 Ai t ii sumažintas.
<Tuo klausimu AVashjngtone i
bus vedamos derybos.
»
BAISI AUDRA ATLAN
TIKE.
LONDONAS, oT. 29. -- Toj
mis dienomis Atlantike Ane;-'
# i
lijos pakraščiais siautė baisi i
audra. Ponki laivai nusken-i
x i
do. Žuvo 28 žmonės.
PERĖJO BAISIĄ AUDRĄ. |
' I
NV\v York, gr. 29. — Iš E u-i
i
ropos čionai atplaukė garlai
vis Le Savo i o. Susivėlino!
48 valandas. Jis perėjo bai-į
sijj. audrą Atlantike. Sj^ėta, j
kad garlaivis neišliksiijs svei-j
kas. Dideliu bangii kaip skie
dra buvo blaškomas per dvi
dieni ir nakti.
I
' 1
DE VALERA STOVI UŽ
RESPUBLIKĄ.
DUBLINAS, Airija, gr. 28.
— Vienam korespondentui te
ko pasimatyti su de Valera.
kurs yra pasislėpęs nuo airių
valdžios.
l)o Valera korespondentui
nupasakojo, kad republikonai
su airių naeionale valdžia ne
sitaiko. Ir nepaliaus kariavę,
už respubliką.
De Valera turi vilties, kad;
sekančiais generaliais rinki-į
mais Airijos gyventojai bal-!
suokia už republiką.
PREZIDENTAS KELIAUS
ALASKON.
WASHINOfTON, gr. 29. —1
Ateinančią vasarą preziden
tas Hardingas žada keliauti
Alaskon, pasižiūrėti to įdo-j
maus šiaurinio krašto. Tai
kelionei jau pagaminti planai.
SUDEGUSIOS KANADOS
BAŽNYČIOS BUS
ATSTATYDINTOS.
QUEBEC, Kanada, gr. 29.
— Vietos kardinolas Begin
^avo nuo Papos kablegram^
sąryšy su bažnyčių gaisrais
Kanadoj. Kable-gramę pasi
raflj Papos sekretorius. Pa
pą pataria Kanados dvasiški
jai ir tikintiems atstatydinti
arba atnaujinti ' ..sudegusias
bažnyčias ir ateity kaip nors
jas apsaugoti nuo tų nelaimiu.
KLANISTAS BUS IŠDUO
TAS.
BAljTIMORE, Md.. gr. 29.
— Čia areštuotas klanistas iš
Lonisiana valstybps, D r. B.
M. McKoin, ilgino gelbėtis,
kad nebūtų grąžintas savo
valstybėn.
.lis kreipėsi vyriausian Ma
rylando valstyl^s teisman.
fl.V(v*iaus teismas jo nepaliuo
savo ir bus paimtas į Mer
Rou^e, La., kur klanistai žu
do piliečius, nesutaikančius jų
partodymams.
S. V. PAŠTOS BIUDŽETAS.
AVA SH INO TON, -r. 20. — |
Paštu departamentas kongre
sui įdavė biliii. Reikalauja
ma paštu išlaidoms ateinan
tiems i'iskaliams metams skir
ti 0583,614,191, ty. apie 20
milionu daugiau, kaip eiujm-į
tiems metams.
ITALIJA GINKLUOJASI.
JfyOMA, gr. 29. — Italijos
aktinės armijos skaitlius pa
daugintas. Podraug prail-Į
ginta ir tarnyba armijoje.
BOLŠEVIKAMS VISKO
NORISI.
MASKVA, at. 29. — Užsie-j
nių reikalų komisaras pranešė
santarvės valstybėms, kad jei
premieųų konferencijoje Pa
ryžiuje nebus reprezentuoja
ma sovietų Rusija, tai bol?
vikų valdžia nepripažįstanti I
jokių ten atliktų išsprendij
mų kontribucijos klausime.
BOLŠEVIKAI KLAIPĖ- j
DOS KLAUSIMU.
MASKVA, gr. 29. — Bol
ševikų valdžia paskelbė, kad
ji ignoruoja ambasadorių ta
rybą, kuri sprendžia Klaipė
dos stovybos klausimą.
Sako, sovietų Rusija, be jos
dalyvavimo, nepripažins jo
kio išsprendimo.
DAUGIAU DARBININKŲ
DARBAN.
I>EER KTVER., Minn., gr.
28. — Čionai miškuose eksplo
itavimas padidėjo taip, kad
šimtai darbininkų gavo dar
būs.
Pračitę, parą, gr. 27—28,
Chi'cagoje pavogta 10 automo
biliu.
c v.
i BOLŠEVIKAI TARIASI APIE SlIV; RIMUOS
VALSTYBES . i .1
f
VISI RUSIJOS SOVIETAI MASKVOJE TURIi KONGRESĄ
MASKVA, gr. 29. — Čio
nai seka visų Rusijos bolševi
I stinįu sovietu kongresas. Iš
nešta rezoliucija, kad iš šiar'
dieninės Rusijos padaryti
►Suvienytąsias Rusijos valsty
bės. Galvutinam to klausi
*
nio išsprendimui bus sušauk
ta specialė konferencija, ku
rion ineisia atstovai iš visų
sul'edernotu su Rusija valstv
«. #l •
bių.
Tų sumanymų remia visi
bolševistiniai šulai. Karo
komisaras Trotzky tvirtina,
jog tokia unija militariniu
žvilgsniu busianti naudinga.
Xes kiekviena atskira valsty
bė nuosavomis* lėšomis #a\ės
palaikyti kariuomene, kuri,
prireikus, visuomet tarnaus
centro valdžiai Maskvoje. Pa
tiems Maskvos autokratams
tuomet, busią mažiau vargo.
Kiti bolševikai nurodo, kad
tokin. unija ir ekonominiu žvi
lgsniu busianti begalo daug
naudinga.
Bolševistiniai rubliai.
Vienoje kongreso sesijoje
finansų komisaras Sokolni
kov kalbėjo apie bolšeyistinių
rublių padėtį. Jis pranešė,
kad šiandie Rusiją tiesiog u/>
plauta poperiniais rubliais, i
Apyvartoje esą 1,800,000,000,- j
000,000 rublių. Kad tuotar-j
pu perniai metų pabaigoje"
Ibuta tik 17,000,(Ų00,000,000 ru
j bli ų. /
Tečiaus, an<\t Sokolnikovo,
su tais poperinftris rubliais
Rusijai nėra bailės. Ne*..jaos
padengia 50,000,000 auksinv^
rublių atsarga. Kokiu būdu
50 miliomr gali padengti kva
drilionus, tai tik bolševikams
matematikams yra žinoma.
Skaitant auksu, sakė Sokol
nikov, Rusijos biudžetas šį
met tutfės apie 35 miliomj. rub
lių (auksinių) deficito. Dėlto,
jis patari padidinti taksas
industrijoms. Lygiai patarė
taksas rinkti pinigais vietoje
visokių daiktų. Nuo valstie
čių iki šiolei bolševikai mo
kesčius rinko javais ir viso
kiais maisto produktais.
Lenino alga.
Komunistų partija parėdfc,
kad bolševistiniam viršininkui
Rusi jojo neturi but daugiau
mokama algos per motus kaip
vienas bilionas rublių, nežiū
rint rublių puolimo.
Suprantama, aukščiausia
alga tenka Leninui; Jis ima :
per metus vieną biliong, rub- ,
lių, Palyginus su amerikoni
škais doleriais, dienoje išeina
vos vienas doleris.
Taigi, to autokrato šalinin
kai tuomi nepatenkinti, Jie
tikisi, kad po Naujų Metų Le
ninui busianti padidinta alga.
LIETUVOJE.
Lapkričio 2fi dieną, Kaune
buvo universiteto - studentu
2-as visuotinas susirinkimas.
Lietuviai griežtai pasistatė,
kad susirinkimuose butu var
tojama lietuviu kalba. Pir
mame susirinkime žydai ban
dė žydiškai ir rusiškai kalbė
ti. Dėlto buvo Jdles triukš
mas. Prieš tokį griežtą sta
tymąsi už lietuvių kalbą, da
lis lietuvių socialistų studentų
pastarąjame susirinkime iš
reiškė savo protestą, išeidami
lauk.
Dabar Kaune yra dusyk
daugiau gyventoji], negu prieš
karą. Prieš karą Kaune bu
vo gyventojų 80,000.
Lietuvos sodiečiams pablo
gėjo, kad pritruko jų produk
tams pirkėjų. 'Todėl ūkio
produktų kaina turėjo pulti.
Krautuose daiktų kainos ne
puola. m
Lietuvos ūkio produktų iš
gabenimas Vokietijon sumažė
jo dėlto, kad Vokietija ūkio
produktų pigiau gauna iš
Lenkijos.
Aukštesniųjų mokyk, (gim
nazijų) Lietuvoj yra 28, vi-i
dūrinių (progimnazijų) 71.
Jose mokytojauja arti 1,000
mokytojų, mokinasi 21,040
mokinių.
SVEIKINA AMERIKOS
LIETUVIUS KATALIKUS.
! Municlio (Miuncheno) Uni
I
versiteto Lietuvių Katalikų
Studentai ''Ateitininku" Dr
ja karštai sveikina su šv. Ka
lėdomis ir Naujais Metais vi
sus savo brolius Amerikos lie
tuvius katalikus, brangųjį jau'
11 imą, ypač moksleivius ir nuo
širdžiai linki gausios Visaga
li palaimos pasekmingam kė
li n •_' savyje kaskart vis di
desn: tikybinio ir tautinio su
sipratimo!
Draugijos pirmininkas
K. P. Garmu3.
350,000. DOL. IŠLEISTA ,
PARKUI.
Pranešta, kad Lincoln par
ko taryba tam parkui užlai
kyti ir pagerinti per 1922 mo
tus išleidusi apie 350.000 dol.
ORAS
CHICAGO. — Šiandie pra
matomas gražus oras; ;tempe
ratura kila. /
PINIGŲ KURSAS,
: / . '
Lietuvos 10 / litų $1.00
Anglijos 1 eteri. svar. 4.69
Francijos 100 frankų 7.18
Italijos 100 lirų 5.07
Šveicarijos 100 fr. 18.99
Vokietijos 100 markių .0130
Lenkijos j 00 markių .0067

xml | txt