OCR Interpretation


Lietuva. [volume] (Chicago, Ill.) 1892-1920, December 05, 1913, Image 2

Image and text provided by University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83045284/1913-12-05/ed-1/seq-2/

What is OCR?


Thumbnail for 2

jatns ir mokytojoms atsiranda
iiug vietų.
Vertėtų ta proga pasinaudoti ir
pasiskubint tas vietas greičiau
užimti.
Girdčt, kad Suvalkų gubernijoj
atsistatydinsią nuo vietų keletas
bulmistrų. .\'ors laukiama neuž
ilgo rinktinių bulmistrų, bet kol
-kas ir tos vietos nepeiktinos.
Kas gali, tegu pasirūpina užimti.
Be to, dar nauja žinia. Ma
riau ipolėj gubernatoriaus patvir
tinti 6 nauji jomarkai. Taigi da
bar bus cia 12 jomarkų ir 12 at
jomarkų, arba išviso 24 jomar
kai per metus, t. y. beveik kas 2
savaiti.
— šaltinis —
SEINAI. Seinų miestas neuž
ilgo tap.-iąs svarbia apšvietimo
vieta. Jame gyventojų ne pilnai
4,000, o pradedamųjų mokyklų
še>ios. Beto, dar čia kunigų se
minarija ir miesto trijų kiia-ų
mokykla. Šitoji mokykla neužil
go turinti btiti pakeista į keturių
kliasų mokyklą, ir vadįsis aug
štesniaja pradedamaja mokykla.
} ją busią priimamos ir mergai
'ės. Pabaigusieji ir pabaigusios
*ią mokyklą taip pat galėsią dar
dvejus metus mokytis taip vadi
įamuose pedagogijos kursuose,
airie busią prie mokyklos įsteig
ti. Tuomet jau gausią mokytojų
veises. lVisimajai mokyklai ir
kursams busią ir nauji muro na
uai pastatyti. Jau ir pliauas pri
ruoštas; atsieisią apie 30 tukst.
rublių. Miestas dėlei savo netur
tingumo tam reikalui paskyrė tik
tai 1,200 ruDi.
Suvalkų gubernijos mokyklų
vyresnybės rūpinamasi, kad Sei
nuose butų įsteigta mokytoji] se
minarija. Bet šis dalykas nc taip
greitai jvykdomas. Vietinės vy
resnybės sumanymas dar eisiąs
Peterburgan. Miestas jau apsi
ėmė parupintj reikalingą semina
rijai žemės plotą: reiksią tiktai 4
margų.
Jeigu visa tai Įvyktų, tai ir
miestas gerokai laimėtų ir Dzū
kijos apšvietimas greitai pakiltu.
Bet yra ir pavojus: dėlei mažos
pašelpos, kurią miestas skiria mo
kyklos namų pastatymui, mo
kykla galinti buti pernešta kitan
miestan. Tas dalykas turėtų rū
pėti ne vien tik miestui, bet vi
sam apskričiui. Per valsčių susi
rinkimus valstiečiai galėtų pa
skirti iš likučiu, ar iš kasos pel
no po 200—300 rub. mokyklos na
mų pastatymui. Tokiu budu ne
duotų mokyklos išnešti kitan mie
stan. Mok. J. Gr.
VILKAVIŠKIS. Vietos artis
tai mėgėjai sii'cngč vakar."}. Vai
dino '"švarka? ir Milinė" ir "Tai
"^4jįka."r
"įjos buvo pilnutėlė salė,
V vilkaviškiečiai ir iš
Molinkės valstiečiai.
keli žmonės iš
3/Iariampolės ir Pil
> drjno farsas "Tai po
srrtfintą gan gerai.
i; ž. P.
Lietuvos ftinl03 —
— Kunigas Antanas Polu
binskas, Seinų Dvasiškosios Se
minarijos profesorius, patvirtin
tas Mariampoles gimnazijos ka
pelionu, kur iškeliavo lapkričio
9 dieną.
— Kun. Vai. Antanavičius, bū
viais Mariampolės gimnazijų ka
pelionas, paskirtas klebonu į Kai
melį. Kun. Katalius, Kaimelio
klebonas, perkeltas į Griškabūdį
klebonu.
— šaltinis —
MASKVA. Įvyko "Lietuviu
augštųjų Maskvos mokyklų mok
sleiviams šelpti" draugijos visuo
tinas susirinkimas. Dr-ja įsteigta
praėjusiu metų kovo mėnesyje.
Per trumpą gyvavimo laiką ji ne
galėjo dar kaip reikiant išplėtoti
savo veikimo, bet jos pirmieji
žingsniai pranašauja jai gerą atei
ti. Iš apyskaitos matyti, jog val
dybos posėdžių padaryta ii. Na
rių buvo 90 (moksleivių 58), ku
rių tarpe 8 amžinieji nariai, tai
yra užmokėję iškarto 50 rub. Per
šj susirinkimą draugijon įstojo
dar 35 nariai, {plaukų draugijos
kason buvo 1,298 rub. 93 kap., o
išlaidų 1,028 36 k. Paskolų iš
duota 26 moksleiviams 886 rub.
Sąmatą kitiems metams išreiškia
suma i,440 rub.
M. Kaukas*
** m Įi-'etavoS žinios —»

PETERBURGAS. Čionai val
džios buvo daug kalbėta apie
įstatymo sumanymų pakeisti se
nąjį kalendorių naujuoju, bet pa
skutinės žinios praneša, kad tasai
jstatymo sumanymas jau esąs vi
sai panaikintas, nes tam pasiprie
šinusi pravoslavų dvasiškija, anot
kurios, naujasis kalendorius sfalįa
būti Įvestas tikta; sutiku3 pra
voslav** cerkvėms.
— šaltinis —
IS AMERIKOS.
ANGLIŠKOJI SUFRAGETĖ
GRĮŽTA NAMON.
Mew York. Grįžta namon žino
ir.oji angliškoji sufragetė Ema
li o Pankhurst, kuri lankėsi Ame
rikoj ir laikė ėia prakalbas, laike
kurių sutragečių reikalams surin
ko 20,000 dol. Sulyginant su ang
liškai kalbančių skaitliumi ir tur
tingumu, tai labai mažai. Tur
but ne daug Amerikoj yra sufra
getėms šalininkų.
KETURI ŽMONĖS PRIGĖRĖ.
San Francisco, Cal. Laike pa
skutiniu vėtrų, siautusių ties Pa
cifico pakrantėms, prigėrė vilnių
j jūres nuneštas pasažicrius, du
laivo aficieriai ir vienas jūreivis,
kurie r.tengėsi pasažierių gelbėti.
NUMIRĖ NEMOKANTIS RA
ŠYTI MATEMATIKAS.
Kansas City, Mo. Pasimirė a^t
beturčiu tar;nos, išgyvenęs 70 me
tų nemokantis nei rašyti, nei
skaityti matematikas, kuris su ne
išpasakytu greitumu išrišdavo
mukiausius augštesnės matema
tikos uždavinius. Jis be laikro
džio ir saulės visuomet galėjo pa
sakyti laiko valandą, nei ant mi
nutės nepaklysdamas. j
NEVALIA TABOKOS PAR
DAVINĖTI.
Bismarch, N. D. Šiaurinėj Da
kotoj priimta teisės, kurios šitoj
valstijoj draudžia pardavinėti
uostymui taboką. Mėginta su
teismo pagelba tas teises panai
kinti, bet teisėjas, matyt tabokos
priešas, pripažino jas geromis ir
naudingomis.
AMERIKOS SUFRAGEČIŲ
KONGRESAS.
Washington, D. C. Lapkričio
30 d. prasidėjo čia metinė kon
vencija "National American Wo
man Suffrage Association." Mo
terjs, susirinkusios konvencijon,
reikalauja joms pripažinimo bal
savimo tiesų.
MĖSA IŠ ARGENTINOS.
New York. Atkakęs čia iš Bue
nos Aires (Argentinos, Pietinėj
Amerikoj) garlaivis "Zinol," at
gabeno 1,000 tonų šviežios mė
sos. Mes.*} tą pardavinėja pigiau
negu vietinę.
SUĖMĖ BUVUSĮ NICA
RAGUOS PREZIDENTĄ.
New York. Čia likosi suareš
tuotas pabėgęs iš tėvynės buvęs
\7caraguo3 prezidentas Jose San
tos Zelaya. Užmtia jam, jog lai
ke revoliucijos, jam prisakius,
N'icaraguoj likosi užmušti du
amerikonai. Zelaya vienok gina
si; užtikrina, jog jis niekam ne
liepė užmušinėti amerikonus.
PREZIDENTO RUME.
Washington, D. C. Lapkričio
25 d. ištekėjo antroji prezidento
Vv'ilsono duktė Jessie Woodrow
Wi!son, už Fr. Bovves Sayre. Po
vestuvių buvo trumpas užkandis
prezidento ritmuose, o paskui au
tomobilius jaunavedžius nugabe
no geležinkelio stotin. Jie mat
keliauja Europon, o sugrįžę ap
si gy v e n s Wi 11 iam sto wne.
EXPLIOZIJA.
Pittsburg, Pa. Didėjėj gazo
dūdoj atsitiko smarki expliozija,
kuri sužeidė daug žmonių; nuo
oro sudrebėjimo išbyrėjo keli
tūkstančiai langų. Nelaimė ta at
sitiko Lavvrenceville miesto da
iyj
BRANGI PADĖKAVONĖS
DIENA.
Washington D. L. Kaip rodo
produktų kainos, brangi ameri
konams buvo padėkavonės diena,
brangesnė negu kada nors pirma,
nes daugelio produktų kainos pa
kilo 35—100% per dešimtį pa
skutinių metų. Kadangi oras bu
vo šiltas, tai daug atgabentų pa
pjautij kalakutų sugedo.. Dėl
sausam^ k karščiu .vasaros laikę
p resięjęnt.
vimm
i^tiLeafaer f uny c kvįv tj i/ją h ot6 s jg)jji3 qv a^erič
KONGRESO ATIDARYMAS.
YVASHINGTON, D. C. Pereitą panedėlj užsibaigė kongreso extra sesija, sušaukta tuojaus po iš
rinkimui dabartinio prezidento. Jos užduotim buvo peržiūrėt ir pataisyt tarifo ir pinigyno teises. Tarifo klau
simą ji užbaigė, o pinigyno klausimas turėjo užsivilkti ir bus dabaigtas reguliariškoj kongreso sesijoj, kurį čia
pat, užsibaigus senajai, prasidėjo. Kongreso reguliariškus posėdžius atidarė pats prezidentas Wilsonas pra
kalba, kurioj ji3 davė kongresui svarbesnius nurodymus. Apie tai plačiau bus sekančiam numeryj. Paveikslė
lis par'.-i'i kaip atstovų Butas išrodo laike sesijų. Apačioj Unaervvood—buto lyderis ir prezidentas Wilsonas.
bulvės neužderėjo, o per tai ir jų
kaina pakilo; dėl to paties viš
tos dėjo mažiau kiaušiniu, todčl
jie b'uvo brangesni.
PADIDINIMAS PAČTO SIUN
TINIŲ.
Washington, D. C. Amerikos
pačto perdėtinis mano padidinti
sunkumą pakietų, pačtu siuntinė
jamų, iki 50 svarų; dabar galima
siuntinėti tik iki 20 svarų.
AUSTRALIJOS MĖSA AME
RIKOJ.
San Francisco, Cal- Per pasku
tinius 6 mėnesius čia iš Australi
jos atgabenta 250 tonų mėsos.
Mėsa ta 5 iki 6c. už svarą pi
gesnė negu amerikoniška. Ka
dangi, kaip iki šiol, iš Australijos
gabenama mažai mėsos, tai ji dar
negali. turėti įtekmės ant kainos
mėsos Amerikoj.
VARGAS ALASKOJ.
Seattle, Wash. Smarki vėtra
išgriovė spalio 6 d. miestą Xome,
Alaskoj, todėl gyventojai ten bai
sų vargą kenčia. Muitininkų lai
vas "Bear" pereitos savaitės su
batoj j Seattle atgabeno 37 žmo
nes iš Nomc.
MOKYTOS MOTERIS NE
' NORI TEKĖTI.
Iš žinių, surinktu moteriškos
Mount Holyoke kollegijos, pasi
rodo, kad baigusių augštesnius
mokslus moterių jau dabar di
desnė dalis neapsiveda ir neve
dusių skaitlius vis didinasi. Iš
baigusių šitą kollegiją 1842—1849
merginų iš 'šimto 15 neapsivedė.
Iš baigusių mokslus 1850—1859
nevedėliu liko 25; 1860—1869 m.
39, 1870—1879, nevedėlių buvo
AUKOS GELEŽINKELIŲ.
Washington, D. C. Tarpvalsti
j i ne vaizbos komisija pagarsino
žinias apie nelaimes, atsitikusias
ant Amerikos geležinkelių balan
dio, gegužio ir birželio mėnesiuo
se šių metų. Per tuos tris mė
nesius nelaimių atsitiko 124, dau
giausia iššokimų iš bėgių ir trau
kinių susimušimų. Per tuos mė
nesius ant geležinkelių užmušta
2,553 žmonės, o sužeista 19.011.
PASIMiRĖ GARSUS
ARCHITEKTAS.
New Yoik, Pasimirė čia, išgy
venos 76 metus vienas iš garsiau
siu Amerikos architektų, George
Bro\vn Past. paugelyj Amerikos
miestų yra daug .puikių rumų pa
gal jo piianus pastatyta.
AMERIKA SKIRIA DIDE
LIUS PINIGUS KARIU
MENEI.
Washington, D. C. Nors Ame
rika turi labai mažai kariumenės,
bet sekantiems metams ji skiria
jos reikalams 100 milionų do
liarių, o ji turi vos 75.000 karei
vių. taigi mažiau negu mažutė
Belgija; mažiau net negu Bulga
rija. Vienas kareivis Amerikai
atsieina suviršum 1,300 dol.
PAVOGĖ PAČTO SIUNTI
NIUS.
South Bend, Ind. Iš rytinio
geležinkelio traukinio pavogė pač
to siuntinius vertės 70,000 dc!.
Pačto siuntiniai buvo perpjauti
ir iš traukinio išmesti; rado juos
netoli Lake Shore geležinkelio
stacijos.
AMERIKOS LAIVYNUI
TRŪKSTA ĮGULOS ŽMONIŲ.
Washington, D. C. Admirolas
Blue garsina žinias apie Jungti
nių Valstijų karišką laivyną. Iš
jo raporto maty.t, kad Amerika
negali ir ant jūrių mėginti karan
stoti su kokia nors iš didžiųjų
Euorpos tautų. Rods, laivų Ame
rika turi daugiau negu ne viena
Europos tauta, bet tiems lai
vams trūksta jgulos kareivių.
Amerikos laivynas turi vos 1,750
aficierių, o kareivių ir jūreivių
vos 51,500, o antai Prancūzija ir
Vokietija turi dusyk daugiau,
apie Angliją nėra ką ir kalbėti.
Net Japonija; turi daugiau įgulos
žmonių. Norinčių laivyne • tar
nauti neužtenka. Laivai, nors jų
Amerika dar daugiau dirbdintų,
yra be vertės, jeigu laivai ganėti
nai jguloo neturės.
IS DARBO LAUKO.
fj Indianapolis, Ind. Vežėjų
unija vienbalsiai nutarė streikuo
ti. Prie unijos priguli apie 2,000
vežėjų. Nuo streiko išskirti tik
vežėjai pieno vežimų ir mirusių
kunų vežėjai. Vežėjai reikalauja
didesnių algų. Dėl riaušių ir su
sirėmimų streikuojančių su
streiklaužiais Indianapolise rezig
navo miesto majoras Shank ir
policijos perdėtinis Hyland.
Schenectady, N. Y. Dėl at
statymo nuo darbo dviejų darbi
ninku sustreikavo visi unijos
darbininkai General Electric Co.
Prie darbo pasiliko 10,000 darbi
ninkų, bet tame skaitliuje nėra
nei vieno unijisto.
fl Decatur, 111. Streikuoja 250
mašinistų ir jų padėjėjų varsto
tuose \Vabash geležinkelio. Ne
sutikimai užgimė todėl, kad prie
darbo priėmė neprigulintį j uni
ją. Geležinkelio kompanija neno
ri priimto prašalinti.
fl Reading, Pa. Geležinkelio
varstotuose sumažinta 5 iki 10%
darbininkų skaitlius. Iš geležin
kelio varstotų paleido 200 darbi
ninku. Sumažinta darbininku
skaitlius ir kitose dirbtuvėse.
IS VISUR.
jĮ Afrikoj, Becnana žemėj, prie
Taugs fanu 5 užtiko naujus dei
mantu laukus. Deimantų randasi
ten daug, pasitaiko ir didesni
šmotai.
|Į Nors žyd 11 priešai ir norėjo,
didesniam sukurstymui krikščio
niu prieš žydus Rusijoj, atnaujin
ti Beiliso bylą, bet terminas pra
ėjo, o prokuratorius apeliacijos
nepadave, tai dabar jau bylos at
naujinti negalima.
Į| Prezidentas "Commercial
Traveller's Ass'n.," mieste San
Francisco, Benjamin Schloss ap
reiškė tos organizacijos susirinki
me, jog Amerkos atradėjas Cliris
tophorus Coluinbus buvęs žydas.
Tas gal ir teisybė, nes Gcnuoj
visada buvo nemažai žydų.
Į| Mexike, »So mylių nuo J11
arez, re^oliucijonierių patrolės
susitiko su Iluertos kariumene.
Dar tikrai nežiną, ar tai sumuš
toji pirma Iluertos kariumene,
ar nauja, kuri mušyj nedalyvavo.
Revoliucionierių vadovas, gene
roalas Villla su savo kariautojais
mano mėginti veržti miestą Clii
huahua. Mieste Juarez daugelis
pardavinių tapo uždarytų, nes jų
savininkai atsilakė už gerus pi
nigus priimti generolo Villa iš
leistas be vertėą gopieras, Gene
rolas Yilla gą/.dina pardavinilų
savininkus jų prekių konfiskavi
niu už neklausymą jo paliepimo.
Prie La Cruz, Tomanlipos val
stijoj, revoliucijonierių vadovas
Antonio Villarial sumušė 1 įner
tos kariumenėS dalj.
|Į Anglijoj viešpatystė jvedė
asekuravimą darbininkų nuo
darbo stokos. Asekuravimas ve
damas jau 12 mėnesių; asektt
ruotų nuo darbo stokos darbi
ninkų Anglijoj yra jau 2]Ą tni
lionio. Valstija į asekuracijos
fondą moka trečdali pinigų.
jj Mexiko revoliucijonieriai j d\ i
savaiti tikisi apvaldyti visas šiau
rinio Mexiko valstijas. Guada
lajara aplinkinėse sueis krūvon
\ A Iluertos priešai. Kaip užtik
rina revoliucijonierių vadovas ge
nerolas Villa, revoliucijonieriai
turi 20,300 kariautojų, o Iįnerta
tik 14,500 ir tie išmėtyti garnizo
nais ant didelių plotu.
ĮĮ Lapkričio 30 d., ant Juodųjų
jūrių, Pestornaja jūrių kojoj už
bėgo ant uolų rusiškas kariškas
skraiduolis. Priegto du jūrei
viai prigėrė, kitus laimingai per
kėlė ant kranto.
ĮĮ Amerikos kariškieji laivai
"YVyoming," "Utali" ir "Dela
ware," kurie lankėsi Europos vi
sokiuose portuose, išplaukė iš
porto V i 11 e Francbe ir grįžta na
mon. Išplaukė iš Napoles taipgi
laivai "Arkansas" ir "Florida"
ir visi, širdingai gyventojų svei
kinami, iškeliavo namon.
[Į Porte Tampico, Mexike, tarp
vadovo Amerikos kariško laivy
no admirolo Fletcher ir vadovo
angliško kariško laivo užgimė di
deli nesusipratimai. Angliškas
laivas iš Tampico nuplaukė į Ve
ra Cruz.
Į| Kcršindami už Beiliso bylą,
Londono bankininkai, nors buvo
pažadėję, atsisakė skolinti mie
stui Kievui 7 milionus doliarių.
Į| Pasitraukė iš Turkijos Ame
rikos ambasadorius W. \V. Rock
hill; lapkričio 20 d. jis apsisvei
kino su Turkijos sultanu.
|| Paryžiun atkako su savo mo
terim susidraugavusios su Francu
zija Ispanijos karalius Alfonso,
kur gyventojai kaimyniško kraš
to valdoną labai širdingai priėmė.
Karalius Alfonso iškeliavo trims
sa\ aitėms ir atlankys visokius
Europos kraštus. Paryžiuj išbus
tris dienas, paskui keliauja .Vin
dobonon.
|j Chinuose vėl susekė sukalbi
prieš valdžią, kurią norėta iš
versti. Prie sukalbio prigulėjo ir
tuli kariumenės regimentai mies
tuose Shanghai, Nanking, liau
kom, taipgi garnizonai tvirtovėse
Kriangyn ir \rosung.
|Į J ieškotojai žinomos, pražuvu
sios šiaurių tyrinėtojo Kanutoj
Razmuseno expedicijos, rado jį
ledu suspaustą; Razmusen su ex
pedicijos žmonėmis yra gyvas.
j| Japoniškas laikraštis mieste
Iionolulu, ant Ha\vaii salų, "Nip
pu "Dzidzi" patalpino straipsnį,
peikiantį Amerikos kareivius, ku
rie buk taip elgiasi, kad vakare
moteris negali ant gatvės pasiro
dyti.
Napolyj, kur atsilankė Ameri
kos kariški laivai, policija turėjo
susirėmimą su jūreiviais laivo
"Arkansas."
Įj Vokietijoj sekantiems me
tams iždo surinkimai išskaityti
ant $910,250,000. Kariumenei ski
riama $304,250,000, laivynui $122,
000,000.
Į| Popiežius katalikams uždrau
dė šokti amerikoniški šokį "Tan
go," kaipo nemorali'ką. Jo, tur
but, nieks nesigailės, nes, kaip
kiti amerikoniški šokiai, taip ir
"Tango" jokio estetiškumo ne
turi.
į| Pasisvečiavę Paryžiuj Ispani
jos karalius ir karalienė lapkričio
20 dieną iškeliavo j Austrijos
sostinę Vindaboną, kur jie atlan
kys Austrijos ciesorių.
ĮĮ Mieste Sidney, Australijoj,
bevieliniu telegrafu gauta žinia
nuo pietinių ledinių kraštų Dr.
Douglas Ma\vson expedicijos, joj?
expedicija žiemą tuose kraštuose1
praleido geraii ir dabar norėtu
Australijon sug|rjžti.
1| Londono laikraštis "Daily
Mail" praneša, \bitk iš Bulgarijos
sostinės Sofijos i prapuolė Bulga
rijos sosto įpėdinis Boris, nes jis
pabūgo gązdinajičių laiškų, ko
kių daug gauna ; todėl nežinia,
kur pasislėpė. Siu lyg kitų žinių,
jis gavo nervų suerzinimą ir tapo
patalpintas gydykloj.
jj Mongolijos ki^rgyzų, pabugu
sių mongolų kcršt<p, 1,000 vežimų
perėjo Rusijos rubįežių, bet Rusi
jos valdži? paliepė juos per rube
žių atgal Mongolij^n išvyti, o ten
juos mongolai gali\išskirsti.
|1 Francuzijos kaHumenė gavo
naujus karabinus, kurie pasirodo
taip geri, kad jiems lygių nėra
niekur kitur visame pasaulyj.
Prancūzija pažadėjo nesikišti į
Jungtinių Valstijų Mexiko rami
nimo būdą, kol ramintojai ne
mėgins aprubežiuoti Mexiko ne
prigulmystę.
1 |į Iš miesto Mexiko išgabeno
| Verą Cruz dėdę buvusio Mexi
ko prezidento Madero, Samueliu
Madero, kur} kaltina už sukalbj
prieš dabartinį prezidentą Hu
ertą. Jis bus pasodintas senoj
tvirtovėj San Juan de Ulna.
Revoliucijonieriai apgulė miestą
Chihualuia, vieną iš svarbiausių
Mexiko šiauriuose. Kariumenei
Mexiko mieste ir kituose svar
besniuose miestuose trūksta amu
nicijos, todėl ji niekur ilgai prie
sintis negali; bent taip mano re
voliucijonicriai. Miestas Mcxiko
nuo šiaurių visai atimtas, telegra*
fu vielos nupjaustytos. Prancū
zija reikalauja greito revoliucijos
užbaigimo, kitaip žada pati užsi
imti Mexiko raminimu, ar tas
Jungtinėms Valstijoms patiks, ar
ne. Prancūzijos laikraščiai vi>
smarkiau reikalauja savo valdžios
įsikišimo į Mexiko revoliuciją,
nes Mexike Francuzija turi svar
bius reikalus. Į Vera Cruz 11
Ispanija pasiuntė savo kariškiu
laivus, o ten yra ir kitų Europo:
tautų laivai.
Atgabeno j Vera Cruz aficie
rius kalėjimo sargybos, nes buk
ji susikalbėjo paliuosuoti visus
Iluertos valdžios kalėjiman paso
dytus jos priešus.
ĮĮ Atimtose nuo Francuzijos
provincijose Alzatijoj ir Lotarin
gijoj, mieste Zabern, įžeisti afi
cierio Forstero gyventojai lap
kričio 29 d. sukėlė riaušes. Rei
kėjo šaukti kariumenę gyvento
jų raminimui. Susirėmime su ka
riumene sužeista daug žmonių,
o suareštuota apie 50 riaušininkų.
Užpuolimas kariumenės labai su
erzino gyventojus, nors ir be to
jie vokiečių nekentė.
j! Vokietijoj, prie Gcdauios iš
mėginta naujas vokiško laivyno
skraiduolis, "Kaiserin Auguste."
Laivas tas sveria 28,000 tonų;
greitumas jo—30 mazgų j valan
dą laiko.
'Į Kalba buvusio Vokietijos
kanclerio Buelovo, kurstanti vo
kiečius prieš franeuzus, nors jie
ir be to vokiečių nekentė, baisiai
suerzino franeuzus.
Įį Rodosi, Vokietija ant galo su
tiko dalyvauti rengiamoj 1915 m.
mieste San Francisco paminėji
mui atidarymo Panamos kanalo
parodoj. Atsiliepė 1,400 firmų, pa
sižadėjusių parodoj dalyvauti.
Pastatymui specialčs vokiškam
skyriui triobos parliamentas ski
ria 500,000 dol.
Į| Nicaraguos valdžia nuo
Jungtinių Valstijų pareikalavo,
kad butų suimtas pabėgęs ir
Jungtinėse Valstijose esantis bu
vęs tos vidurinės Amerikos re
publikos prezidentas Zelaya.
Turbut, Nicaragua reikalaus jo
išdavimo.
|| Mieste Breslau, universitete
profesorių ir kitu mokslo vyrų
susirinkime, Dr. Otto Dummer
apreiškė, jog su elektros pagelba
jam pasisekė anglis į skystimu
paversti.
ĮĮ Organizuoti Grekijos kariu
menę, nors pirma išgyrė vokiš
kus organizatorius, Grekijos ka
ralius pasikvietė franeuzą gene
rolu Eydont, kuris paėmė 16 fran
euziškų ai'icieriu ir iškeliavo Gre
kijon.

xml | txt