OCR Interpretation


Lietuva. [volume] (Chicago, Ill.) 1892-1920, February 06, 1914, Image 1

Image and text provided by University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83045284/1914-02-06/ed-1/seq-1/

What is OCR?


Thumbnail for

-LIETUVA" SAVAITINIS LAIKRAŠTIS
Bina Pitny/^mia, Chicago, IIt.
Metinė Prenur it a:
Sovienytoae V»'„.joae $2.00
Kanadoje ir M ^ ike $2.60
Visose kitose «ieSpatystese $3.00
Prcnumarata apmokama is viršaus. >'r*num«rjtos
mtta* ikaitosi nuo <!i«no< nisirasymo, ne nuo Naunj Me
lą. Apgarsinimu^dresuokite;
3282 So. H*!»tod 8t. CHICACO, IL»-.
LIETUVA
THE LITilUANlAN VVEEKLY "LIETUVA"
Pub'isho'1 Fridays al Chicago, III.
Ycaru Su* -ription ratet:
In Uuited States
S2.00
To Canada and Mcxico $2
To all othcr Forci^n Countries £3.
Advertif ing rates on applicat-on. Address
A. OLSZEVVSKi, ?ub.
3252 So Malstcd St., CHICAGO, ILL.
Entered as Second-Class Matter July i3th, 1893, at thc Post Office of Chicago, Illinois, ur 'er Act of March 3rd, 1879.
Metai XXIII
CHICAtiO, iLL., PENKTADIENIS, G d. VASARIO (FEBRUARY), 1911 M.
RnECOBMBMHnCVIMMHil
No. <>
pultosios žinios,
MEXIKO.
Portiniame mieste Guaymas
susibutitavojo 11uertos kariume
nė; kareiviai pasidalino į dvi da
li-. viena dalis laikosi dar vis
1 Iuert<» pusęs, kita į;i nori perei
ti j revoliucijonierių pust;. Tarp
tu dviejų kirriumenės dalių mie
ste traukiasi mūšiai. Rodosi, kad
kariumenės vadovas Ojeda turės
iš (iuaymas pa-itraukti ir ji ati
duoti revoliucijonieriams. Tokiu
budu revoliurijonieriai. turėdami
portini miestą, galėtų i> svetur
ginklų pri-igabenti, o 1 įnertai
ginklų gabenimas iš Japonijos
butų apsunkintas.
Revoliucionierių vadovas ge
nerolas Yi.Ha yra dar vis mieste
Juarez. bet su visomis pajiego
mis rengiasi traukti prieš tvir
tovę Torreon. Priešais namus,
kur gvvena generolas Yil!a, li
kosi sušaudytas l'rancisco I.
(luzman; jis ėmė dalyvumą prie
išvertimo valdžios prezidento
Madero. Juarezan atkako mėgin
ti prikalbinti generolą Yilla ap
leisti Carranzą ir pereiti j Fe
likso Diazo pusę. Taigi išpuola,
jog (iuzman buvo Diazo pasiun
tinys, o pa-iuntinio asmuo ii ka
ruose net su puslaukinėmis tau
tomis neliečiamas. Jeigu butų
kitaip, nieks pasiuntiniu buti ne
norėtų ir vedančios karą tautos
taikytis negalėtų.
Japonijos ambasadorius mie
stan Mexikan užsikvietė japoniš
ko kariško laivo aficierus, kur
gyventojai juos entuziastiškai
priėmė. Aficierai tie atlankė ir
f įnertą ir tuom parodė Suvie
nytoms Valstijoms, jog jeigu jos
siustu Mexikan kariumene, Japo
nija parems I (nertos valdžią ir
Suvienytos Valstijos turės karą
ne vien su Mexiko, bet ir su
Japonija.
Klausimas atidarymo Suvieny
tų Valstijų rttbežių gitiklų gabe
nimui revoliueijonieriams dar vis
neišrištas. Prezidentas \Vilson
pats nežino ką daryti, o tas ne
žinojimas ir drąsina lluertą, ku
ris visai nemano pasiduoti \Vil
sono reikalavimui. Jis apreiškė,
jog jeigu Suvienytų Valstijų ru
bežius butų atidarytas ginklų ga
benimui revoliueijonieriams, jis
su jomis pertrauks visus susinė
simus ir abudu prezidento YVif
sono pasiuntinius ir konsulius iš
•vys iš Mexiko.
Pereitą savaitę prie Conception
del Oro, Zaeatecas valstijoj, trau
kėsi mušis; kariumene likosi su
mušta; ji nužudė 400 žmonių, o
revoliucijonieriai turėjo tik 7 už
muštus ir 70 pašautų. Kadangi
tokis didelis nuotrotų skirtumas,
tai reikia manyti, kad revoliuci
jonieriai skerdė net pasiduodan
čius.
Kevoliucijonieriai mieste Clii
hnahua įtaisf- savo pinigų įnuši
nycią ir joje 'muša sidabrinius
pinigus ir juos revoliucijonieriii
valdomuose kraštuose žmones
priverstinai turi už pilną vertę
priimti; svetimuose kraštuose, ži
noma, tokių generolo Villa at
muštu pinigų neima; už ginklus
ir amuniciją jis turi geru auksu
mokėti, ne> ir jo popierinių pi
nigų svetur nieks neima.
I'rie Torrcon iš visų kraštų
traukia revoliucionieriai, bet mū
šio dar nepradėjo. Aplink Tor
reon yra 10,000 revoliucionierių,
bet čia traukia jų vis daugiau.
Kiek yra mieste kareivių, tikrai
nežinia; revoliucijonieriai mano,
kad mieste yra tik -5,000 karei
vių, taigi tik pusė revoliucijonie
riii skaitliaus. Kevoliucijonieriai
turi 40 I.anuolių, miestą gi ginan
ti kariumenė kanuolių turi ma
žai.
Kariumenė, nors jos yra ma
žiau negu revoliucijonieriii. viską
prirengė ilgam Išsigynimui ir
apgulimui. Kariu-ment's vadovas,
generolas Velascos, kada nuo jo
revoliucijonieriai pareikalavo ati
davimo miesto ir žadėjo jam pa
.ikti liuosą kelią trauktis į Mexi
ko miestą, atsakė: ''Ateikite ir
paimkite.'' Aplink miestą yra
kalvos, ant kurių kariumenė pa
statė savo kanuoles ir nuo tu
kalvu gali bombarduoti žemiau
esančias revoliucijonierių pozici
jas ir tokiu budu gali jiems ne
leisti prie miesto prisiartinti.
Torreon yra svarbus miestas, tu
rintis 25,000 gyventojų; čia susi
bėga kelios geležinkelių linijos.
Jeigu jis pateks revoliucijonic
rianis, jie turės liuosą kelią i
Mc\iki, sustiny. Todėl prie šito
miesto reikia laukti kruviniausio
visame sukilime mūšio; kad tik
kariumenei, kaip tai atsitiko O j i
nagoj, nepirtruktų amunicijos.
PIETINE AFRTKA.
Paskutiniai streikai pietinėj Af
rikoj buvo jau nepaprasti .-trci
kai. bet tikra revoliucija. Per
streiką geležinkelninkų tapo mi
laikvti visi susinėsimai; galima
buvo keliauti vien vežimais, jau.
c* i it traukiamais, o tokiais veži
mais netoli galima nuvažiuoti.
Todėl tai streikierių suvaldymui
valdžia pastatė vi-as savo pajie
ga>; kaip karo laike, tapo sumo
bilizuota visa kariumenė, pa
kaukta tarnvston net liuosnoriai.
Net pasibaigus streikui, valdžia
neišsižadėjo aštrių priemonių, nes
ji bijosi, kad panašus Į tikrą re
voliuciją streikas neatsinaujintų,
o valdžiai nelengva butų suval
dyti. nes darbininkai šiuom kartu
ėjo išvien: baltspalviai, negrai ir
indiečiai.
Valdžia, bijodama naujo dar
bininkų sukilimo, iš Afrikos išga
beno dešimtį svarbiausių darbi
ninkų organizatorių. Išgabeno
juos su prievarta j portą Dur
ban, pasodino ant garlaivio ir iš
siuntė Londonan. Dabar nežinia,
kaip Anglija juos priims. Juk
Anglija gali jų pas save neįsilei
sti, nes išsiųsti darbininkų vado
vai yra pietinės Afrikos kolioni
jos piliečiai; kiti kraštai, supran
tama, jų taipgi nenorės priimti.
Potam karo ministeris Jan
Christiau Smuts padavė parlia
mentui sumanymą teisių, reika
laujančių išvijimo iš pietinės Af
rikos piliečių, keliančių krašte ne
ramumą, ir kad sykį išvytiems bu
tų uždrausta atgal sugrįžti. Su
manymą tą peikė darbininkų par
tijos atstovai, bet kad visos ki
tos partijos susijungė prieš dar
bininkų partiją, tai jos protestai
pasiliko be pasekmių. Unionistų
partija iki šiol smarkią vedė ko
vą su valdžios partija, bet klau
sime aprubežiavimo darbininkų
laisvės jie ėjo išvien su valdžios
partija. Sumanymą leisti val
džiai išvyti negeistinas ypatas
parliamentas priėmė pirmame
skaityme ir, be abejonės, priims
ji galutinai.
ŠVEDIJA.
Švedijoj sugauna vis daugiau
rusiškų šnipų, šnipinėjančių to
krašto atsigynimo paslaptis. Ka
dangi Rusija paprastai šnipus
siunčia j tuos kraštus, kuriems
ką blogo nori padaryti, tai šve
du- apėmė baimė, kad Rusija jų
tėvynės neužpultų. Švedai ne
tiki Rusijai, nes ji jau nemažai
Švedijos kraštų paglemžė. Šve
dijai prigulėjo Finlandija ir Esti
ja, taipgi Peterburgo gubernija,
o tuos kraštus* Rusija paglemžė.
Dabar Rusija stengiasi labjau
susidraugauti su atsiskyrusia nuo
Švedijos Norvegija, kurios pa
£elba, jeigu su Švedija reiktų ka
ras vesti, butų Rusijai labai rei
kalinga. Tas taipgi didina neuž
sitikėjimą Švedų Rusijai.
Sudrutino todėl Švedija savo
kariumenę, taipgi karišką laivy
ną. bet gyventojams dar to nepa
kanka. jie reikalauja dar didesnio
sudrutinimo kariumenės ir kariš
ko laivyno, kad galėtų prieš Ru
siją atsiremti. Sudrutinimo atsi
gynimo pajiegų reikalauja ne vie
na kokia partija, bet visi švedai;
sudrutininuii kariškų pajiegų pri
taria net Švedijos socialistai. Nė
ra mat vi-ai Švedijoj tokių žmo
nin, kurie norėtu tapti Rusijos
pavaldiniais. Visus mat gązdina
likimas Finlandijos, kurią Rusi
jos valdžia vis labjau stengiasi
supančioti ir nupuldyti.
PIETINĖ AMERIKA.
\ isose Pietinės Amerikos re
publikose didinasi neužsitikėji
mas Suvienytomis \ aisti jomis,
l'žėjus reikalui, jos greičiau j i e - -
įkos pagelbos Europoj, net Japo
1 nijoj. bet ne Suvienytt)se Valsti
jose, nors tos save vadina ap
ginėja mažų Amerikos republi
kų. Svarbiausio^ Pietinės Ame
rikos ispaniškos republikos: Bra
zilija. Argentina ir C'bili visai ne
geidžia, kad Suvienytos Valstijos
siustų kariumenę Mexikan tvarką
daryti, nes bijo, kad toji kariu
menė ten ant visados nepasilik
tų, kad Mexiko galutinai tiepa
sisavintų.
Pietinėj Amerikoj agituojama
už susirišimą visų ispaniškų re
publikų atsirėmimui prieš Suvie
jnytas Valstijas. Nors dabar dar
tikro tokio susirišimo" nėra, bet
l pakaktų, kad Suvienytos V alsti
jos užpultų ant vienos iš svar
besnių rcpublikij, o kitos, ir In
forrnališko susirišimo, užpultai re
publikai padėtu.
*
IS LIETUVOS.
VILNIAUS GUBERNIJA.
VILNIUS.
— Naujosios Vileikos Šv. Jo
kūbo ir žydų ligoninių globėjų
taryba nutarė įsteigti keletą psi
chiatrijos skyrių pamišėlių gydy
mui.
šis paliepimas vidaus reikalų
ministerijos duotas.
— Šv. Jonu bažnyčios klebonas
kun. Černiauskas gruodžio 31 d.
gavo vyskupijos valdytojo įsaky
mą persikelti į Gardiną; jo vie
ton šv. Jono bažnyčios klebonu
paskirtas kun. kanauninkas Ju
lius Ellert. Naujas Šv. Jono baž
nyčios klebonas yra Vilniaus ka
pitulos garbės kanauninku, o iš
rusų valdžios už uolu priedermių
pildymą 3 visokios rūšies meda
lius. Vitkovskis pabėgo užsienin,
Vilniaus į Gardiną iškeltas, vi
daus reikalų ministerijai reika
laujant.
— Lietuvos žinios —
— Šį rudenį Vilniuje labai
siautė skarlatina. Tačiau pasta
ruoju laiku ji žymiai sumažėjo.
— Veterinorių-fėlčerių .mokyk
lai įsteigti Vilniuje vyriausybė
leido skirti iš "zemsku" pinigų
Vilniaus, Gardino ir Kauno gu
bernijų ne daugiau, kaip po 3.000
rub. kasinėtai, pradedant nuo
1915 metų pradžios. Tą mokyk
lą sumanė steigti Vliniaus gu
bernijos valdyba; tuo sumanymu
ši mokykla turėtų tarnauti vi
soms toms trims gubernijoms ir
jų pinigais butų palaikoma. Gal
but, vėliau galėtų prie jos prisi
dėti ir dar tris artimesnės guber
nijos. būtent: Vitebsko, Mogilevo
ir Minsko. Iš Vliniaus gub. val
dybos pareikalavo dar Peterbur
gan tiksliai nustatyti, kiek moki
nių galėtu toje mokykloje mokin
tis ir kiek reiklų pinigų jai lai
: kyti.
— Vilniaus žemės banko kasi
ninko padėjėjas Kazimieras Yit
kovskis pabėgo užsienin, pasi
ėmęs iš banko kasos 31,667 rub
lius. Vitkovskis pabėgo užsienin,
išanksto pasiruošęs sau užsieni
nį pasportą. Defraudaoija buvo
padaryta -au-iu 10 (1. ir pastebė
ta tik >ausio 12 d. Vitkovskis
buvo skaitomas draugų labai do
ru žmogum ir vedęs normai j gy
venimą.
— Viltis —
— Vilniaus apygardos teismo
nubaustas 1 mėnesiu arešto val
stietis V. Sabaliauskas už ca
ro vardo įžeidimą. —< Tą pa
čią dieną buvo teisiami 2 Vil
niaus laikraščiu redaktorių: "Več.
Gaz." už padavimą žinios apie
Vileikos isprauninko tardymą ir
'"Gaz. Codz." dėl žinios apie per
kėlimą uždengtos 1860 m. bažny
čios it* administracijom daromųjų
jai kliūčių. Pirmoji byla atidėta.
Redaktorius gi "Gaz. Godz." kun.
Smialovskis nubaustas 50 rUb.
pabaudos arba 1 savaitėmis areš
to.
— Lietuvos žinios —
MALĖTAI, Vilniaus apskr.
Gruodžio 30 d. atidarė čia varto
tojų draugijos krautuvę. Tą die
ną buvo turgus, tai pirkėjų buvo
labai daug. Jeigu pirkėjai ir vi
suomet lankys taip tą krautuvę,
kaip pirmą dieną, lai ji galės ge
rai gyvuoti, l'arodyti, kaip reikia
[tvarkyti prekes ir ve^ti knygas,
buvo atvažiavęs Malėtuosna
Aluntos krautuvės vedėjas; mat,
M alėtų vedėjas neturi tam tikro
išsilavinimo, o tiktai Amerikoj
turėjo saliuną. Jaunas.
RODUNIA, Lydos ap. Musų
klebonas kun. Kochanskis paskel
bė iš sakyklos darysiąs išnaujo
lietuvių ir lenkų sąrašą, nes ne
pasitikįs savo pirmtakuno kun.
Sabaliausko padarytu sąrašu.
Kun. Kochanskis, pasidarbavęs
čia metus, turbut, tikisi, kad jau
susimažįs lietuvių skaičius, taip
ir nori rašyti išnaujo. Ir. kaip
matos, jo darbas nenuėjo per
niek. Antai l'ilekalnio sodžiuje,
patįs kalbėdavo ir savo vaikus
žmonės mokindavo lietuviškai,
dabar lietuvių liko tik 7 mer
gaitės. Skaudu Į jas i" pažiūrė
ti, kai-kurios tiesiog balsu verkia,
kad jų tėveliai palaidojo savo
gimtąją kalbą ir užsirašė lenkais.
Vieną kartą klebonas, kamža
ir stula apsitaisęs, priėjo bažny
čioje prie giedančių lietuvaičių
ir liepė vienai cit pasku jo za
kristijon prisiegti. ar teisybė, kad
ji keikusi kleboną, nes viena len
kė sakė tai girdėjusi.
Lietuvos "naikinime" labai pa
sižymi taip pat ir Rodūnios var
gonininkas, kuris d iDa'*, kalėdo
damas, buvusius čia klebonus lie
tuvius visaip niekina, vadinda
mas juos cicilikais ir nedorėliais,
ir augština tik vieną kun. Ko
cbanskį. Rodunietė.
NAUJIEJI ŠVENČIONIS.
Naujų j u Švenčionių "Ryto" sky
rius atidarė čia savo skaityklą
biblioteką. Klebonas kun. Čag
lys, perskaitęs "Ryto" draugijos
įstatus, gražiai išdėstė jos nau
dingumą susirinkusiems. Prisi
rašė daug naujų nariu. Kadangi
klebonas kun. Čaglys paaukavo
skaityklai-bibliotekai knygų už
70 rub., 10 kėdžių, spintą, stalą
ir lempą, tai susirinkimas vien
balsiai išrinko ji garbės nariu,
taip pat ir p. Pranciškų Gry
bauską. kuris pasižadėjo duoti
didesnę pašelpą. Gerbiamasai
kun. Čaglys, per du metu čia
beklebonaudamas, daug pasidar
bavo, nes pirmiau mažai kas ir
supratimo turėjo, kad ir apie
laikraščius, o pastaruoju laiku
beveik j kiekvieną kaimą pareina
po 2—3 laikraščius.
Vijurkas.
— Viltis —
BOGUSLAVIŠKIS, Viln. pav.
Pas mus ir po truputį pradeda
žmonės susiprasti. Rlaivybės
skyrius jau senai gyvuoja, bene
penkti metai. Dabar gi Pyplių
valstiečiai atidengė "Ryto" sky
rių. pirmininkauja kun. Bertulis.
Jaunimas mūsų moka gražių
žaislų, tik nc be to. kad tarp tų
gerųjų neatsirastių ir blogų žmo
nių. Vaikštykė.
PORUBANKO, Vilniaus gub.
Čia manevruojantis garvežys su
važinėjo ir sudraskė i šmotelius
einantj geležinkeliu žmogų, ku
ris pasirodė esąs Vilniaus mie
stelėnas Kipras Šiška.
— Aušra -*
KAUNO GUBERNIJA.
KAUNAS.
— Šančių bažnyčiai statyti vi
daus reikalų ministerija leido
rinkti aukų iki 22,278 rub. po
visą Žemaičių vyskupiją.
— Gauta valdžios leidimas:
1) steigti Lauksod\je (Panevė
žio ap.) ūkio ratelį, -') tokį-pat
ratelį Tauragėje (Raseinių ap.),
3) tokį-pat rateli Puociunėliuose
(Šiaulių ap.). Neleista gi Me
demrodėje (Šiaulių ap.) įkurti
"Žaibo" blaivybės dr-jos.
— Lietuvos žinios —
— Sausio 3 d.- Varšavoje mirė
žinomas Kauno lenkų veikėjas,
Kauno miesto dūmos narys, ad
vokatas Domininkas Bociarskis.
Gimęs 1836 m. Šiaulių apskr.,
išėjęs mokslus, velionis kurį lai
ką buvo rusų kalbos mokytoju
Varnių seminarijoje, 1863 m. bu
vo suimtas ir sėdėjo Dvinsko
tvirtumoje Kaune gyveno nuo
1876 metų.
— Kunigas Brauskas vyriau
sybės patvirtintas Žemaičių vy
skupijos valdytoja.
— Neris užšalte užšalo, tik
žemiau Kauno, matyt, kur užsi
kimšo ir per atadrėkius vandens
pribuvo, kad po Kaunu, kur per
Nerį yra tiltas, taip patvino, kad
iš Slabados pusės vanduo išsi
liejo. Parvažiuoti per upę nega
lima, jei bent dabar gerokai le
das įšaltų.
— Viltis —
BALNINKAI.
kuno kluonas.
Nuostolių 5,000
suimta.
Sudegė p. Stei
pilnas pašarų,
rub. Padegėjas
Bajors.
KAMAJAI, Kauno gub. Yra
tai nedidelis miestelis, turintis
gana gražią ir didele niuro baž
nyčią. Jau nuo keliolikos verstu
jos bokštai visad esti matomi.
Miestelis daugiausia apgyventas
žydu, kurie turi savo rankose
visą prekybą.
Laikraščių j parapiją ateina
apie pusantro šimto egzemplio
rių. Ūkis vedamas senoviškai—
trilaukis (jau yra ir dauglaukių,
bet maža), nors įvairios mašinos
jau plačiai vartojamos; pjauna
mosios atsirado dar nesenai.
Dauguma ūkininkų gyvena pa
siturinčiai. ne< žemė gera (yra
ir kitokios ir gerai apdirbama.
Geriančių yra neperdaug, todėl
"Blaivybės" arbatinė lankytojų
turi užtenkamai.
Korespondentas.
KELMĖ. Kuliamaja mašina
kuliant javus pas ūkininką Arba
čauską, vienai mergaitei nupjauta
pirštai. Butų merginai mirtis,
bet ją išgelbėjo vienas jaunikai
tis, o visi kili, pamato pavojų,
buvo išsislapstę.
Paukštelis.
PALANGA. Prieš keletą metų
grafas F. Tiškevičius atgabeno i.^
Poznaniaus kelias tarnaites len
kes. Jos čia ištekėjo už lietuvių
ir išmokino savo vyrus lenkiškai,
kurie dabar didžiuojasi, buk esą
lenkais ir uoliai mokina savo
vaikus lenkiškai. Skaudu, veizint
j ištautėjimą.
— šaltinis —
BIRŽAI, Panev. ap. Gruodžio
24 d. šimpališkių sodž. sudegė •
valstiečio Fridmano kutė su vi
sais gyvūnais: 4 arklių, 10 gal
vijų, avįs ir kiaulės. Tai padarė
bandininko neatsargus apsiėjimas
su ugnimi. Spėjama, jog bandi
ninkas rukė sale kūtės ir uždegė
linus, nuo kurių vienu urmu už
siėmė ir supleškėjo visa trioba.
Savininkui nuostolio kuone 3.000
rublių. M. Skiedra.
ŠIAULIAI. Yra čia merginų
darbininkių Dr-ja "Darbas," tu
rinti apie 200 narių ir apie 300
'rub. kapitalo, ši draugija keti
nanti įsteigti Šiauliuose savo
skalbyklą ir keptuvę.
mmm p
D 3 ĖTOS, Zarasų ap. Musv
apie Q ;ėj sniegu taip užverst
kelia* kad jokiu budu negalim;
p ra v 3 loti. Išvažiavusieji į ke
lionę | -įžta atgal. Vienas dingt
pu.s iv 2.
* - Lietuvos žinios —
ALUNTA, Ukm. apskr. Gruo
džio 27 d. 1913 metų atgabeno
Aluntos bažnyčią naujus vargo
nus. Jie apsiėjo 6 tūkstančiu?
rubliu. Vargonai daryti Vokie
tijoje. Tėvynės mylėtojas
VAŠKAI, Kauno gub. \ a/Ja
vo naktį iš Bausko Velžių so
džiaus (Saločių parap.) ūkininką?
P. Motėj unas, gerokai, matyt,
jgėręs. Pakeliui apvirtęs *u ra
inis i griovį. Ten ir rado ji žmo
nės gulintį nebegyvą. Velioni
mėgdavo išgerti. Buvo bevai
kis, paliko tik žmoną.
Taip pat jaunas vaikinas, atė
jūnas, dirbęs Vaškų parapijoj,
girtuokliavęs gruodžio -5 d. Vaš
kuose su kitais draugais, grįžo
naktį namon su dviem draugais.
Tie paliko ij Paliepių sodžiaus ga
le. Paliktas pats vienas, vaikšti
nėjo nabagas po visą sodžių, pra
šydamas Įleisti vidun. Bet niekas
tuojau nepasiskubino įleisti, taip
jis ir vaikščiojo nuo grįčios iki
grįčiai. l ik po valandos vienas
ūkininkas jį įsileido, bet jau vie
na jo koja, basa, buvo sušalusi,
kaip akmuo.
Svieto parėjunas.
VIESKUNAI, Kauno ap. Sio
sodžiaus ūkininką Kuprėną gruo
džio 29 d. taip smarkiai primušė
Petrošiunuose, kad, parvežtas na
mo, vos nakties susilaukęs, pasi
mirė. Kas ji primušė—kol kas
nežinia. A. Bartasevičius.
MAŽEIKIAI, Šiaulių apskr.
Kauno gubernatorius neleido sta
tyti "Vaidilutės" (Žemaičių
krikštas) Mažeikių ugniagesių
draugijai. Ugniagesys.
UKMERGĖ, Kauno gub. Uk
mergės miesto mergaičių gimna
zija su teisėmis, apie kurios pra
nykimų pereitą vasarą pasklidęs
buvo neteisingas gandas net laik
raščiuose, tebegyvuoja ir šiądien.
Teisybė, be daugelio kitu sunke
nybių, šį rudeni reikėjo jai per
kentėti dar didį smūgį dėl per
dirbimo vyrų gimnazijos i pilna
teise, nes kai-kurie vyru gimna
zijos mokytojai nebegalėjo savo
darbu bešelpti mergaičių gimna
zijos dėl liuoso laiko trukumo.
Todėl, prasidėjus jau mokslo me
tams, reikėjo j ieškoti dviejų nau
ju mokytojų, (ierai dar, kad pa
sisekė greit atrasti reikalingų
žmonių, kurie savo mokslu pilnai
atsako gimnazijos reikalavimams.
Reikia manyti, jog miesto valdy
ba ir gimnazijų komitetas, tiek
daug darantis vyrų gimnazijai,
nepaliks be savo globos, be savu
pašelpos ir mergaičių gimnazijos.
—juo labjau, kad tiedvi gimna
ziji—vyrų ir mergaičių—yra mie
sto įsteigti ir viena kitą stiprina,
viena kitai padeda. P.
— Viltis —
PABIRŽĖ, Panev. ap. Ketina
čia netrukus steigti L. Kat. Mot.
Dr-jos skyrių, kuriam apsiima
pirmininkauti grafienė Koma
rauskienė, pasižymėjusi savo
veiklumu. Šio skyriaus svarbiau
sias uždavinys busią-; Įsteigti
mergaitėms amatų mokyklą.
— Lietuvos žinios —
SUVALKŲ GUBERNIJA.
SVETOŠINAS, Naum. apskr.
Gruodžio 26 d. buvo čionai vir
šaičio rinkimai. Rinkimai, tai
rnikimai — atsitikimas labai pa
prastas ir, rodos, nieko tame įdo
maus. liet dalykas tame, kad šie
viršaičio rinkimai atsibuvo be
degtinės, kas kol-kas, musų krašte
dar naujiena. V iršaičiu išrinktas
Jonas Kraučiunas, žmogus doras,
blaivus ir augštesnio mokslo. Ti
kimasi. kad naujasis musų gerb.
viršaitis atitaisys ligšiol suiru
sią niusii valsčiaus tvarką.
Blaivininkas.
BARTININKAI. Antrą dieną
Kalėdų Į>as Bartininkus rasta su
šalęs žmogus. M. Ciclguda. Spė
jama, kad buvrs įkaušis.
K. iš B.
— šaltinis —
KALVARIJA, Suvalkų gub.
Čia prie Vižainiu gatvės Įkuria
ma lenkų vedamos vartotojų
draugijos krautuvė.
Pastaraisiais laikais mieste, ir
bent kiek apielinkėse, išsiplatino
Įvairių limpamų ligų (tymų, škar
latinos) epidemija. Nemaža mir
šta vaikų.
— Lietuves žiuioB —
VILKAVIŠKIS, Suvalkų gub.
Sausio 4 d. \ ilkavi-kio miesto
lauke rado sušalusi girtuoklį Mo
tiejų širvi. kur>ai ant rytojau
buvo palaidotas be jokių bažny
tinių apeigų ant Vilkaviškio ka
pinių nešventintoj vietoj.
— šiuo laiku po Vilkaviškio
apielinkę -kraido kaž-kokia ne
paprasta "viešnia"—liga. kuri be
jokio pasigailėjimo varo iš šio
pasaulio žmones. Čia, žmogus,
rodos, visiškai sveikas, žiūrėk
krito ir jau nebegyvas. Jau apie
keliolika žmonių mirė.
A. Kalinys.
GARLEVA, Suv. gub. Pra
ėjusią vasarą valsčiaus teisėju
rolesniam laikui buvo vėl iš
rinktas Grybauskas, bet vyriau
sybė jo nepatvirtino. Teisėju čia
vyriausybė paskyrė Mariampo
lės apskr. tei>mo sekretorių Ka
ralių.
ALEKSOTAS. Suv. gub. Va
kare sausio 4 d. užmušė čia vie
tos gyventoją Vilonį jo paties
namuose. Velionis Kauno ligoni
nėje ryto metą pasimirė. Žmog
žudžiai suimti.
Nemunas ties M ar vos dvaru
išmetė ant kranto prigėrusio ka
reivio lavoną ir vieno Kauno fab
riku darbininko kuną. isit<. ma
tyt, buvo keno nužudytas—tu
rėjo įsmeigtą Į galvą peilį.
— Viltis —
MINSKAS. Cia dabar kilo aš
trus klausimas mokyklose: di
rektoriai reikalauja nuo kunigų
vaikus mokyti tikėjimo rusu kal
ba, vaiku tėvai lenkiškai. Kun.
Mieevičius buvo pradėjęs vaikus
mokyti rusiškai, bet užpuolus
laikraščiams, liovėsi mokinę-.
Laukia archivyskupo nusprendi
mo.
— Minsko lietuviai kruta. Tu
rime čia kelis lietuvius kunigu-,
kurie gražiai čia darbuojasi.
Minsko baltarusiai-katalikai irgi
kruta. Nori iau ir baltarusiai
bažnyčioje turėti pamaldas bal
tarusių kalba. Jeigu negaus lei
dimo tose bažnyčiose, tai statys
sau naują bažnyčią. Daug pade
da baltarusiam* kunigaikštienė
Rad\ iliene.
— Aušra —
RYGA. Ciirclc'ti. čia ketina kai
-kifios didžiųjų užsienio fabri
kų įsteigti -avo skyrius. Tokiu
budu Ryga dar labjau i:n> į s:i
ve traukti darbininkus.
— Lietuvos žinios —
PETERBURGAS. Lietuviai
čia turi 5 pradines mokyklas ir
dvejus vakarinius suaugusiems
kursus.
— šaltinis —»
— Oro lakūnams užginta l>11 -i.i
skraidžioti per vakarų sieną iki
i')i4 m. liepos 1 d. Ta.p nu
sprendei pati Ministerių Tary
ba.
— Lietuvos žinios -

xml | txt