Newspaper Page Text
LITHUANIAN DAILY LIETUVA Publiahed daily except Sundays and Holidaya, by the LITHUANIAN PUBLISMING COMPANY, INC. S253 3. Morgan Street Chicago. Illinois Telephone, Boulevard 4250. J. GEDMINAS, F. D! TO R. ~ Kntered as Second-Clas.s Matter July 13, 1803, at. the Post Office at Chicago, 111. under act of March 3, 18t>7. SUBSCRIPTION PRICE: In Chicago, by mail — One year $0.00 Si* months $3.50 Tbre« montha $1.85 In Chicago, by carrier — One copy $ .02 Per week .12 Per raonth 50 Iu the United States, outaide of Chicago, by mail — One year $5.00 Six months ...» « $3.00 Three mcnths $1.65 To Canada, Lithuania and all other foreign countriefi — One year $7.00 Six įuontba . • $4-00 REIKALINGA UŽVERTI TIKRĄ TAIKĄ. Apie metus laiko tęsėsi talkininkų ta rimasi Versalyje, kur buvo "pagaminta" drakoniškos taiKos išlygos clelei centralių valstijų. Vokiečiams nebuvo daleista da lyvauti tose tarybose. Vokiečiai turėjo tik pasirašyti, — kanuolių ir durtuvų verčiami, — po talkininkų išdirbtomis išlygomis. Vo kiečiai, neturėdami kito išėjimo, pasirašė. —Tą aktą galima sulyginti su dviem besi mušančiais žmonėmis: kada vienas galuti nai sumuša ir pergali savo partnerį ir, per bloškęs ji ant žemės ir uždėjęs vieną koją ant sprando, klausia, ar jis nusilenkia prieš : jį ir ar pasižada buti jo dragų, — tai per . blokštasis sutinka su pergalėtoju. Tečiaus jis negali likti savo priešo draugu ir pil dyti padarytus po prievarta pasižadėjimus. Jis visados stengsis "atsilyginti", "atsigrieb ti". Tokiame pat padėjime randasi Vo kietija ir, abelnai, centralės Europos vals tijos. Vokiečiai niekados neaprims ir ne sutiks pildyti spėka užmestų taikos išlygų, pasiliekant 30-50 metų talkininkų vergais. Maištams ir suokalbiams nebus galo. Kartu su tuom Versalio tarybos ir lai ka išvedė iš kantrybės ir sukiršino įvairias Europos ir Azijos tautas. Versalio taika yra svarbiausia priežastis delei visų bai senybių Rusijoje. Versaliu taika pagaliaus, yra tiesiogine priežastimi paskutinių sumi šimų Vokietijoje, kuriuose žuvo virš 8,000 žmonių. Ne kas kitas, kaip tiktai Versalio' taika d rutina komunistus-boiševikus Vokie tijoje, kurie gręsia netik pačiai Vokietijai, bet ir visai vakarų Europai. Nesviruojant salima užtikrinti, kad jei dar toliau pasiliks veikmėje ta nelemtoji Versalio taika, tai Europoje, o gal ir vi same pasaulyje trumpu laiku iškils bai siausia audra, kurioje liks sunaikinti netik ta pati Versalio taika su karikatūriška tau tų lyga, — bet ir oragantiškų talkininkų pergaiėtojų galybė ir jų sauvaliavimo-paver gimo planai ir įrankiai. Tik naujos sutarties užvėiimas gali in kunyti Europoje, o kartu ir visame pasau lyje tikrą taiką ir ramybę. T4k nauja tai ka, paremta ant abipusiško sutikimo ir hu manitarinių bei teisybės principų gali įsta tyli žmonijos gyvenimą ir morales vėžes. Ir ta nauja taika ,arba visapusiškas perdirbimas Versalio taikos turi buti pada ryta kuogreičiausiai. Juk kiekvienas, kuris į siek-tiek sugebi diliau pažvelgti i grynai politinį ir ekonominį gyvenimą mato, kad Versalio taika yra pražūtinga del žmoni jos, — kad ji buvo, yra ir bus priežasti mi visų baisenybių Europoje ir Azijoje. Taigi turi buti aišku, kad kuogreičiausiai reikia atitaisyti Versalyje padarytą klaidą. Nebereikalo vokiečiai, — kaip prane šama iš Paryžiaus, — "ruošia" milžinišką propagandą visame pasaulyje už "perdir bimą" Versalio sutarties Kartu iškeliamas i klausimas apie sušaukimą naujos tarptau tinės konferencijos, kurioje pasmerktos tautos turėtą priderančias atstovybes t, idant butų visiškai permainyti ištisi taikos sutarties skyriai tarp ta'kininkų ir Vokie tijos. Pranešama, buk esanti primušta knyga — "Didžiausias žmonijos prasikal timas" ir atspausta 10,000,000 kopijų de lei išplatinimo (dovanai) Amerikoje, An glijoje ir Francuzijoje; tą knyga paseksią milijonai įvairių kitų — panašaus turinio— pamfletų. Tokioje tai padėtyje randasi Europos ir Azijos tautos.. . Tokie tai vaizdai randa si priešais jų akis.... / nn ' ~ ~ 1 ' dėlei LIETUVOS STEIGIAMOJO SEI- j MO RINKIMŲ ĮSTATYMŲ. % $ & i ji ••'♦V -J-; y \ ■:■■■■ X. *• n. 'A J . i. Steigiaiuojo Seimo svarbumas* Lietuvos Steigiamasis Seimas — tai vra užbaiga v iso prirengiamojo Laikinosios Lietuvos Vyriausybės darbo. .Seimui su sirinkus, turės prasidėti nuolatinis ir pasto vus Lietuves respublikos gyvavimas. Nuo to laiko visos kitos valstybės jau turėtų tą i respubliką ne tik pripažinti de facto, t. y. j i faktiškai gyvuojančią, bet ir teisėtai gy vuojančią. Todelei Steigiamojo Seimo su-j šaukimas tur didelės reikšmės ne tik delei musų vidujinės tvarkos, nes jis turės nu statyti ir Lietuvos valdymo formą ir išrink ti nuo'atiną Lietuvos Valdžią, bet ir santi-j kiuose su užsieniu, nes nuo to laiko musų! valstybė turės gauti jau teisėtą jos pripaži- i n imą visų kitų valstybių. • Delei šių priežasčių kiekvienam Lietu vos piliečiui didžiai svarbu žinoti, iš kur. kada ir kaip tas Steigiamas Seimas turės įvykti, vienu žodžiu svarbu apsipažinti su pačiais rinkimų įstatymais. . ; i II. Iš kur Šaukiamas Seimas. Lietuvos valstybes sienos iki šiol dar ne,ra galutinai nustatytos, bet męs lietuviai privalome patys tinkamai nusimanyti, kur tos sienos baigiasi, kokios Lietuvos mes r ei kalaujame. šiuo klausimu yra daug viso kių nuomonių ir reikia patiems lietuviams turėti daug išrodimų, deleiko mes vienų! ar kitų rubežių reikalaujame. Negana yra j kalbėti, jog reikalaujame laisvos ir nepri sulmingos Lietuvos, bet reikia tvirtai nusi statyti, kur prasideda ir kur baigiasi Lietu va. Čion prisieina, atsižiūrėti Į visą Lietu vos praeitį į dabarties padėjimą ir i tai, kas Lietuvai ekonominiu žvilksniu gal but svarbu ateityje. Steigiamojo Seimo Įstaty mai priede prie šeštojo straipsnio nurodo tas Lietuvos sienas, išskaitliuodamas apy gardas, iš kurių tur but renkami atstovai. Lietuvon inema visos tos žemės plotas, kur Pastabos išvados. I P inigų siuntimas Lietu- į von—tai labai svarbus klaui simas rie' Amerikos lietu-1 vių, norinčių suteikti saviš-į kiams pagalbą Tėvynėje. Atėjusioje iš Kauno "Lietu voje" nuo vasario 14-18 dcl. skaitome šitokį Lietuvos Prekybas ir Pramonės Ban ko pranešimą: "Dietuvos piliečiai, gau-1 nantieji pinigus iš Ameri kos, turėjo ir tebeturi di džiausių nuostolių. Į Lietuvon Prekybos ir Pra monės Pankas, rūpindamas l Lietuvos piliečių gerove ir norėdamas juos išvaduoti iš Įvairių ^ agentų brangiai at sieinančios nelaisvės, jau su organizavo lengvą, progą ir be nuostolių pinigų siunti mą iš Amerikos Į Lietuvą, nes užmezgė ryšius ir tuo reikalu susitarė su didžiau siu Amerikoje Banku — Ir "ing National Bank. ♦Kiekvienas amerikietis,! noris siusti didesnę ar ma žesnę sumą Į Lietuvą, tene šie tuos pinigus i Irving Na tional Bank, New York, Woolworth Building, — pa žymint: For the account of *he Commercial and Indus trial Bank of Lithuania. Gautoji įneštiems pini gams kvitą reikia pasiųsti į Lietuvos Prekybos ir Pramo nės Banką Kaune. (Kaunas Laisvės Alėja 66), kur siun ciamoji dolaiių suma bus iš; mokėta adresuotui dienos kursu, atskaičius Bankui už patarnavimą nežymų nuo šimtį..," "Konferencijos pasėdiiuo se Paryžiuje" sako preziden tas savo laiške į p. Hitch cook 'buvo matyti, kad mi litaristų partija, vedama in tekminkriausių vadovų, sten gėsi gauti viršų Francuzi joje. Tuomet jie buvo su mušti. bet .dabar yra kont volėje". Jei tas taip yra, tai ar p. Wilsono tikslu yra stovėti už patvirtinimą taip vadinamo "apsiginamojo" susivienijamo su Francuzi ja? Yhicas Paukštys jicško savo sū naus Vincento Paukščio; prieš ka rą jisai tio Canadoje, Toronto įuic^te. Meldžia jo paties atsiliepti ar jį žinančiu pranešti šiuo adresu . V. Paukštys. Lūšnos kaimo, Jau ku valse.. Sakių apskrities. Iš Amerikos Lietuvių Tautines Tarybas Raštinės. ■ Posėdis Kovo 16: Pranešimai Tarybom i) lnž. T. Naruševičius rašo Tarybai raportą iš savo veiki mo kaipo Amerikos Lietuvių atsto vas Taikos Konferencijoje Pary žiuje. Prisiunčia kvitas nuo $1^000. co. kurie pinigai buvo p-ui Naru ševičiui inteikti iš Lietuvos Nepri gulinybės Fondo 'ir inteikti per jį Lietuvos Valdžios jurisdikcijom 2) Chivagos Lietuviu Taryba prisiun čia ingaliojimą ])-ui Ramui Adž giui, "Vien. Liet." redaktoriui, buti atstovu ir dalyv'auti A. L. T. Tary bos posėdžiuose vietoje p. M. J. Damijonaičio. 3) Karės Departa mento paklausimai apie Tarybos į siekinius ir veikimą. 4) Laiškas Ta rybon nuo kun. J. Dobužio iš Pary žiaus, kuris rašo, joge i baigiama spausdinti ''Lietuvių Baltoji Kny Iga", kurion dokumentus surinko P. Klimas. Tai bus didelė knyga l franci] kalboje, ir ji bus begaliniai 'svarbus dokumentas kaip Lietuvių i stori joje, taip ir atsakym'as akyse viso pasaulio ptViešai melagystes ir šmeižtus Lenkų. Maskolių ir Vo kiečių. Reikia tuojaus spaustuvei išmokėti 30 000 frankų, ir Lietuvo je esant sunkiame pinigų padėjime prašonfa Amerikos Lietuvius tą vei kalą padėti išpirkus. 5) Stambus sietuvos veikėjas rašo: ''Sulyg* ap sai nuo Vytauto laikų visados prie Lietu os prigulėjo, būtent visa buvusi Žemaiti jos kunigaikštija, visas Vilniaus ir Trakų vaivodysėjų žemės ir pagaliaus vakarinė dalis Naugarduko vaivodystės. Visuose tuose ruožuose, išsimėtę tirščiau ar skys čiau, gyveno Lietuviai, visos tos žemės pri klaupė iki pask1 Hniojo Lietuvos padalinimo Lietuvai. Nuo 1 '. gelių užimtų plotų, kur Lietuvos kardas buvo Įsigalėjęs, Lietuvos laikinoji vyriausybė šiandien atsisako, pa likdama šiems plotams dėtis prie kitų vals tybių ar tautų. Tokiu budu Lietuvą suda ro šios apygardos: Pirmon apygardon įneina šios apskri tys (pavietai) — Mariampolės, Seinų, Su valkų ir Alytaus. Centras rinkimų Ma riampolė. Antron apygardon Įneina Šakiu, Vilka viškio, Kauno miesto, Kauno apskrities ir Trakų — Kaišedorių. Centras Kaunas: , """rečion apygardon įneina apskritys: Raseinių, Tauragės ir Kėdainių. Centras Raseiniai. Ketvirton apygardon įneina Telšių, Kretingos ii Mažeikių apsk. Centras Tei-į šiai. Pei.kton apygardon meina Šiaulių, Bir žų (Pasvalio) ir Panevėžio apsk. Centras' Panevėžys. Šešton apygardon Įneina Rokiškio.: Ežerėnų, Utenos ir Ukmergės apskr. Cent-1 ras Utena. Septinton apygardon įneina Vilniaus miesto ir apskrities ir Švenčionių apsk.. Centras yra Vilnius. s Aštunton apy^ardon, įneina Ašmenos, Lydos ir Volkoviškio apskr. Centras Lyda., Devinton apygardon įneina Bielovė žo, Bielsko ir Baltstogės apsk. Centras Baltstogė. Dešimton apygardon įneina Sokolkos, Gardino miesto ir apskrities ir Augustavo apskr. Centras Gardinas. Be šių apskričių įstatymuose (paragra fas 87) pažymėta, jog Prūsų Lietuva rinks atstovus atskirai tais pačiais dėsniais, tik rinkimų diena gali buti jai skirta ir kita. Pagaliau įstatymuose nepažymėtos Naugar duko apskr. — reikia spėti, jog jis priskaito mas yra prie Lydos apskrities. Tuo tarpu itsovai gali buti veik pilnai parinkti iš pir mųjų šešių apygardų, nes keturios paskuti nės tebėra užimtos lenkų okupacijos val džios. Tie rinkimai, kaip žinoma, yra pa skirti Balandžio 14 ir 15 dieną, o patsai Seimo susirinkimas turės įvykti nevėliau, kaip mėnesiu praėjus po rinkimų di<hių. Jį šaukia ir susirinkti dieną skiria Valstybės Prezidentas (paragrafas 84), kursai jį ir atidaro. Paties Steigiamojo Seimo posėd žiai prasidės, suvažiavus ne mažiau kaip pusei ir vienam jo narių, neskaitant tų vie tų. kuriose rinkimai negalėjo Įvykti (pa-! ragrafas 85). Tol$iu budu Steigiamojo Seimo susi rinkimas turės Įvykti ne vėliau, kaip gegu žės 15 dieną ir tat nepaisant, ar užimtuose lenkų valdžios kraštuose galės praeiti rin kimai, ar ne, bile tik bus iš visų kitų apygardų parinkti atstovai ii' jų atvyks dau giau pusės. turėtu iš Amerikos žinių mums iiU rudo, kad dabartinis sąstatas State Departamento \Yashingtone vis dar prisilaiko nelaimingos senos Ameri kos Užsienio Reikalų Ministerijos politikos del Rusijos atstatymo, pa siremiant, kad ir tokiais imperialis tais, kaip buvo Koleakas arba l)c nikinas. Tokia Amerikos dabartinėm Vyriausybės politika neša musų tautai pančius ir atstumia Lietuvių simpatijas kiton pusėn, nepaisant to kad Amerika pereitų metu pra džioj iš materialūs pusės suteikė nors ir mažiau, sulyginant su kito mis tautomis ir musų vargais, bet 'vis dėlto žymios pagelbos mūsų kraštui." 6) Paterson, X. J., pilie čiai: U. Marcinskas ir A. Yaraš keviče užreiškia protestu priešais mestą neteisingą dėmę ant vietinio '-klebono, apie ką buvo Tarybai kilo to paties miestelio piliečio Taryboti [pranešta ir Vasario i7 posėdy j pro tokoluota. 7) V idurinės Srovė vei kėjų visuotinajam susivažiavimui pri rengiamoj i konferencija įvyko ! Vasario i4 Pennsylvanija llotele, Ne\v Yorke; dalyvavo iš visų kraš tų apstus būrys veikėjų ir sutaisė tolimesniam pojitikos veikimui pro gramą. 8) Žydų susivažiavimas įvyksta Gegužio, Xew Yorke; žydai Lietuvos piliečiai interpeliuoja Tary ba padaryti lier;' "un veikimui suo protį. 9) Pranešimas iš \Vashingto 110, jogei šiame mėnesyje tapo ati daryta kelias siuntimui pakelių ( parcel post) iš Amerikos Lietuvon: 10) Lietuvos kurjeras. kun. Miro nas, pribuvęs Amerikon- pranešė jogei Italija yra pripažinusi Lie tuvos "de jure" ncprigulmybe ir Italijos ambasadorius jau Kaunur pribuvo. NEGANA PILiETIS. Jis buvo dar jaunas vViikėzas, ka da jis kovės karėj su ispanais. Ku boje jis susirgo drugiu- pagulėjo ir sugrįžo namon. Paskutinis jo gimi nių, jo tėvas buvo pasimiręs. Ne rimdamas aut vietos, jis patraukė Į vakarus. Ten jis dirbo 'prie viso kiu darbu iki atėjo clidėji karė. Jis pirmutinis įstojo kariuomenėn ir ta po išsiųstas Francijon. kur jis da lyvavo mažne kiekviename muš} j' kurį vedė ''mušu vaikinai". Vienok kažkaip jis išliko gyvas ir sugrįžo n.unon uei ne sužeistas. Vienok ji; buvo |)arsiliaigę> ir sunykęs nuo gazo irogal truputį nuo boinbiuto trenksmo. Jis batulė gauti darbą valdžios dirbykloj, bet jo prašymas buvo atmestas. Atmetimo priežas tis buvo ta, kad iis negalėjo tikr:ii I»«•«parodyti, jog jis yra pilietis. To tėvas buvo ateivvs ir jis negalėjo priparodyti. ar jis priėmė piliety bę. ar įje. Taigi parėjės kareivis dar vis Įieško darbo po Seattl'' * X _ris buvo gana pilietis pavojingieji^ darbams, bet negana pilietis nepa vojingiems! 7.. 1918 Lietuvos Nepriklau somybes šventes Apvaikščiojimas. irs ( l <į 3ci ) . Todėl ir to garbitfgo, šiandien dar gyvo vyro (Basanavičiaus), kurio pastangomis "Aušra" mums yra išaušusi; ir anų varpininku, kurie žadino mus iš miego, ir tu. kurie už spausdinto lietuviško žodžio platinimą ėjo j kalėjimus ar šaltame Sibire mirc, ir tų, kur "Pavasario Balsams' skambėti liepė — visu jų aukščiausias bu vo idealas ir galutinas tikslas Nepriklausoma Lietuva. IŠ kur ta laisvė, nepriklausomybė ateis — anuomet surukti buvo [spėti, liet kad jinai ateis, turi ateiti, tatai pranašav o ne tik mušu dainiai i pranašai, bet nujautė kiekvieno lietuvio Širdis. Pro baisiausio pasaulinio ka ro durnus, pro krauju sartis pa galiau žybtelėjo mitras atsipa laidavimo vilties kibirkštis. Smar kiau ėmė plakti mušu širdys. Tą musų vilties kibrikstClc; pa stebėjome ne tik mes, bet ir kie | lai okupacijoj mus laikiusi \ o Ikiečiu valdžia. Jinai, ypač mili tarinč jos dalis, buvo gudrų -su" maniusi planą: musu pači u ran i k/.ous u/^naiūii musu i s varia vimo vilties kibirkštį. i am uks ini ruįsėjo mėnesį i«>i7 m. leis ta, mum» sušaukti į Vilnių kon ferenciją, tam tikslui duota įsi kurt ir pačiai Tarybai. Lietsii'viai naivus nebuvo: jie suprato . okupantu politiką, liet kas buvo rlarą? Reikt jo mums ne tik savo nepriklausomybė, iš rupint, bet įsigalinti šiems ru pečiams pradėti. Kitaip kalb.mli reikėjo nuims įsiveržt i didžio sios palitikos vietove, kad paskui ten gulėtum del savo neprikl.au-, sgniyljės derybos pradėti. J u o ^ labiau, kad vadinamieji nuisu "broliai", kurie ir šiandien te ijelčĮik<» pagrobę didelę Lietuvos žemiu dalį, išsijuosę dirbo, kad mųsu kaip tik į tį vietą neįleis I tll Šiosc sunkiose aplinkybėse -Lie j tuviai, kai,j) vienas konferencijos {kalbėtojas, atvirai patarė, griebė si iš dalies Vytauto politikos: i ėmė tartis su Vokiečiais, .nors gerai žinojo j ii politikos tiks lus. , ( Rugsėjo mėnesio Vilniaus Kon ferencija ir, jos padaras, lig" šiol tebegyvuojanti Taryba vieną pa sibrėžė sau tikslą: iškovoti Lietu-i vai nepriklausomybę. Šisai obal-j >is sujungė j vienybę ne tik čia j Lietuvoje likusius lietuvius, b'j partijų ir srovių skirtumo, bet rado pritarimo ir lietuviuose, at sidurusiuvosc Įvairiuose pasaulio kraštuose. Taryba liko pjipažin ta vyriausiuoju Lietuvos tautos organu. Taryba, turėdama tyras ran kas, drebančia, bet vis tik pilna vilties šiniimi ėmėsi tokio sun kaus, tokio atsakomin^o dari o —išvesti Lietuvą į neprigulmybės prieplauką. \*emanau kelt aikątėu tu visu Tarybos sielvartų, tų rūpesčių, tų baisių abejojimų, kada teku jai šioj sunkioj kelionėj daryti vie-Į nas ar kitas žingsnis, nes tai iš-! eitų plati Tarybos darbų isto- j rijai, kiuriai čia ne viela. Šian jdien, jau turint laiko perspekty vą, Taryba ir ne Taryba mato, j kacl jos gal kai kame ir klysta, | Ijct bendrasis j.-is žygių rėžtas (buvo paimtas atatinkamai. \ ienas, ir tai svarbiausias, Ta rybos žygis buvo lygiai prieš j dviejus metus tartas jos žodis: Lietuva nuo šiandien jau yra ne priKlausoma valstybė*! Tą žodi į tuomet stengėsi užgniaužt oku pantu valdžia, liet ji vis dėlto p ra :!veržė pro dygliuotų vielų tvo į'ii^ :r pasklydo po pasaulį. Ypač smarkiai atsliepė ta->ai žodis kiek vieno lietini.. širdy, anuo kart • 3 a r ne kaip realybė, tik kaipo vis aiškiu einanti išsivadavimo viltis. Jau antru — kad susirenkame metinio paminėjimo švęsti to at itikimo. kada buvo ištartas ta sai malonus žodis, fiiandien su džiaugsmu matome, kad tasai žo dis \ i s aiškyn ir aiškyn virsta mums kunu Šiandien mes tu rim jau ne nepriklausomybės vo vena, tik kuo tikriausią realybę. Pieša, Lietuva dar ne visa lais ra. tiesa, plėšrusis Lenkų erelis >avo nagais dar įsikabinęs j mu •ų \ vtj, kaip tatai 1 >' 14 kad p ra-1 iššaudamas mūsų Rimša anuo-' mct buvo atvaizdinęs savo kūri ny. JJet Lietuva vis auga ir stiprėja. Antai Mažoji Lietuva jau glaudžiasi prie Didžiosios. Šiandien mes galim jau ne tik laisvai kalbėti, bet turime stip riu ginkluota pajiegą savo žodižiui, j paremti. Todėl, tikimės, netru kus 1'r Lenkų erelis turės išsi traukti savo nagus iš musų Vy Sties. Jau tik du mėnesiu skiria mus nuo kuriamojo Seimo, ku riam, tikram šalies šemininkui. Taryba įduos žygių apyskaitą ir paves tolimesnį valstybės tvar kymo darbą. Teįvyksta Kuria masis Seimas! Tegyvuoja Xepri-| Klausoma Lictiuva 1 Toliau iškilminga manifesta cija aplankė sužeistus ir sergan čius musŲ karžygius Raudono jo Kryžiaus ligoninėje. Raudo nojo Kryžiaus ligoninėje mani festaciją sutiko vyresnysis ligo ninės gydytojas lirnnd/.a su li goninės personalu. Kadangi ligonys neg'alė'o iš eiti j žmones, tai organizacijų at stovai patys juos aplankė. l\a-uu donojo Kryžiaus ligoninėj šiek t i c k sveikesnieji buvo rupestin ai atvesti j tam tikrą gražiai eglaičių girliandomis išpuoštą ^a Iv ir ten j juos kalbėjo organiza c i j 11 atstovai ir reiškė karžygiam: padėkos ir pagarbos žodį. { prie langį buvo įkviestas orkestras kuris pagriežė tėvynės himną Su/eistuju tarpe teko matyti ir tokiu karžygiu, kurie buvo su žeistasai ir rusu fronte ir antrą kar tą bermontninku. Juozapieeiu at stovas savo kalboje pareiškė, kad kol kas nors ji'; dirbą čia dirb tuvėse, bet jei tik gręstu Tėvynei pavojus ir jei tik pašaiuktų juos jfoliai iš fronto, tai jie visi, kai tienas, palikę savo darbus, sto Ų i j u eiles ir petis j petį gintus įuo priešininku. j Prie Karo ligoninės kalbėjo j ! sužeistus ir sergančias karžygius : valstiečiu sąjungos atstova.. ir, tai^s 'Ievynas — sunains padė kos ir pagarbos žodi, ir priminė Steigiamojo Seimo reikalus. Vyresnysis Karo ligoninės gy dytojas Oželis, padėkavojys už aplankymą, plačiai apbrė/ė ligo ninės ir ligonių padėtj. Paskiau prašė išrinkti nuo kiekvienos or ganizuotos po du atstovu' ir ap lankyti sužeistuosius ir sergan čius. Išrinktus atstovus pats' daktaras vedžiojo prie ligonių iri davė paaiškinimų. Aplankė sei-J ■ ganaus net ir limpamomis iigo mis. Teisybė, ne visi karžygių turi priegalviu ir apklotų. Tai]) pat gan ankštokai sutalpinti. He klausinėjant^ sužeistuosius, ypač visų akis patraukė sausiu 23 clic n«'į sužeistas lenkų fronte ties Jeznu jaunas karžygis Saliamo nas Matusevičius nuo Sakiu. Ka da apipuolė lenkai, jis su ke liais draugais ėjęs >argyboa pa reigas ir nežiūrint to, kad jų buvę tik keli vyrai, o lenkų vi sa kuopa, laikėsi ir šaudėsi. Ka įdaugi jie buvo netikėtai užkkip I ti ir nesuskubo įsikasti, tai jam lenkai suvarė j kairią koją 6 kulkas, bet jis visų laiką, kolei atėję jiems pagalbos, gulėję ne perrišta s ir vis šaudęs. Dak taras sako, kad pasitenkinsią be amputacijos. Karžygis budrus ir dar tikisi ateity už koją atsi teisti su lenkais. \uo karo ligoninės manifestan tai pradėjo skirstytis po namus: kiti. kuriems sekėsi gauti bjbe- g tas. nuėjo f Valstybės Tarvbfl* ^ iškilmingąjį posėdį Miesto Te-L* atre. T (Bus, daugiau.).