Newspaper Page Text
rengia Susivienijimas Amerikos Lietuvių Kareivių 7-ta Kuopa. SUBATOJ, BALAND 24 d., 1920 M. MELDAŽIO SVET. 2242 \V. 23-rd Place Pradžia GSJO valandą. vakare. Iužauga 50c. ir augščiau. Gerbiami lictdviai ir 1U' .ivaitėsJ Qiuomi esate širdingai kvie čiami atsilankyti j Si lietuvių karnivių vakarą, kur lurėsite progą gra • žial pasilinksminti ir smagiai laiką į;ralei°ti. S. L. K. A. 7-ta KUOPA. Visi Lietuvos piliečiui, ypatingai tie kurie rengiatės arba manote važiuoti į Lietuvą, ateikite ir išgirskite, kokios ekonominės galimybės šiandien Lietuvoj laukia Amerikos ibtuvius darbininkus, kurie grįš atgal j Lietuvi}. šiandien Lietuvoj atėjo nauja gadynė, šiandien lietuvos gyvento ju būvis yra gyvas ir pilnas žingeidumo. Qiandien Lietuvos piliečiai turi tehės jungties i ekonominės organizacijas: steigti dirbtuvės, to bulinti Lietuvos techniką ir plėtoti josios pramoniją. Tas reiškia, kad šiandien Lietuvoj atsidarė "NAUJA AMERIKA". Lietuvoj randasi daug įvairios niedegos kuri iki šiol buvo i: veda ma j užsieni. Dabai jsioigus Lietuvoj darbininkams savo dirbtuvės, patjs suvartos rą žal'ą medžiagą ir pelnas paliks patiems darbininkam;; kuris iki šiol eidavo užsienio vertelgoms. Apie visa tai aiškiu.' visiemr plačiai žinomas veikėjas PRANAS Iil TKCS ir studentas J. J. BAGDONAS. Kviečia visus atsilankyti, Liet. Amerikoje Rufcu Išdirbimo Bendrovė. NedeHoje L1UOSYBES SVETAINEJL, 1822 VVARANSIA AVE. Prasidės 2:30 vaiandą. po pietų. Zmoguc kasosi galvą, 'd palengvint niežėjimą, uasjma-i pasidaro papro čiu. ir tuomet žmogus ka sosi nejučiom?. Bet jis žino, kad jam niežti, ir visi kiti tą žino. ® Vyrai ir moterį kenčia niežėjimą mio pleiskanų, o kenčia bereikalingai, nes tą niežėjimą galima lengvai prašalinti. Kebus iia ;i niežėjimo, k.i.stmosi, plaukų slinkimo ir kitų nesmagumų, įvykstančių nou oleiskanų. K U F* 1^ Tv E S panaikins visi;.s niežėjimus ir išvalys iš <ralvos visas pleiskanas. Paskui tik retkarčiais suvilgymas galvos apsaugos ją įvuo pleiska nų atsinaujinimo. RUFFLF.S yra maistinga maudynė galvos odai ir plauk,'! m s. .'i nesugadins nei jautriausios odos. Jus negalite apsieiti be RUFFLES, jei turite pleiskanų. ij Jus aptiekiu i n kas parduos jums už 65c bonkufe. Mes taipgi galime atsiust juins tiesiog, jei gausiine nuo j tisų 75 centus p-.čto markėmis ar money order, kuriuos siųskite šiuo adresu: f F. AD. RICHTER £> CO., 325-320 Brc&away, Ne-.v York Pagal laikraščių skelbiamą kursą, siunčiame p'sr Lie tu vos Paštn irper Lietuvos Pramones ir Prekybos Banką, Kaune, ir jos skyrius Vilniuje, Parcevežyje, Šiauliuose ir Kybartuose. Męs atstovaujame kelias didžiules Nevv Ycr ko Bankas. Persiuntimą Gvarantuojame. "CASH" PINIGAI parduodami Markėmis, Frankais, Rubliais ir kit// tautų. DRAFTA! IR ČEKIAI išduodami keliaujantiems, su kuriais pinigai gaunami LIETUVOJE. DRABUŽIUS IR A VĖLINĘ visokio sunkumo ir didumo baksuose siunčiame LIETU VON greitai ir saugiai. FA5P0RTAI DYKAI keliaujantiems Lietuvon per musų otisą pasportus parū piname dykai. LAIVAKORTES parduodame važiuojantiems Lietuvp-n ir atvažiuojantiems Amerikon. DOKUMENTUS J galiojimus, daviernastis, pirkimo ir pardavimo aktus, kon traktu:, ir kitus reikalingus Lietuvoje ir Amerikoje popie riuj Darome ir Užtikriname. LIETUVOS ŽEME ponu ir rusu dvarai yra dalinama ir parduodama lietu viams. Klauskite kaip čia gyvenant, galima Įgyti žemę Lietuvoje. Nepraleisk progos. SU REIKALAIS AR PAKLAUSIMAIS lūcikite ar rašykite Į vienatinę Chinagoje ir Vakarinėse Vai tiįvie Lietuviu Korporaciją, suorganizuotą pagal Illinois Valstijos tiesas. 35 S. DEAR30RN ST., CHICAGO, ILL. Telefonas Majestic 834;. Antras floras, durys 200. Ofisai atdari: nuo g ryto iki 6 vakare. Utarnin kais ir Subatomis iki 8. Nedeliomis nuo 10 iki 4. Pramonė ir Prekyba. MUSIJ MJSKA1. Xors ir atrodo, kad Lietuvoje dar miškų gerokai, vienok, jeigu leist daug kirst ir gabent be tam tikros tvarkos j užsienius, lai per kelis me tns miusų miškai butu išnaikinti ir nebeliktų nieko nuisn ainiams, lo dei Miškų Departamentas privalo vesti tikslų miško tiki ir nustatyti kiekvienai medžių rūšiai kirtimo lai ką sulig jų augimo ypatybių. Prisilaikydamas šios taisyklės, Mišku Departamentas t.odel tegali leisti kirsti iš kiekvienoos girinin kijos, ar kvartalo, ne daugiau šių normų: A. Ąžuolynų vis. am/., i :i6o viso ploto arba tūrio. ii. Pušynų vis kio amž. 1:120 viso ploto arba tūrio. C. l'-glynų visokio amž. 1:100 viso •nloto arba tūrio. 1). Apušynų, beržynų, juodalks nynų vis. amž. i :6o v. į>. ]\. l>altalksnynų visokio amžiaus i :_'5 viso ploto. Rinktiniais kirtimais tegali buti iškertama tiek brandžių jų medžių, kad butų gauta po tiek pat d res vos (medžio medžiagos "drevesi nos"). Prisilaikant Miškų Departamen tui. tokių pat normų, kokių Ik šiol prisilaikyta ir kokios buvo aug'š čiau nurodyta. Lietuvos gyvento jams gali buti užtikrinta pateukiui n ;is medžiais iš krašto miškų dar ilgiems metams. Miško ūkio tvarkymas yra sun kus. Ypač šiuo laiku, kai reikalau jama daug- miško atsistatymui nu kentėjusiųjų del karo gyventoju, o didžioji geriausiųjų Lietuvos miškų dalis yra svetimųjų — okupantų — rankose. Todėl svarbu butų taip su tvarkyti miškų ūkis, prisitaikant prie ypatingų >\o laiko aplinkybių, kad j užsienius nebūtų išvežta me džio daugiau, ne:*u reikia kraštui. iŠ augščiau minėtų 360,000 ha valstybės miškų, prisilaikant aukš čiau parodytų sornių, Miškų De partamento žiniomis per metus ga lima iškirsti iš didelių masyvų tik tiek miško1 Pušų miško EgliiJ „ .. Ąžuolų „ Beržų „ Alksnių „ Drebulių „ ha standartų 1330 So.SSo 1715 100.000 . C)o 4.000 800 30.000 490 j 5.000 . 600 3o.ooo V iso .. 4905 jOo.uoc Reiškia, k\id ncpakcnkt ncrma liniani medžiu priaugimui, valdžia per vienerius metus iš esančių jos žinyboje miškų tegali iškirsti tik apie 5000 ha arba 260.000 stan dartų medžio. , Tokių pat taisyklų reikėtų prisi laikyti ir privatiniam miškų ūkiui. Naudojant nukirstą mišką, pirmų pirmiausiai turėtų būti patenkinti krašto reikalavimai, būtent: sude gintų valstybės ir privatinių trobe sių atstatymui, senųjų trobesių pa taisymui, naujų mokyklų pastaty mui, geležinkelių reikalams ir t. t. Ir tik kas atliks nuo metinio pri augimo galima išvežti j užsieni, pa vyzdin .Anglams arba Skandina vams mainais už jų prekes. Kad išvengt klaidų, miško reika lavimas šaly turi buti smulkiai iš tirtas. Paskui Centras, sumetęs vi sa Į krūvą, ir padaręs, sulig surink tomis žinpmis, apskaitymą, privalė tų spręsti, kiek turi liktis kertamo miško šaly ir kiek galima išleisti j užsieni. I'e abejonė... čia nereikia pamiršti ir to, kiek gali duoti mt džių ir privatiniai miškai ir kiek jie gali patenkinti vietos reikalus. T:\ipo pat ir mažesnieji valstybės njiškų masyvai, iš kurių patenkini mas vielos reikalavimų gali buti eko n-rsiungesnis ir pigesnis, kaip iš di džiųjų masvvų, nes mažieji masy vai yra išmėtyti po visą kraštą, ir kirsti medžiai iš jų išgabenimui į 'užsienius yra ne toki naudingi kaip |iš didžiųjų masyvų. Taigi, palikus visus mažuosius (Valstybės miškus vien tik vietų rei kalams, o iš didžiųjų masyvų imant iii-: liek, Įdek trūksta šalies paten kinimui, galima butų visa kita kas atliktu, išvežti j užsienį ir sukurti tikrą ir naudingą Lietuvos miškų ukį. Kitaip elgiantis, išeitų tik Lie tuvos nenaudai. Žinovų apskaitymu, tenkiriant tik siaus miško ūkio nustatymus ir gy ventojų reikalavimus, 60' <' i- 260, 000 standartų augščiau nurodyti metinio miško priaugino turėtų eiti krašto reikalams ir tik 40'' li kusiųjų — išgabenimui j užsienius. Tiek pat, tai yra 40': metinio pri augimo arba 100.000 standartų, tvirtina tie paty* žinovai, galima butų išvežti i užsienius, o kita 60% galėtų likti vietos icikalans. Jeigu tai]) dalykai eitų, jeigu vi si tie apskaitymai yra tikri, atlikti hc klaidu, tai mu>ų Valstybe, išga bendama .miško Į užsienius, mai nais gali gauti ten v'so, ko pati ne gali namie j usigaminti, ir ko j;>s ukiui yra reikalinga. Jeigu valstybė sugebėtu taip su tvarkyti išgabenimą ir visą surištą ui juo miškų ukę. kad galėtų čia, namie, apdirbinėti dar nukirstą mė lį, kaip užsieniuose reikalaujama ir k'ad, augščiau minėtas miško skai rins iš tikro butų realizuotas, tai valstybė, išveždama medžių i už sienius galėtų tikėtis tiek kredito užsieniuose, kiek yra verti išveža mieji medžiai, tai yra galėtų už traukti p'askolos taip reikaling -s at statyniui, karo meti; nualint.), Lie uvos ūkio. Ligi šio laiko kiekvienais meta. r.iskų priaugimas būdavo iškerta mas, nepanaudoj'ant dideliu kapi alų. .Miškai būdavo parduodami mažais plotais smulkiems "giriu kupčiams'', kurie sulig savo išgalė jimu kirto ir vežė svetur. Tokia budu prish'ai.-ė '('augybė mažučiu lentpjūvių su menkais įrankiais me lžtu apdirbimui, ir medžiai buvo išvežami be jokio apdirbimo. Maža to, kad tuomi buvo atimta .didelė lalis uždarbio mušu darbininkams, ■ )ct dar taip išvežtieji medžiai buda .0 mažiau vertinami užsieniu rinko se. Mažieji vietų pirkliukai pardavi nėdavo medžius st'ambmenų pirk liams užsieniuose, ir tieji pristaty davo juos Į suvartojimo vietas, jei lik kariais neperleisdami dar j.er keleto pirklių rankas. Tokiu budu, kol medžiai nuo kelmo patekd'.ivo Į suvartojimo vietas, pirmiau perei davo per kelių pirklių rankas, kurie imdavo nuošimčius už savo Patar navimą nuo medžių oavininkų ir vartotojų, m kėjusių labai dažnai už tą patarpininkavimą tiek. kiek ie medžiai buvo verti arba net dau giau. Tokis musų valstybei miškų šeimi ninkavimas toliau negali buli kenčia ir^as. Lietuvos valdžiai perėjus į žmonių rankas, mišku likis turi būti geriau sutvarkytas — tai]), kad iis atatiktų krašto rei1 alams, ir kad visa miškų svarba krašto atstaty mui galėtų tikrai apsireikšti ir iš pildyti. Pritaikinimas miškų naudojimo ir apdirbimo reikalams didelių kapi talų nėra ne tik priešingas krašto reikalams, bet visais atžvilgiais yra pageidaujama-. Einančios dabar derybos su An ię!ij bankais del musų mišku vr~ la bai naudingas daiktas, tik su viena išlyga, kad mr.su valdžia sugcbėni permatyti visa tose derybose ir su tarty, kas gali buti mums nenaudin ga, ir pasirūpintų to i>ven;:;i. Tokios sutarties padarymas su \ngi.-:s yra labai Mirbus clai':i ir reikalauja rinito Įsigilinimo i <la lykus. Reikia manyti, kad dabarti nė valdžia, prie visų ios nepasise kimų pirmiau darant visokias sulai tis su užsieniais, šj kartą pajėgs apreikšti gana rimtumo ir sveiko proto, nes čia eina aj ji c dalyką, ku riuo yra įdominta visa :ili• ir nuo kurio p'areina musų valstybės ge rovė. T. X. ( Santai a ). Xe\v Yorko darbininkai bir želyje vidutiniai gavo nedėlinės mokesties 51. Kad Salute Stoniach JUtters yra pri pažintas Washingtone, D. C. už tiki3 Ir goriausią gyduolę dėl kiekvieno, Latras tik jaučius vidurių nesveikatą, skauda po krutinę, vidurių užkietėjimą skilvio nedirbimų neskanaus ntsirugt tuo neturint apetito, galvoti ekausmę, strėnų ir inkstų ir tai? voliaus. Salutcs Stoniach Bltters vlsiej prašalina ir pa /leka laimingu, aigi, kurie jaučiatės nykstant, tai persitikrinkite, o busite užganėdinti. Kaina bonkos $1.50, 2 bonkos >>:?.00, 4 bonkos, $5.25, G bon 1 kos ?7.50 ir 12 bonltų $14.00. Sal 'te Bliteris is šaknų žievių žo-j lių sėklų ir žiedų, ir nDia pripažintas svaigalu, bet gyduole. Galima gauti kiekvienoj aptiekoj, o Jelgu.negali gauti, ta prisiusi? money orderiu pinigu3, o męs gavę pinigus ir užsakymų kiek reikalaunat tai prisiu sime dėl lamintų. Pasarga: iteikalaudaml! prisiųskU tikrų Ir aiškų savo antrašą lr ra&rfei( taip: SALUTE f/.AN'JFACTURE P. A. 3ALTRAN.\8 CO., — 616 W. 31st S'.. Chlcago, III, YPATINGA SUEIGA. N E DĖLIOJĘ, BALANDŽIO 25 JJIONO DUKTERŲ DRAUGIJA turės savo ypatinga sueigą po nu m 4041 ARCHER AVE. Pradžia 2 valanda i>o pieta Kviečia priklausančius ir nepriklau sančius lietuvius atsilankyti. Su pagarbu, • ZlONO DUKTERU DR-JA Rengiamas FEDERACIJOS LIET. KL1UBŲ Balandžio-Aprii Kam p. Ashland ir Yan Burun Pradžia 7:30 vai. vakare. Gros Geriausia 28 Muzikantu Crcheslk'a. Kviečiame visus jaunus ir se nus atsilankyti j šį puiki šoki. Sukatoje, ASHLAND BOULEVARD AUDITORIUM PIRMA NEGU PIRKSI, GAUK Ml'SŲ -lAINAS ANT DU R U. LENTŲ, RE M U IR STOGAM d POPIERIO Specialiai: Maleva inalevojimui stubij iš vidaus. $1.50 už galioną CARR BROS. WRECKING CO. S003—3009 SO. HALSTED STREET CHICACO, 1LL. A£ ADOMAS A. KARALIAUL«mAS SEKANČIAI RAŠAU s A5 labai sirgau per 3 metus, nuslabnėjęs pilvcUi buvo. Dispepsija, revirimmas pilvelio, nu&labnūjiioaa. Kraujo, li.ksių, Nervų ir abelnas srėkų nustajima* viso kuno, lr buvau nustoju Til'.its, kail begyven siu. Visur jieįkojau stiu pagelbos. i -sigailėjau visoje Amerikoj ir už rubezių. bet niekur negavau wto sveikatai pageibos. liet kada pareikalavau Saiutaras vaistų, lUtterio, Kraujo valytojo, Nervatc.14, įniktų ir Reumatizmo gyduoles, ta<" pu suvartojimui rainC'os gyduolės, mano pilvas pradėjo atsigauti, stiprėt, gerai dirbt. Kraujai išsivalė. Nervai ėmė stipriai dirbt. Inkstai atsigavo. Reumatizmas pranyko, diegliai nebeldė po krutinę. Vidurių rėžimas išnykg pa užmušimui visų ligų. Bė giu 3 mėnesių išgerdavau kas savaitė po b.itcli"Sa luiaras, imieria, ir po i aiin. «o»o paveiksle pama Ciau tekį skirti.m* k.'.;p tr.rp dienos ir nakties. Da- bar jaučiuos smagiai ir esu linksmas ir 1C00 syki'j dėkoju Salutaus mylistų gcradėjlstei ir linkiu ti-siems savo draugams ir parietamiems tu tokiais atitikimais patariu nuoširdžiai kreiptu prie Salutaras: SALUTARAS CHEMICAL INSTITUTION. J. BALTRENAS. Prof 1707 So. Halsted St., Phone Cana 6417 Chlcago, ll^ncia Per Angliją į Liepojų. Pirma negu pirksi laivakortę pasiteirauk pas mus* Visokius patarimus keliaujantiems Lietuvon \ Suteikiame VISIEMS DYKAI. Litliuanian ftinerican Information Mm W. j. NORKUS, Mgr. 3114 S. HALSTED ST. PHONE BOULEVARD 4S99 Dar ga! ne visiems gerai žinoma. Jog Amerikoj randasi dideliausi Lietuviu Ūkininku Kolonijų visoj Amerikoj. Tai yra SCOTT\ ILLE M1CH. ir su viso aplbikiu miesteliais. SCOTTVILLE Yra geriausi ir derlingiausi žemė SCOTTVILLE Yra didžiausios del Ūkininku mašinerijų krautuvės SCOTTVILLE Yra Geri'ausi t argai parda imu ūkiškų produktų SCOTTVILLE Yra Keliavimo produktų fabrikas yra Sviesto išdirbyste ir t. t. SCOTTVILLE Lietuviai turi geriausios brangiausios faunas ir su geriausiais Įtaisimo sistema, kaipo su šv'esa ir vandeniu suvestu ir t. t. SCOTTVILLE Lietuviai farmeriai pralenkia visas kitas koioni jas. Žemes našumu ir kurie gauna geriausi pelną už savo vasaros darba, SCOTTVILLE Dabar atvikau iš Chicagos Automobiliu su tikslu k*ad Apvaginėjus ir apmačius visas čion apgvven'.as Lietuvias kolonijas, kad galėčiau kuodaugiausiat apipasakoti sugrįžus už keliu dienu Cliicagon.. Kas norite su Automobiliu.n iš Čbioagos va/v.oti i SCOTTVILLE MICII., del apmatimo lietuviškų kolonijų ir pasirinkimo savo geros ukios. Ateikite pas mane* aš nuvešiu arba suteiksiu paai^kiiiitna kaip i ten geriaus nuvažiuoti mano Adresas: W. Sirygas, 3022 W. 40 St, Chicago, III. Kapitalas h Banko turtas Perviršis $750-000.00. virš $6.000.000,00. PINIGŲ PERSIUNTIMUI JAU ATSIDARĖ. Siųskite per Didyjį Valstijinj Banką ant Bridgeporto. Central Rflartufacturfng Diątrlet Pinigus siunčiant Į Lietuvą arba kitur reikia visuomet siųsti per atsakan čias vietas, tai yru per VALSTIJIN1U S BANKUS! Nes Valstiįiniai Bankai tu ri savo skyrius Europoje ir todėl užtikrina jusų pinigus nuo pražuvimo. CENTRAL Bankas turi specialį skyrių dei pinigų siuntimo i Lietuvą, ši tą skyrių veda JONAS čAIKAUSKAb Lietuvis, KUKIS turi per daug metų patyrimą siuntime pinigų ir yra gerai susipažinęs su užrubežiniais reikalais. Jis stengsis patarnauti Lietuviams kuo geriausiai. Patarimai suteikiami veltui. PINIGŲ SIUNTIMO IR TAUPINIMO SKYRIAI YRA ATDARI TRIS VA KARUS Į SAVAITĘ: PANEDELIAIS, SEREDOMIS IR SUEATOMIS. NUO S—TOS IKI 8—TOS VALANDOS. UŽRUBEŽINIS SKYRIUS NEDELIO S RYTMEČIAIS NUO 9 IKI 12 VAL. CENTRAL MANGFACTURIRG DISTRICI BARK A STATE BANK. 1112 WEST 35TH STREET. Netoli Morgan Street. CHICAGO, iLLS